M. K. Čiurlionio ciklas „Sonata Nr. 6 (Žvaigždžių sonata)“ – tai kosmoso erdvių meninė vizija. Sonatoje matome fantastiškus poliperspektyvinės sandaros vaizdus. Visi paveikslų kompozicijos elementai dėstomi sudėtingu ritmu, kartojami įvairūs jų variantai. Trečiajam matavimui perteikti visai nebesinaudojama erdvės perspektyva tik objektų uždengimais ir ypač jų skaidrumu, peršvietimais.

Visatą M. K. Čiurlionis girdi kaip didingą daugiabalsę simfoniją, supintą iš margaspalvių vilnijančių kosminių ūkanų, žvaigždžių ir saulių šviesos. Banguoja, srūva erdvių vandenyno vilnys – melodijos („Allegro“) – susipindamos, sudarydamos sodrų, puošnų, iškilmingą audinį; tiesiasi Paukščių tako juosta. Kosminių sferų judėjimas nėra chaotiškas, o ritmiškas ir harmoningas. Visatos tvarkos ir harmonijos įvaizdis – šviesi angelo figūra, stovinti ant smailėjančio šviesos pluošto lyg bokšto viršūnės. 

Antroji sonatos dalis – „Andante“ – taip pat iškilminga ir monumentali, tačiau žymiai nuosaikesnė: retesnės kosminių ūkanų juostos, pro jas išniręs nejudrus planetos, o gal Žemės, rutulys, lėtai Paukščių taku žengiantis angelas kelia ramios, prakilnios muzikos įspūdį. 

Tai turbūt vienas pačių muzikaliausių tapytojo kūrinių, sklidinas nuostabaus spalvų žaismo, ritmo įvairovės, fantazijos. 

2024-02-24 – 2024-06-08 šis ciklas eksponuojamas Belvederio muziejuje, Herenvene, Nyderlanduose.