Trečioji M. K. Čiurlionio „Sonata nr. 3 (Žalčio sonata)“ buvo pradėta tapyti Druskininkuose, o baigta Palangoje. Itin vieningo žalio kolorito „Žalčio sonata“ vienas iš sudėtingiausių ir paslaptingiausių M. K. Čiurlionio kūrinių. Žaltys lietuvių mitologijoje – išminties simbolis. M. K. Čiurlionio žaltys be abejo susijęs ir su žmogaus dvasios gyvenimu. Ciklą galima interpretuoti ir psichologiškai: švytinti mintis, apvainikuojanti žmogaus troškimus ir nuojautas, sapnų poetiką ir pažinimo ilgesį… Visose dalyse plėtojama pastovi teminė medžiaga bei motyvai sukuria pabrėžtinai vieningą „Žalčio sonatos“ kompoziciją.

Allegro žaltys – kažkokio senovinio pasaulio statinių gyventojas. Andante – išsitiesęs virš dviejų nesuderinamų, bedugnės atskirtų krantų – kairėje žaliuojančio ir gyvenamo, o dešinėje – dyko ir nykaus. Scherzo – žaltys plaukia pro paslaptingus vartus, išsiiria į neribotas erdves. Finale jis susilieja su pasauliu jį apimdamas tarsi švytinti aureolė.