Trečioji M. K. Čiurlionio „Sonata nr. 3 (Žalčio sonata)“ buvo pradėta tapyti Druskininkuose, o baigta Palangoje. Itin vieningo žalio kolorito „Žalčio sonata“ vienas iš sudėtingiausių ir paslaptingiausių M. K. Čiurlionio kūrinių. Žaltys lietuvių mitologijoje – išminties simbolis. M. K. Čiurlionio žaltys be abejo susijęs ir su žmogaus dvasios gyvenimu. Ciklą galima interpretuoti ir psichologiškai: švytinti mintis, apvainikuojanti žmogaus troškimus ir nuojautas, sapnų poetiką ir pažinimo ilgesį… Visose dalyse plėtojama pastovi teminė medžiaga bei motyvai sukuria pabrėžtinai vieningą „Žalčio sonatos“ kompoziciją.

Allegro žaltys – kažkokio senovinio pasaulio statinių gyventojas. Andante – išsitiesęs virš dviejų nesuderinamų, bedugnės atskirtų krantų – kairėje žaliuojančio ir gyvenamo, o dešinėje – dyko ir nykaus. Scherzo – žaltys plaukia pro paslaptingus vartus, išsiiria į neribotas erdves. Finale jis susilieja su pasauliu jį apimdamas tarsi švytinti aureolė.

„Sonata Nr. 3 (Žalčio sonata)“ buvo eksponuotas šiose parodose:

• „M. K. Čiurlionis. Vidinis žvaigždėlapis“ (2026 m. kovo 28 – birželio 14 d. Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje, Tokijuje (Japonija))
• „Aukščiau dangaus ir žemės“ (2024 m. vasario 24 – birželio 8 d.) Belvederio muziejuje, Herenvene, Nyderlanduose).