M. K. Čiurlionio „Kibirkštys“ – tai viena iš pirmųjų gamtos temai skirtų serijų. Cikle jau artėjama link abstrakcijos - čia apibendrinamas gamtos gyvenimas, o ne vaizduojamas konkretus peizažas.

Dailininkas A. Žmuidzinavičius savo atsiminimuose pasakoja, kaip Čiurlionis su broliais Nemuno upe plaukė į Jurbarką. Vienas iš šios kelionės įspūdžių gali atsispindėti „Kibirkščių“ cikle: „Atmerkiau akis. Aukštai, skersai per mūsų kelią ritosi rūkuose kamuoliuotos žvaigždės. Slinko jos viena pro kitą, čia aukštyn, čia žemyn pasakiškų rūkų verpetuose. Jas bėrė lėkdamas juodas slibinas. Ore dundėjo nakties audros simfonijos garsai. Iš šonų milžinai stulpai dangų rėmė. O tai būta geležinkelio tilto, kuriuo praėjo dundėdamas naktinis traukinys. Koks puikumėlis!“ (Žmuidzinavičius A. Žiupsnelis atsiminimų // M.K. Čiurlionis / red. P. Galaunė. Kaunas, Vytauto didžiojo kultūros muziejus, M.K. Čiurlionies galerija, leidinys Nr. 9., 1938. P. 79)

Ciklas „Kibirkštys“ buvo eksponuotas šiose parodose:

• „M. K. Čiurlionis. Vidinis žvaigždėlapis“ (2026 m. kovo 28 – birželio 14 d. Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje, Tokijuje (Japonija));
• „Aukščiau dangaus ir žemės“ (2024 m. vasario 24 – birželio 8 d.) Belvederio muziejuje, Herenvene, Nyderlanduose);
• „M. K. Čiurlionis: supantys pasauliai“ (2022 m. rugsėjo 21 d. - 2023 m. kovo 12 d. Dulwich paveikslų galerijoje, Londone (Jungtinė Karalystė));
• „Laukinės sielos: simbolizmas Baltijos šalių mene“ (2020 m. liepos 10 d. – rugsėjo 27 d., acionalinėje dailės galerijoje Vilniuje (Lietuva));
• „Laukinės sielos: simbolizmas Baltijos šalių mene“ (2018 m. spalio 12 – 2019 m. vasario 3 d., KUMU dailės muziejuje, Taline (Estijoje))