Pirmoji ir antroji M.K.Čiurlionio sonatos veikiausiai yra gimusios 1907 – ųjų vasarą, tikriausiai Druskininkuose, nes „tą žiemą Vilniuje netapė – tik eskizai, tik sužymėti sumanymai.“ (S. Čiurlionienė-Kymantaitė. Iš atsiminimų apie M.K. Čiurlionį // Čiurlionis M.K. Apie muziką ir dailę. V.: Valst. grož. lit. l-kla. P. 322)

Tapybinėse sonatose M. K. Čiurlionis savaip pritaiko muzikinės sonatos formą. Kartais pateikia pilną keturių dalių sudėtį, kartais apsiriboja trijų ar dviejų paveikslų ciklu. Saulės sonatoje muzikinės formos analogija itin akivaizdi. Allegro paveikslo viršuje nutapytas motyvas su vartais ir pilių siluetu – tai pagrindinė melodija, kuri išplėtojama paveikslo centre, o apatinėje dalyje – temos pakartojimas, repriza. Saulės takas veikia kaip muzikinis pagrindinės temos pakartojimo simbolis – prieš leidžiantis žemyn, pagrindinę temą reikia vėl sugroti.

Stambių formų ir ramių linijų ritmas sukuria lėtąją muzikinio ciklo Andante dalį – kontrastą Allegro kompozicijai.

Lengvai, žaismingai nutapytas Scherzo panašesnis į Allegro ir kontrastingas Andante. Plačiai įsiliejančio upės vingio pakrantėse žydi gėlės, virš ažūrinių tiltų arkų skrenda būrelis margaspalvių drugelių, horizonte – didelis užtemusios saulės diskas ir du mėnulio pjautuvai.

Ketvirtasis ciklo paveikslas Finale užbaigia saulės gyvenimo ciklą. Sustingęs varpas – tai užgesusi saulė. Jo ornamente pakartotos visos pirmųjų dalių temos. Allegro dalyje matytuose tuščiuose kalnų sostuose dabar sėdi užmigę karaliai. Tamsioje erdvėje, už voratinklio, mirksi „tolimos saulės“. Visa ši kompozicija primena didingą kosminį vyksmą, kuriame ištirpsta mūsų laiko matavimai. 

2024-02-24 – 2024-06-08 šis paveikslas eksponuojamas Belvederio muziejuje, Herenvene, Nyderlanduose.