Vasaros sonata neeksponuota M. K. Čiurlionio gyvenimo laikais ir neliko beveik jokių žinomų duomenų apie ciklo sandarą ir pirminę išvaizdą. Pavadinimas radosi palengva pomirtinių parodų kataloguose, jį lydi rengėjų spėliojimai ir abejonės.

Allegro beribės jūros toliuose išmėtyta daugybė mažų salelių, tarp jų – mažučiai burlaiviai, panašūs į rytiečių džonkas. Didžiausias pagrindinės salos aukuras pažymėtas stilizuotais MKČ inicialais, o kalnų viršūnes jungiantys tiltai išpinti dailininko sužadėtinės Sofijos Kymantaitės inicialais SK. 

Andante ramybė - tai tolimas laukų, kalvų ir jūros peizažas. Milžiniškas ąžuolas savo šakomis parėmęs dangų, jo papėdėje kaimas ir dirbami laukai. Greta trobelių – pasakiškas bokštas su trimitininkais, skelbiančiais gerą žinią į visas keturias pasaulio šalis.

Žaliasis Scherzo pasižymi improvizaciniu lengvumu. Paveikslas kupinas šviesos ir nesulaikomo veržlumo. Kregždučių, drugelių, gėlių, lapelių, ugnių diagonalės kompoziciją pripildo žaismo, o horizontali vartų ornamentika pabrėžia jų dinamiškumą. Tolimo ir artimo planų kaitaliojimas sukuria daugiasluoksnį, polifonišką paveikslo skambesį.

Kylantys pro debesis „mūriniai“ Finalo karaliai laimina kažkur esantį pasaulį.