„Vasaros“ seriją dailininkas buvo sumanęs tapyti plačią. Kai kuriais etiudais buvo ir nepatenkintas. Laiške Bronislavai Volmanienei mini: „Turiu ciklo „Vasara“ 8 numerius, kurių pusė eis, tur būt, į krosnį…“ (Čiurlionis M. K. Apie muziką ir dailę. V.: Valst. grož. lit. l-kla, 1960. P.206) Šiandien jie visi įdomūs.

Kraštiniuose triptiko „Vasara“ paveiksluose dailininkas atveria slėpiningą gamtos gyvenimą iš labai arti. Pirmoji kompozicija – tai tarsi dirvožemio pjūvis, parodantis požeminį augalų gyvenimą, įkūnijantis pačią augimo idėją – iš tūkstantmetės amžių glūdumos į „kitą“ pasaulį, „kitą“ laiką.

Vidurinioji kompozicija – simboliškas viso triptiko akcentas. Tuopų grupė kalno viršūnėje pavirsta sveikinimui iškelta ranka, kuriai tarsi aidas atliepia baltas debesis.

Trečiajame paveiksle pro jautriai sukomponuotas žoleles, gėleles, samanėles – horizonte, virš kalvų, moteriška balto debesies figūra – „pačios vasaros ir vasaros jausmo simbolis“. (Landsbergis V. Čiurlionio dailė. V.: Vaga, 1976.- P. 143)

2024-02-24 – 2024-06-08 šis triptikas eksponuojamas Belvederio muziejuje, Herenvene, Nyderlanduose.