Ilgą laiką „Piramidžių sonata“ M.K. Čiurlionio galerijojen buvo eksponuojama nepilna – tik dvi jos dalys – Allegro ir Scherzo. Viduriniąją dalį Andante buvo įsigijęs Rusų diplomatas ir kolekcionierius P. Pustoškinas, jo sutikimu buvo eksponuota pomirtinėse M.K.Čiurlionio parodose Vilniuje ir Kaune, po to dar 1911–1912 m. Maskvoje ir Peterburge. 1928m. laiške muziejui jis rašo, kad pirko paveikslą parodoje Peterburge, o 1913m. išsivežė į Hagą. Pagal Hagos Nyderlandų meno istorijos instituto laišką 1964m. „Piramidžių sonatos“ Andante buvo eksponuota Milane (Galeria Levante). Tolesnis paveikslo likimas buvo nežinomas iki 2008 m., kai atsiliepė Hagoje gyvenantis buvusio Rusijos diplomato anūkas P. Pustoškinas ir patvirtino, kad ieškomas senelio nupirktas darbas „Andante“ yra pas jį. Paveikslas buvo nupirktas ir pargabentas į Nacionalinį M.K. Čiurlionio dailės muziejų.

Šiame cikle akivaizdus poslinkis dekoratyvumo link. Tirštas, sodrus temperos sluoksnis čia derinamas su ažūrinėmis detalėmis, lengvais horizontaliais potėpiais.

Allegro paveikslo struktūroje artimiausias planas – ramus nakties vaizdas su fantastiškais siluetais – atitinka ekspoziciją, tolėlesnis su laiptuotu tiltu – perdirbimą, o viršutinis nuskaidrėjęs, tekančios saulės nušviestomis piramidėmis – reprizą.

Scherzo paveiksle Čiurlionis panaudojo fugos principą, keliomis eilėmis išdėstydamas žaismingų „egiptietiškų“ motyvų variacijas.