Kompozicijos, tušas (dalis – knygų grafika), 1902–1909. Taip tradiciškai pavadintos tušu ant popieriaus plunksnele ar teptuku atliktos, neretai skiestu tušu, kartais bronza ar pieštuko faktūra paįvairintos teminės ar ornamentinės kompozicijos. Labai kruopščiai atliktos ir išbaigtos, nors ir mažo formato, jos pasižymi konstruktyvumu, monumentalia filosofinės idėjos išraiška. Kai kurios ornamentinės kompozicijos sukurtos Sofijos Čiurlionienės knygai „Lietuvoje“ papuošti. Šie kūriniai pirmą kartą eksponuoti parodose nuo 1911 m., kiti – nuo 1925 m. ar vėliau.

Tušo kompozicijų grupę sudaro 17 kūrinių, kurių dauguma saugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, keli – Sofijos Čiurlionienės fonde.

M. K. Čiurlionio piešti atvirlaiškiai, 1903–1904. Tai broliui Povilui iš Varšuvos į Vilnių siųsti atvirlaiškiai, kurių averse pastele, tempera, akvarele, tušu ar pieštuku nupieštos filosofinio pobūdžio teminės kompozicijos. Jų, siųstų paštu, žinoma 10. Parodose eksponuoti nuo 1985 arba 1989 m., visi saugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Fluorofortai ir monotipijos, 1905–1908. Tai gamtovaizdžiai ir filosofinio pobūdžio kūriniai, atspausti vašku padengta, išraižyta ir fluoro vandeniliu išėsdinta stiklo kliše. Kartais ta pačia kliše spausti keli atspaudai, neretai spalvoti, kai kurie dar paspalvinti teptuku. Tuo metu ši technika buvo naujovė, profesoriaus Tadeuszo Estreicherio sumanyta 1902 m. Krokuvoje. Ji buvo pigi, bet nepatvari, todėl trumpai gyvavo.

Krokuvos kolekcininko Felikso Jasienskio pageidavimu, Varšuvos dailės mokykla tuomet išleido studentų fluorofortų aplanką (eksponuotą Varšuvos nacionaliniame muziejuje 2001 m.), kuriame buvo ir M. K. Čiurlionio darbas „Apsnigtas kaimas“ (Krokuvos nacionalinio meno muziejaus bibliotekos raižynų inv. Nr. III-2213-2224).

Kai kurie fluorofortai eksponuojami parodose nuo 1906–1907 m., o 1911 m. pomirtinėje parodoje jų eksponuota net 32.

Iki šiol išlikusią stiklo klišę M. K. Čiurlionis buvo padovanojęs Lietuvių dailės draugijai, norėdamas jos atspaudais pamaloninti veiklesnius draugijos narius.

Šiems M. K. Čiurlionio darbams būdingas linijos, tono ir spalvos subtilumas ir lengvumas. Kataloge pristatomi 38 žinomi 23 skirtingų klišių atspaudai. Vienas žinomas tik iš nuotraukos.

Vinjetės ir Inicialai (knygų grafika), 1908–1909. Čia pristatoma 16 žinomų inicialų ir 10 vinječių. Penki inicialai – dingę, tačiau yra knygoje „Galaunė“, 1938 ir pristatomi iš nuotraukų. M. K. Čiurlionio ir brolio Stasio prisiminimuose minima, kad jų buvo sukurta daugiau.

Vinjetes M. K. Čiurlionis kūrė 1909 m., Lietuvos dailės draugijai numačius išleisti jo harmonizuotų lietuvių liaudies dainų rinkinį, tačiau leidinys nebuvo išleistas. Vinjetės atliktos tušu ir skiestu tušu, plunksna ir teptuku, labai įvairia savita lietuvių liaudies ornamentikos interpretacija. Parodose eksponuotos nuo 1911 m.

Inicialai parodose eksponuoti nuo 1911 m., bet šioje ir kitose parodose eksponuota ne daugiau kaip po 16, todėl tikėtina, kad žinomi visi arba kai kurie dingo iki 1911 m. Inicialai buvo nupiešti Sofijos Čiurlionienės sudarytai, jų abiejų rengtai knygai „Lietuvoje“, bet nebuvo panaudoti. Tai liudija S. Čiurlionienės 1922 m. pareiškimas M. K. Čiurlionio galerijai.

Milda Kulikauskienė