Fotografijų albumėlyje „Anapa.1905.“ sudėtos Čiurlionio kelionės vaizdų nuotraukos, užfiksuota supusi gamta, sutikti žmonės, taip pat yra fotografijų, kuriose bendrakeleivių įamžintas Kaukaze viešėjęs M. K. Čiurlionis. Nuotraukos leidžia žiūrovui paties dailininko akimis pamatyti tuos vaizdus ir aplinką, kuri jį įkvėpė kūrybai, atsiskleidžiančiai dviejų jūrų peizažų – Baltijos ir Juodosios - įspūdžių palyginimais bei interpretavimais. Vėliau šie įspūdžiai atgijo tapybos darbuose bei žodžio kūryboje.

M. K. Čiurlionis viešėdamas Kaukaze rašė artimiesiems laiškus, kuriuose minėjo, jog daug laiko leidžia prie jūros – tapo arba tiesiog stebi jūrą, ypač saulėlydžius. (M. K. Čiurlionis. Apie muziką ir dailę: Laiškai, užrašai ir straipsniai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960, p. 186.). Kaukazo vaizdų fragmentus nesunkiai aptinkame po kelionės Lietuvoje tapytuose paveiksluose ir fluorofortuose ar eskizuose: „Krantas“, „Kalnas“, „Uola pajūryje“, „Uola prie jūros“, „Jūros krantas“, „Gamtovaizdis. Pasaulio sutvėrimo ciklo XIII paveikslo reversas“, o „Žalčio“ sonatos finale matome didingus Kaukazo kalnų siluetus, kurių viršūnėse atsispindi saulė. 

Analizuojant gamtos motyvus M. K. Čiurlionio paveiksluose, pastebimi kalnuose patirtų įspūdžių atgarsiai. Nors tiesioginių atitikmenų su Kaukaze darytomis fotografijomis beveik nėra, vis dėlto galima teigti, kad M. K. Čiurlionis gamtovaizdines nuotraukas, regis, bus ketinęs panaudoti kaip būsimų tapybos darbų eskizus. Šias jo fotografijas derėtų vertinti kaip profesionaliai sukurtus, gerai sukomponuotus, moderniai perteiktus vaizdus.