Muzikos įrašai
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė 1875 metais, o po kelerių metų amerikietis Thomas Alva Edisonas išrado garso užrašymo aparatą – fonografą. Aleksandras Aleksis-Aleksandravičius prisiminimuose apie savo studijas Varšuvoje (Muzikos žinios, 1967, Nr. 4) rašė, kad per vieną Varšuvos lietuvių choro koncertą kažkas buvo fonografu užrašyta. Kaip žinoma, tą chorą 1905 m. buvo suorganizavęs Čiurlionis, bet nežinia, ar jau tuomet tasai fonografas 
Varšuvoje egzistavo, o minimais A.Aleksio studijų metais Čiurlionis jau buvo miręs. 1907 m. Rygoje A. Kačanauskas su grupe dainininkų įrašė pirmąsias lietuviškas gramofono plokšteles.[…] Tačiau nėra tikslių žinių, ar pats Čiurlionis savo gyvenime kur nors tikrai buvo susidūręs ar girdėjęs apie fonografą, kuris vėliau patobulintas išpopuliarėjo kaip gramofonas. […]
1942 m. pirmąją lietuviškos simfoninės muzikos plokštelę – Berlyno miesto orkestro atliekamą Čiurlionio simfoninę poemą “Miške” – įrašė Prof. Vytautas Marijošius. Gaila, tas įrašas žuvo Hannoverio sandėliuose per karo meto bombardavimus. Išliko sveikos tik kelios pirmos dalies plokštelės – vos septynetas minučių Čiurlionio muzikos…
Pagrindinė Čiurlionio muzikinės kūrybos sritis 
buvo muzika fortepijonui. […] Šių eilučių autorius […] pirmą kartą Čiurlionį išgirdo jau užsienyje, kai 1944 metų šaltą žiemą vienoje nekūrentoje Dresdeno salėje Andrius Kuprevičius, tuomet Vokietijoje tęsęs fortepijono studijas, atliko įsimintiną koncertą Dresdeno lietuviams. Būdamas Argentinoje, A. Kuprevičius 1949 m. į gramofono plokštelę įrašė Preliudą b-moll (VL 269). Tai buvo pats pirmasis Čiurlionio fortepijoninės muzikos įrašas – padarytas praėjus 38-eriems metams po kompozitoriaus mirties. 1953 m. atvykęs gastrolių į JAV, A. Kuprevičius Klyvlende įrašė visą ilgai grojančią plokštelę vien Čiurlionio kūrinių. […]
Vadindami Čiurlionį lietuviškosios instrumentinės muzikos pradininku, mes dažnai pamirštame, kad jis domėjose ir vokaline muzika, ypač lietuvių liaudies dainomis. Kaip tik daina “Šėriau žirgelį” buvo įrašyta į plokštelę, kai 1924 m. į Kauną su visa įrašymo aparatūra atvyko Berlyno plokštelių bendrovės “Odeon” atstovai ir įrašė vieną iš tuomet Lietuvoje pajėgiausių Antano Vaičiūno diriguojamą Šaulių sajungos chorą. Taigi, minėdami V. Marijošių ir A. Kuprevičių, įrašiusius pirmąsias Čiurlionio simfoninės ir fortepijoninės muzikos plokšteles, neturėtume pamiršti, kad Čiurlionio muzikos patį pirmąjį įrašą 1924 m. padarė A. Vaičiūnas su savo choru.
Po vėlyvos ir lėtos pradžios šiuo metu [iki 2000 metų, red.] Čiurlionio kūrinių įrašų užregistruota jau arti 900, Jie išleisti 16-oje valstybių – keturiuose žemynuose. Kai kurie įrašai yra susilaukę pakartotinų laidų kita forma ar perimti kito leidėjo. […] Įdomu, kad tarp įrašų atlikėjų yra jau ir kitataučių, kurie betarpiškai susidomėję Čiurlionio muzika, ją groja ir įrašinėja. Jų yra Izraelyje, Norvegijoje, Latvijoje, Švedijoje, Australijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir kitur.[…]
Vytautas Strolia
Parengta pagal knygą V.Strolia. “M.K.Čiurlionio Diskografija”, Kaunas, 2001