Jau nuo sausio 25 d. LRT PLIUS kanale bus pristatytas tikras dokumentinis kelioninis detektyvas „Sukurti Čiurlionio“, kurio pagrindinis tikslas gali pasirodyti beveik neįmanomas. Kadangi Lietuvoje, regis, apie garsų dailininką ir kompozitorių Mikalojų Konstantiną Čiurlionį žinome viską – jį pažinti bus galima per keliones į kitas šalis.

Pats Čiurlionis taip pat keliavo po Europą. Nuo jo kelionių prabėgo daugiau nei 100 metų. Ar šiandien Europoje pažįstamas šis vardas? Kaip jo asmenybė ir kūryba veikia įvairių šalių muzikos ar dailės žinovus?

150-osios gimimo metinėms skirto projekto „Sukurti Čiurlionio“ komanda (režisierė Svetlana Gužauskienė, žurnalistė Jurgė Pridotkaitė, operatorius Rytis Titas, montažo režisierius Juozapas Tamošiūnas) 9 laidų cikle nuseks Čiurlionio pėdsakais per šešias valstybes: Lenkiją, Čekiją, Vokietiją, Prancūziją, Nyderlandus ir sugrįš Lietuvą, kur bus kalbinama ispanų rašytoja Barbara – ji įkvėpta Čiurlionio parašė knygą, su ja kūrybinė komanda lankysis ir prie Čiurlionio kapo.

„Pagrindinis šių ieškojimų tikslas – papasakoti ne tiek apie patį Čiurlionį, o labiau apie vietas ir žmones, kurie pakeitė jo likimą ir atvirkščiai: vietas bei žmones, kurių likimus pakeitė pats Čiurlionis“, – sako dokumentikos kūrėjai aplankę ir įamžinę vietas, kur Čiurlionis mokėsi, dirbo, įsimylėjo ar susirgo ir paliko šį pasaulį.

Į šią kelionę leistis paskatino M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė Daina Kamarauskienė, prie laidų kūrimo prisidėjo muziejaus darbuotojai.

Mistika filmavimuose

„Išties, kai pradėjome projektą, sudvejojome: ar dar bus kuo nustebinti visko mačiusį žiūrovą? Tačiau Čiurlionis nebūtų Čiurlionis, jeigu nebūtų palikęs mums paslapčių“, – intriguoja projekto kūrėjai.

Pirmąja kelionės stotele jie pasirinko Varšuvą, kurioje menininkas praleido itin svarbų savo gyvenimo etapą – kūrybinės ir idėjų brandos.

„Pasirodo, per II Pasaulinį karą kartu su sunaikinta Varšuva, buvo sunaikinta ir dalis Čiurlionio istorijos. Tačiau, dėka ją nagrinėjančios lenkų žurnalistės Jadvigos Siedlieckos Siwudos, užčiuopėme keletą svarbių biografijos siūlo galų. Taip prasidėjo labai įdomi kelionė per Europą.

Dar nenorime atskleisti detalių, kurias pamatysite laidose, tačiau visą kelionę mus lydėjo čiurlioniški simboliai ar netikėtumai. Ar tai būtų prie Čiurlionio kapo stryktelėjusi stirna, ar Raudonojo dvaro šeimininkių – vienuolių – nenoras parodyti vietą, kurioje Čiurlionis mirė ar netgi gatvės katė, prisistačiusi interviu metu, kuomet buvo skaitomi Čiurlionio laiškai“, – dalijasi kūrėjai.

Kalėdų vakarienė

1905 m. Kalėdų vakarienė Varšuvos centre. Iki šiol išlikęs kiemas, kuriuo Čiurlionis, su kitais studentais keliaudavo į Dailės studiją. Ši vakarienė buvo paskutinė, nes išsiskyrė draugų ir bendraminčių keliai. Dauguma jų buvo ištremti Rusijos caro. Čiurlioniui buvo prisakyta nesivelti į Varšuvos sukilimą ir grįžti į Lietuvą. O čia Čiurlionį pagavo lietuvybės banga.

„M. K. Čiurlionis traukia dėmesį kaip kultūros paribių žmogus, savo gyvenime ir kūryboje suderinęs lietuviško kaimo, lenkiškos dvaro ir vokiško miesto kultūros tradicijas. Labai įdomi yra jo vertybinių ir politinių simpatijų raida ir kudirkiškas „sugrįžimas“ į demokratinę liaudišką lietuvybę.

Intriguoja ir Čiurlionio įtaka XX amžiaus pirmos pusės Lietuvai, žinant, kad modernizmas mene ir čiurlioniškų kūrinių simbolizmas nebuvo įprastas ir populiarius tarp XX a. pradžios lietuvių inteligentų (nekalbant apie valstiečius). Tačiau būtent jo, o ne dailininkų realistų kūryba be didelio vargo buvo amžininkų priimta ir tapo savotiška bei iki šiol nepralenkta lietuviško meno viršūne“, – sako laidos ekspertas, VDU istorikas doc. dr. Kastytis Antanaitis.

Ar galima nutapyti fugą?

Dar viena projekto „Sukurti Čiurlionio“ įdomybė – Čiurlionį bando „atrakinti“ įvairių sričių profesionalai: lietuviškai kalbantis, visus Čiurlionio laiškus perskaitęs lenkų filologas Radosławas Okuliczas-Kozarynas, čekų muzikos dramaturgas Vítězslavas Mikešas, muzikologas Pawełas Siechowiczius, pasaulinio lygio žvaigždė dirigentas Dennisas Russellas Daviesas. Pastarasis, sužinojęs apie kūrybinės komandos vizitą, susirado Čiurlionio kūrinį ir jį sugrojo, o patį Čiurlionį prilygino Šekspyrui.

„Nepatikėsite, bet Čiurlionis galėjo nutapyti fugą matematiniu tikslumu. Beje, muzika vienaip ar kitaip lydėjo visą filmavimo laiką: Čiurlionio užrašyta ir išplėtota liaudies daina „Beauštanti aušrelė“ skambės ir Leipcigo konservatorijoje, ir viduramžių šventykloje Burgundijoje. Kaip ir Čiurlionio pavardė, kurią, pasirodo, ne taip ir sunku ištarti, kaip kai kam gali pasirodyti“, – šypsosi projekto sumanytojai.

„Pamačiau ir pajutau Čiurlionį ne vakar. Todėl man jau nebetenka nustebti, pamačius jo paveikslus. Daug metų tyrinėjau jo kūrybą, skaičiau jo tekstus, lyginau jo kūrinius su amžininkų, kuriuos jis buvo sutikęs ar galbūt svajojo sutikti. Įrodžiau, kad Čiurlionis – savosios epochos Fin de siècle kūdikis, pasaulio mene visai ne vienišas. Griuvo jo vienišumo mitas“, – dalijasi laidos ekspertė, dailės istorikė dr. Rasa Andriušytė Žukienė.

Istorinė neteisybė ir nematyti giminaičiai

Vienoje iš ciklo laidų pasaulyje gerai žinoma meno kritikė ir parodų kuratorė Anda Rottenberg pastebės, kad Čiurlionis gimė ne laiku – 80 metų per anksti – ir ne vietoj. Jei tai būtų, pavyzdžiui, Paryžius, viskas būtų buvę kitaip. Jai ir pritars ir kiti kalbinti ekspertai – Čiurlioniui savotiškai nepasisekė, galbūt todėl, kad lietuviams jis per daug lenkiškas, o lenkams – per daug lietuviškas.

„Jam ne tik buvo sunku skintis kelią kaip nežinomos tautos autoriui dar esant gyvam, bet ir išlaikyti prestižą jau išėjus: štai viename iš carinių psichiatrijos vadovėlių jo kūryba buvo pateikta kaip asmens, turinčio psichikos sutrikimų, piešinių pavyzdys. Jeigu Čiurlionis būtų buvęs galingos valstybės veidas, užsiimti tokiomis spekuliacijomis niekas nebūtų išdrįsęs“, – teigia istorikas dr. K. Antanaitis.

Vis dėlto, cikle „Sukurti Čiurlionio“ kur kas daugiau šviesos nei liūdesio: sutikti žmonės įrodo, kad Čiurlionis gyvas jų kūryboje, tyrinėjimuose ir kasdienybėje. Jis ne tik įkvepia, bet ir keičia gyvenimus: Nyderlandų žmonės – gamtos vaikai – iki šiol mena Čiurlionį, jiems suprantamas čiurlioniškas gamtos suvokimas, o Prancūzijoje leidžiamuose muzikos vadovėliuose gali rasti ir Čiurlionio preliudą, viduramžių koplyčioje išgirsti skaitomus Čiurlionio laiškus Sofijai.

Nors ir miręs jaunas, Čiurlionis paliko kur kas daugiau nei pajėgiame aprėpti. Tai įrodo vis nesibaigiantys atradimai – pavyzdžiui, Lenkijos ir Vokietijos pasienyje sutikti iki šiol nežinomi Čiurlionio giminaičiai.

Dvigubas talentas

Ciklo filmavimo metu sutikti dailės profesionalai tvirtino, kad Čiurlionis buvo išskirtinis, tokių menininkų Europoje daugiau nebuvo. Laidos ekspertė prof. R. Žukienė su tuo nesutinka: „Buvo ir Arnoldas Schönbergas, Paulis Klee, Vladimiras Kandinskis ar Augustas Strindbergas, tik Čiurlionio kelias ir pasiekimai labai saviti, dailę ir muziką jis buvo įvaldęs beveik vienodai. Apskritai, tapybos ir muzikos jungimas buvo vienas svarbiausių XX a. pradžios Vakarų dailės siekinių.

Čiurlionis braidė kitokiame, aukštesnės sąmonės ir gilesnio žinojimo lauke, kurio nepasiekė kiti lietuvių dailininkai ir netgi didžioji šviesuomenės dalis. Todėl lietuviai ir sukūrė jo vienišumo mitą. Jis gražus, bet vis tiek netikras. Sugrioviau jį savo tyrimais. Didžiuojuosi tuo, kad turime tokį europietį. Jis pravėrė vartus, kurie paprastam mirtingajam beveik niekada neatsiveria“, – tikina prof. dr. R. Andriušytė Žukienė.

„Sukurti Čiurlionio“ – per LRT PLIUS ir portale LRT.lt jau nuo sausio 25 d. 19 val.

Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/2467969/lrt-plius-kviecia-sekti-m-k-ciurlionio-pedsakais-po-europa