M. K. Čiurlionio namai Vilniuje pristato naują paskaitų ciklą „Čiurlionio kūrybos slėpiniai“, kurį išskirtinai M. K. Čiurlionio namams parengė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, Humanitarinių mokslų dr. Naglis Kardelis. Pirmoji paskaita „Išvysti pasaulį Čiurlionio žvilgsniu: kuo Čiurlionio kūryba įdomi filosofui“ vyks lapkričio 7 d. 18 val.

„Čiurlionio kūrybos slėpiniai” – tai vis nauji mūsų dvasią stiprinantys turtai, nuolat atrandami lietuvių genijaus tapybos ir muzikos gelmėje. Šis slėpiningumas – tai tikras, autentiškas, sunkiai suvokiamas ir kiekvieną kartą vis kitaip patiriamas gelmiškumas, o ne kokios nors dirbtinės mistifikacijos, kuri kiekvienai genialiai kūrybai visada svetima, rezultatas. Galbūt didžiausias Čiurlionio kūrybos slėpinys yra tai, kad ji, nors tiek aptarinėta ir taip išsamiai analizuota, mums vis tiek niekada neatsibosta, nesiliauja mūsų žavėti bei stebinti – ir jokiais jos tyrimais bei kalbėjimu apie ją niekam neleidžia išmatuoti tikrojo jos gylio.

Mes niekaip neįstengiame atverti tikrojo Čiurlionio kūrybos gylio, bet ji pajėgia atverti mūsų pačių dvasios gylį, kurio patys neįžvelgtume ir net neįtartume, ir pažadina kūrybai mus pačius. Čiurlionio kūryba mums regisi didžiai slėpininga, nes mes visa savo esybe patiriame gaivinančią jos galią ir jaučiame ją kaip neišsenkantį savo pačių kūrybos šaltinį. Didžiojo menininko paveikslai ir muzika, užuot pasilikę tik gėrėjimosi, kontempliavimo ir tyrimų objektu, patys tampa langu, pro kurį žvelgdami jau naujomis akimis – genijaus akimis – visiškai naujai išvystame ir visą mus supantį pasaulį, visą tikrovę.

Šio ciklo paskaitose sieksime pažvelgti į pasaulį Čiurlionio žvilgsniu, o į slėpiningas Čiurlionio kūrybos gelmes – filosofijos žvilgsniu. Juk ir pati filosofija, kaip teigė graikai, kyla iš nuostabos, o kas autentiškos meninės kūrybos žemėje gali kelti didesnę nuostabą nei tai, ką sukūrė Čiurlionis?! Akivaizdu, jog nuostabi šio genijaus kūryba yra pajėgi įkvėpti ir pačią filosofiją!

Prieiga, kuria remsimės šio ciklo paskaitose, tikėkimės, leis ne tik atskleisti dar vieną konkrečią – būtent filosofinę – Čiurlionio kūrybos briauną greta daugybės kitų, bet ir padės į šios kūrybos slėpinį pažvelgti panoramiškai, skirtingus aspektus integruojančiu visuminiu žvilgsniu – juk filosofija tiesiog iš prigimties ir siekia bet kurį apmąstomą dalyką išvysti kaip visumą.“ – mintimis apie būsimą ciklą dalijasi prof. dr. Naglis Kardelis.

M. K. Čiurlionio namai maloniai kviečia į atviras ciklo „Čiurlionio kūrybos slėpiniai“ paskaitas. Dalyvauja Rokas Zubovas (fortepijonas). Įėjimas laisvas, be išankstinės registracijos. Daugiau informacijos www.mkcnamai.lt

2024 11 07 18:00 „Išvysti pasaulį Čiurlionio žvilgsniu: kuo Čiurlionio kūryba įdomi filosofui“

Paskaitoje aptarsime, ką filosofinė prieiga, skirtinga nuo įvairių kitų prieigų, gali atskleisti apie Čiurlionio kūrybos slėpinius, ir teirausimės, kodėl Čiurlionis apskritai yra – ar galėtų ir privalėtų būti – toks įdomus filosofui.

Sieksime parodyti, kad filosofija, kaip visiškai savita žmogaus dvasinio santykio su tikrove forma, kylanti iš nuostabos ir grįsta ne praktinės naudos siekiu, o būtent nuostabos patirtimi, pačiu savo etosu yra itin artima Čiurlionio kūrybos etosui. Juk ir patį Čiurlionį galime laikyti filosofu, tik mąsčiusiu ne kalba, ne sąvokomis, o spalvomis ir garsais.

Beje, ir išlikę menininko tekstai taip pat didžiai filosofiški, dvelkiantys filosofijos dvasia. Kiekviena filosofija, kaip ir kiekviena meninė kūryba, yra tiek autentiška, kiek leidžia pažvelgti į tikrovę tartum visiškai naujomis akimis, ir Čiurlionio kūryba puikiausiai tenkina šį kriterijų.

2024 11 28 18:00 „Senųjų kultūrų simboliai Čiurlionio paveiksluose”

Paskaitoje bus kalbama apie menines senųjų kultūrų simbolių interpretacijas Čiurlionio tapyboje, parodant, kad šių simbolių reikšmės, neprarasdamos pirmapradžio autentiškumo, dailininko paveiksluose įgyja papildomų originalių atspalvių, paryškinančių autorinę dailininko intenciją. Analizuodami meniškai perkeistus biblinius, senovės Egipto ir Mesopotamijos simbolius parodysime, kad jie leidžia geriau suvokti gilesnius Čiurlionio paveikslų prasmių sluoksnius.

Kita vertus, atskleisime, jog tyrinėdami menines šių simbolių interpretacijas didžiojo dailininko darbuose, mes, padedami Čiurlionio genijaus, pradedame geriau suprasti ir tai, ką šie simboliai iš tiesų reiškė pačių senųjų kultūrų atstovams. Į mūsų akiratį pateks piramidės, obeliskai, aukurai, zikuratai ir kiti slėpiningi senovės simboliai, didingai iškylantys Čiurlionio paveiksluose.