Lapkričio 25 d., penktadienį, 18 val. M. K. Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11, Vilnius) atidaroma nauja paroda „Amžininkai: Petras Kalpokas ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis“. Parodos rengime aktyviai dalyvavusi dr. Nijolė Tumėnienė atidarymo vakarą pristatys savo sudarytą naujausią knygą „Petras Kalpokas. Tapyba ir aplinka“. Vakaro metu susirinkę svečiai taip pat galės mėgautis pianistų Jorio Sodeikos ir Roko Zubovo atliekamais kūriniais.

Petras Kalpokas buvo tik penkeriais metais jaunesnis M. K. Čiurlionio amžininkas. Abu menininkai mokytis dailės pradėjo beveik tuo pačiu metu, ant XIX–XX amžiaus slenksčio: Kalpokas mokėsi tapybos Odesoje (1898–1900), Mintaujoje ir Miunchene (1904–1909), o Čiurlionio posūkis link dailės prasidėjo Leipcige ir Varšuvoje (1904–1906), po to, kai jis jau buvo įgijęs muzikinį išsilavinimą. P. Kalpokas buvo Miuncheno „Secessiono“ narys ir dalyvavo solidžiose vokiečių dailininkų „Kunstvereino“ parodose, o M. K. Čiurlionis eksponavo savo darbus analogiškos meninės krypties susivienijimo „Meno pasaulis“ parodose Sankt Peterburge. Abu dailininkai, gyvendami užsienyje, dalyvavo pirmosiose lietuvių dailės parodose Vilniuje (I-V, 1907–1911).

Abiejų šių dailininkų brendimo metas – simbolizmo ir modernizmo sandūros epocha. Tai naujų dvasinių vertybių ieškojimo laikmetis: susidomėjus ezoterinėmis ir okultinėmis kryptimis, ypač teosofija, meno psichologija ir filosofija, Rytų civilizacijų religijomis, mitais, Vakarų kultūroje gimė vertybių sistemų pokyčiai bei naujų meninės raiškos formų paieškos. Plito simbolizmas ir vyko spartus meno modernėjimo procesas link abstrakcionizmo jau pirmajame XX amžiaus dešimtmetyje. P. Kalpoko ir M. K. Čiurlionio kūryba išsiskyrė tuo, kad bendrame Europos meno raidos kontekste jie buvo susiję su tautiniu sąjūdžiu ir atspindėjo lietuvių liaudies meno dvasią.

Naujomis mąstymo idėjomis M. K. Čiurlionis susidomėjo Varšuvos meno mokykloje, kur jį veikė ne vien simbolistinė lenkų teosofinio judėjimo lyderio K. Stabrausko kūryba ir A. Böcklino tapyba (ypač paveikslas „Mirusiųjų sala“, kurio žinomos net penkios versijos), bet ir dalyvavimas Wolmanų šeimos „žemuogių arbatėlių“ ritualuose, kur filosofinėms ir meno diskusijoms vadovavo Wilhelmo Wundto mokinys ir sekėjas Adomas Mahrburgas. Iš čia kilo pagrindinė Čurlionio kūrybos nuostata: tikrasis „idėjų menas“ neturėtų mėgdžioti ir atkurti gamtos, bet atspindėtų visuotinių idėjų esmę.

P. Kalpoko meninėms pažiūroms stiprų poveikį padarė Monte Veritos Asconoje aplinka ir dvasinė atmosfera, prasidėjusi nuo maišto prieš industrinį pasaulį ir išsiliejusi į pasaulio paslaptingumo ieškojimus, kuriems impulsą suteikė modernios teosofijos įkūrėja J. Blavatskaja. Ten gyveno ir lankėsi įvairių sričių utopistai ir reformatoriai: K. G. Jungas, H. Hesse, R. M. Rilke, I. Duncan, P. Klee, R. Steiner, Rusijos anarchistai bei kiti. Ten rytais kolonijos įkūrėjo žmona pianistė Ida Hofman skambindavo R. Vagnerį, kurio muzikos paveiktas P. Kalpokas sukūrė jo populiariausią portretą, iš kurio iki dabar spausdinamos atvirutės, audio plokštelių viršeliai – pirmąkart – minint kompozitoriaus jubiliejų.

P. Kalpoką ir M. K. Čiurlionį siejo artimi, tai epochai būdingi bręstantys nauji dvasiniai interesai, kurie buvo susiję su to meto platesniu kultūros plėtros ir gilesniu kūrybos problemų suvokimu.

Parodos pradžioje (pimojoje salėje) mėginome sugretinti tuos P. Kalpoko ir M. K. Čiurlionio kūrinius, kurie patvirtina abiejų amžininkų dvasinių nuostatų ir meninių problemų artimumą, jų simbolizmo siekius bei kompozicinius ieškojimus, o antrojoje – individualybių savitumą.

Nijolė Tumėnienė

Paroda veiks iki 2023 01 28

Partneriai (privačios kolekcijos):

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus

Lietuvos nacionalinis muziejus

M. K. Čiurlionio namų darbo laikas:

Antradieniais – penktadieniais 11.00–17.00

Šeštadieniais 13.00–17.00

Pirmadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis – NEDIRBA.

*Vykstant renginiams lankymo laikas gali keistis.

Lankymasis M. K. Čiurlionio namuose yra nemokamas.

M. K. Čiurlionio namų info.