M. K. Čiurlionio namai Vilniuje rugsėjo 8 d. 18 val. kviečia į parodos „Kitoks Čiurlionis. Vilniaus dailės draugijoje II” atidarymo vakarą. Tai parodų ciklo „Kitoks Čiurlionis. Vilniaus dailės draugijoje“ antroji paroda. Vilniaus 700 metų jubiliejus paskatino prisiminti daugiatautės XX a. pradžios Vilniaus miesto kultūros istoriją ir šią dailės draugiją, kuri vienijo visų tautų miesto dailininkus – žydus, lenkus, rusus, lietuvius, vokiečius.

Antroji parodos „Kitoks Čiurlionis. Vilniaus dailės draugijoje“ dalis skirta draugijos narių kūrybai. Įvairių tautų dailininkus vienijusi draugija 1909–1915 m. kasmet rengė Vilniuje pavasarines parodas, virtusias svarbiu kultūros įvykiu. Jose dalyvavo vilniečiai ir svečiai iš kitų miestų.

Nedaug darbų išliko, bet ekspozicijoje rodomi kūriniai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus leidžia įsivaizduoti tas parodas. Fotografas Stanislovas Filibertas Fleury jose rodė Vilniaus senamiesčio motyvus. Vyravo peizažai, vietinį kraštovaizdį, kaimo sodybas vaizdavo Juozapas Balzukevičius, jo sesuo Liucija Balzukevičiūtė, Boleslovas Buika, o Vilniaus dailės draugijos vadovas Ivanas Rybakovas nutapė romantišką Mickūnų dvarelį, kurį mėgo Julijus Slovackis.

Publika žavėjosi audringais Jalmaro Hansono Juodosios jūros vaizdais, o Antanas Žmuidzinavičius rodė impresionistinius Atlanto pakrančių etiudus, parsivežtus iš kelionės po Azorų salas. Būta nemažai portretų, pavyzdžiui, Varšuvos tapytojo Juzefo Puačo saloninis damos atvaizdas ar Kazimiero Mireckio mergina renesansiniais drabužiais. Simbolistinę kūrybą rodė M. K. Čiurlionis, lenkų dailininkai Sofija Plevinska, Bronislovas Bartelis, Art Nouveau stiliaus metalo inkrustacijas pateikė Petras Rimša. Greta realistinės kūrybos pavasarinės parodos nešė į XX a. pradžios Vilnių naujo, modernaus meno ieškojimus.