Ar įmanoma pasigrožėti paveikslu, kurio negali pamatyti? Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus vykdo projektą „Matyti širdimi“ ir kviečia regėjimo negalią turinčius žmones garsiausio Lietuvos dailininko kūrinius patirti lytėjimu.

Paliesti meną

Prieš kelerius metus muziejaus lankytojai jau galėjo apsilankyti sensorinėse „Pojūčių teatro“ kelionėse-edukacijose „Pojūčių paveikslai“. Jų metu M. K. Čiurlionio paveikslus buvo galima patirti per lytėjimą, garsus ir kvapus. Ekskursijose apsilankė ir neregiai, kuriems pavyko gana tiksliai apibūdinti niekada gyvenime nematytus garsiojo dailininko kūrinius.

2022-aisiais Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus edukatorių komandai kilo idėja sukurti nuolatinę edukacinę programą, skirtą žmonėms, turintiems regėjimo negalią, – neregiams ir silpnaregiams. Kultūros tarybai iš dalies finansavus, radosi projektas „Taktilinių objektų ir edukacinė programa „Matyti širdimi“.

Projekto kūrybinio etapo metu penki menininkai kūrė liečiamus objektus, kurie bus naudojami jau šį mėnesį startuosiančiose edukacijose. „Projekte dalyvaujančius menininkus vasarą pakvietėme į kūrybinę stovyklą, kurioje praleidome keturias dienas. Mizarų kaime, netoli Druskininkų esančioje Vilniaus dailės akademijos praktikos ir poilsio bazėje, buvo išbandyti įvairūs sensorinio meno principai, ieškoma būdų sukurti kuo vertingesnius liečiamus objektus. Menininkus konsultavo neregės merginos Irma Jokštytė ir Sandra Bielajavaitė, kūrybinę stovyklą organizavo ir vedė „Pojūčių teatro“ komanda: režisierė Karolina Žernytė, menininkės Aistė Jančiūtė ir Šarūnė Pečiukonytė“, – atskleidė muziejaus kultūrinių ir socialinių projektų koordinatorė Rūta Klevaitė.

Kūrybinės stovyklos metu menininkai geriau susipažino su regėjimo negalią turinčių žmonių poreikiais, jiems kylančiais iššūkiais, būdais, kaip jie pažįsta pasaulį, patiria meno kūrinius.

Pašnekovės teigimu, stovyklos metu „Pojūčių teatro“ komanda taikė įvairias strategijas, metodus ir būdus. Pavyzdžiui, menininkai porą valandų praleido užrištomis akimis, tuo metu atlikdami kasdienius buitinius veiksmus. „Dar giliau panirti į kūrybos procesą ir neregio pasaulį padėjo somatikos, judesio pratimai, kūrybiški pojūčių tyrinėjimai, ieškojimai, kaip kuo universaliau perteikti pojūčius, kad paveikslai atgytų liečiančiųjų vaizduotėje, – pasakoja R. Klevaitė. – Grįžus iš kūrybinės stovyklos, įvyko dar trys menininkų susitikimai su konsultantais neregiais, kurie įvertino kūrinių prototipus, išsakė savo pastabas, pageidavimus. Taip buvo sukurta šešiolika liečiamų objektų, kurie jau šį mėnesį bus naudojami edukacinėje programoje.“

Objektuose – paveikslų atmosfera

Edukacinę programą sudarys trys dalys: teorinė, ekskursinė ir praktinė. „Iš pradžių edukatoriai lankytojus supažindins su svarbiausiais M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos etapais. Vėliau bus vedama trumpa kūrybos apžvalga-ekskursija. Praktinėje dalyje lankytojų lauks liečiami objektai, įkvėpti M. K. Čiurlionio kūrybos ir jo asmenybės bruožų. Jie bus apžiūrimi liečiant – tyrinėjant objektų svorį, temperatūrą, tekstūrą, įsiklausant į jų skleidžiamus garsus. Edukacinė programa galiausiai bus baigiama bendra diskusija ir refleksija. Planuojame, kad edukacijų grupes sudarys trys–šeši lankytojai, tačiau tikslesnis skaičius paaiškės tik išbandžius edukacines programas“, – paaiškino R. Klevaitė.

Pašnekovės teigimu, šiemet edukacinė programa bus siūloma tik regėjimo negalią turintiems lankytojams. Muziejaus edukatorių komanda planuoja išbandyti kelis skirtingus edukacijų variantus, įvertinti labiausiai pasiteisinusius metodus. Edukatoriams norėtųsi edukacijų vesti pakviesti ir pačius neregius, kurie regėjimo negalią turintiems lankytojams galėtų dar geriau padėti susipažinti su M. K. Čiurlionio kūryba. Na, o ateityje patirti žymiojo dailininko paveikslus jau bus kviečiami visi norintys.

„Tikimės, kad edukacinė programa sudarys galimybę žmonėms, turintiems regos negalią, giliau pažinti M. K. Čiurlionio kūrybą ir paskatins toliau tyrinėti kultūrą ir meną. Be abejonės, liečiami objektai gali praplėsti ir kitų lankytojų suvokimą apie dailininko kūrinius, todėl kitais metais norėtume edukacijas atverti visiems – tiek suaugusiesiems, tiek vaikams“, – žada ji.

Rinkinio detalės yra porcelianinės, jas dėliojant atsiranda tam tikrų garsų ir sąskambių, leidžiančių pajusti M. K. Čiurlionio kūrybos muzikinę ritmiką. Kūrybinio projekto etapo metu buvo sukurta šešiolika objektų, leidžiančių ne akimis, bet kitomis juslėmis susipažinti su M. K. Čiurlionio dailės darbais. Pasak R. Klevaitės, dalis sukurtų liečiamų kūrinių skirti konkretiems dailininko paveikslams pažinti. Kita dalis jų yra abstraktesni, padedantys giliau suvokti ne tam tikrus paveikslus, bet dailininko kūrybos aspektus ir simbolines prasmes. „Pirminė mūsų idėja buvo sukurti liečiamų objektų, kurie tiksliai neatkartotų paveikslų, bet daugiau pasakotų apie pojūčius, jausmus ir emocijas, kurias sukelia konkretūs dailininko kūriniai. Tačiau kūrybiniame procese menininkams suteikėme didelę laisvę, leidome jiems ieškoti sau patiems artimų sprendimų, – sako pašnekovė. – Tad kai kurie kūriniai paveikslų siužetą iš dalies atkartoja, menininkams juos savaip interpretuojant. Tokiam sprendimui įtakos padarė kūrybinis procesas ir konsultacijos su neregėmis merginomis.“

Kaip skamba dailė?

Vieni iš paveikslo siužetą atkartojančių kūrinių – keramiko Roko Dovydėno sukurtos „Jūros sonatų“ (Andante / Allegro / Finale) (1908) plokštuminės interpretacijos. Menininkas šių M. K. Čiurlionio paveikslų siužetus perkėlė į molio plokšteles, vėliau – į 3D maketus, juos iš dalies savaip interpretuodamas. Kitas R. Dovydėno kūrinys interpretuoja ir iš dalies atkartoja garsiojo M. K. Čiurlionio paveikslo „Karalių pasaka“ (1909) siužetą. Menininkas Maris Grosbahas paveikslo „Mintys“ (1907) siužetą atskleidė keramkos skulptūroje. Paveikslui „Ramybė“ (1904) skirtas liečiamas M. Grosbaho kurtas objektas labiau atkartoja ne siužetą, o paveikslo keliamus pojūčius.

Menininkas Tomas Zlotnikovas, įkvėptas „Saulės sonatų“ (Andante / Allegro) (1907), sukūrė keturis kūrinius, atkartojančius minėtuose paveiksluose matomas istorijas, erdves ir tūrinius objektus. Dailininkas keramikas Remigijus Sederavičius paveikslui „Jūros sonata / Finale“ sukūrė objektą, kuris, skirtingai nei R. Dovydėno molio dirbinys, neatkartoja paveikslo turinio, bet labiau abstrakčia forma pasakoja apie jo sukeliamą jausmą. Atkartoti ne paveikslų siužetus, bet jų keliamus pojūčius nusprendė ir menininkė keramikė Ieva Bertašiūtė-Grosbaha. Ji sukūrė objektą, kurį liečiant gali apimti jausmai, panašūs į tuos, kuriuos žmogus patiria žiūrėdamas į paveikslą „Ramybė“. Be to, šis objektas gali būti naudojamas ir apskritai kalbant apie M. K. Čiurlionio kūrybą. Giliau suvokti žymiojo dailininko kūrybą skirtas ir kitas I. Bertašiūtės-Grosbahos kūrinys – menininkės sukurtas mažų objektų rinkinys. Tai tam tikra dėlionė, skirta meditacijai ir dailininko kūrybos simboliams, formoms ir pojūčiams suprasti. Rinkinio detalės yra porcelianinės, todėl, jas dėliojant, atsiranda tam tikrų garsų ir sąskambių, leidžiančių pajusti M. K. Čiurlionio kūrybos muzikinę ritmiką.

Netradiciniai sprendimai

R. Klevaitė pasakoja, kad kūrybinio proceso metu muziejaus edukatoriai domėjosi ir kitų šalių patirtimi. Daugelyje Europos muziejų taip pat vykdomi projektai, siekiant neregiams padėti lytėjimo būdu pamatyti įvairių dailininkų paveikslus. Jų metu kuriami taktiliniai objektai, atkartojantys paveikslų siužetus. Vis dėlto ne paveikslo pasakojamą istoriją, o jo keliamą emociją atkartojančių objektų R. Klevaitė su kolegomis kituose muziejuose kol kas nerado.

Tad Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vykdomas projektas yra išties originalus. „Puikių pavyzdžių mačiau Talino muziejuose, kuriuose naudojami objektai, leidžiantys lankytojams pirštais pajausti meno kūrinių siužetus. Tačiau kol kas sprendimų, analogiškų mūsų parengtai edukacinei programai, neteko regėti. Tad džiaugiamėsgalėdami muziejaus lankytojams pasiūlyti išties įdomią ir netradicinę edukaciją, – šypsosi pašnekovė. – Iš kūrybiniame procese dalyvavusių regėjimo negalią turinčių žmonių sulaukėme pozityvių atsiliepimų. Tikimės, kad visiems, norintiems patirti M. K. Čiurlionio kūrybą kitokiais, nei įprasta, būdais, mūsų edukacinės ekskursijos bus įdomios.“

Publikuota: Kauno.diena.lt