Naujienos

2022-06-27

PROGRAMA | „57 Fortepijoninių rečitalių ciklas M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose“

Kaip ir kasmet,  nuo Joninių iki rugsėjo pirmosios dienos, kiekvienos savaitės trečiadienį ir šeštadienį M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose klausytojams obelų sode savo naujausius kūrybinius ieškojimus pristatys visų kartų žymiausi Lietuvos pianistai, o taip pat ir užsienio šalių muzikai, į savo koncertines programas įtraukiantys M. K. Čiurlionio kūrinius. 

2022 metų vasarą Druskininkuose M. K. Čiurlionio namų-muziejaus sode koncertuos profesoriai Birutė Vainiūnaitė, Jurgis Karnavičius, Halina Radvilaitė, Aleksandra Žvirblytė, Rokas Zubovas, pianistai Andrius Vasiliauskas, Živilė Karkauskaitė, užsienyje gyvenantys lietuviai pianistai, aktyviai propaguojantys tose šalyse M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą Guoda Gedvilaitė, Rimantas Vingras, Gintaras Januševičius, bei M. K. Čiurlionio konkursuose laurus pelnę jaunosios kartos pianistai Motiejus Bazaras, Rokas Valuntonis, Neringa Valuntonytė ir Gabrielė Sutkutė bei šių metų tarptautinio Vainiūno konkurso laureatas Jonas Šopa. Plečiant M. K. Čiurlionio muzikos puoselėtojų užsienio šalyse vajų, šią vasarą koncertų klausytojai išgirs kaip M. K. Čiurlionio muziką interpretuoja Mariia Kurhuzova (Ukraina), Ayham Hammour(Sirija/Lenkija), Dmitry Mayboroda (Vokietija) ir Juris Žvikovs (Latvija). 

Laikas: 2022.06.29 – 2022.08.31
Vieta: M. K. Čiurlionio namai-muziejus Druskininkai


KONCERTŲ KALENDORIUS:

06.29 19:00
Pianistai SONATA ir ROKAS ZUBOVAI
Programa „Skambančios spalvų jūros. Čiurlionis ir Debussy

07.02 18:00
Pianistė MARIIA KURHUZOVA (Ukraina)
Programoje Čiurlionis, Schubert, Bach–Busoni, Chopin, Medtner, Schumann

07.06 19:00
Pianistas ROKAS VALUNTONIS
Programoje Čiurlionis, Grieg, Debussy, Mendelssohn, Chopin

07.09 18:00
Pianistė NERINGA VALUNTONYTĖ
Programoje Čiurlionis, Debussy, Vine, Franck

07.13 19:00
Pianistas JONAS ŠOPA
Programoje Čiurlionis, Liszt, Šenderovas, Ginastera, Vainiūnas, Scriabin, Mompou, Rachmaninov

07.16 18:00
Pianistė BIRUTĖ VAINIŪNAITĖ
Programoje Čiurlionis, Dvořák, Debussy, Vasks, Vainiūnas

07.20 19:00
Pianistas AYHAM HAMMOUR (Sirija/Lenkija)
Programoje Čiurlionis, Rachmaninov, Haydn

07.23 18:00
Pianistė HALINA RADVILAITĖ
Programoje Čiurlionis, Schumann, Turina

07.27 19:00
Pianistas DMITRY MAYBORODA (Vokietija)
Programoje Čiurlionis, Schumann

07.30 18:00
Pianistė GUODA GEDVILAITĖ
Programoje Čiurlionis, C. Schumann, Bonis, Thalberg, Boulanger, Ravel

08.03 19:00 
Pianistas GINTARAS JANUŠEVIČIUS
Programoje Čiurlionis, Galuppi, Ravel, Galiamova, Shostakovich

08.06 18:00
Pianistė ALEKSANDRA ŽVIRBLYTĖ
Programoje Čiurlionis, Grieg, Halffter, Chopin, Debussy

08.10 19:00
KAUNAS PIANO FEST 2022 LAUREATAI

08.13 18:00
Pianistas RIMANTAS VINGRAS
Programoje Čiurlionis, Bach–Siloti, Bach–Rachmaninov, Bach–Busoni, Bach–Van Bladel, Beethoven, Chopin, Debussy, Szymanowski

08.17 19:00
Pianistas JURIS ŽVIKOVS (Latvija)
Programoje Čiurlionis, Bach–Petri, Haydn, Kalniņš, Garūta, Rachmaninov

08.20 18:00
Pianistas JURGIS KARNAVIČIUS
Programoje Čiurlionis, Glass, Mozart, Liszt, Silvestrov

08.24 19:00
Pianistas MOTIEJUS BAZARAS
Programoje Čiurlionis-Bazaras, Mickis, Ravel

08.27 18:00
Pianistė GABRIELĖ SUTKUTĖ
Programoje Čiurlionis, Haydn, Franck, Prokofiev

08.31 19:00
Pianistas ANDRIUS VASILIAUSKAS
Programoje Čiurlionis, Beinaris, Jakubėnas, Mompou, Respighi, Turina

BILIETAI po 3€ ir 5€
Įsigyti renginio dieną prieš koncertą M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai).

RENGĖJAI:
VŠĮ IMPETUS MUSICUS
M.K. ČIURLIONIO NAMAI-MUZIEJUS

PARTNERIAI:
KAUNO J. NAUJALIO MUZIKOS GIMNAZIJA
ŠIAULIŲ S. SONDECKIO MENŲ GIMNAZIJA
KLAIPĖDOS E. BALSIO MENŲ GIMNAZIJA
NACIONALINĖ M.K. ČIURLIONIO MENŲ MOKYKLA

RĖMĖJAI:
LIETUVOS KULTŪROS TARYBA
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖ
NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO MUZIEJUS

Facebook


2022-06-23

Tarptautinė konferencija „Sonatiniai M. K. Čiurlionio garsovaizdžiai“ 

Druskininkų miesto muziejus kviečia į tarptautinę konferenciją „Sonatiniai M. K. Čiurlionio garsovaizdžiai“.
2022 metų konferencijos tema – „Gyvybės mitologema: „Žalčio sonata“.
Liepos 1-2 dienomis Druskininkų miesto muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 59) ir Europa Royale konferencijų centre (Vilniaus al. 7) vyksiančios konferencijos metu pranešimus skaitys: Nida Gaidauskienė, Antanas Andrijauskas, Naglis Kardelis, Vytautas Tumėnas, Žilvinas Svigaris, Laura Varnauskaitė, Dalia Micevičiūtė, Stasys Mostauskis, Rokas Zubovas, Jūratė Landsbergytė, Inga Laužonytė. Programą paįvairins LMTA Studentų styginių kvartetas.

PROGRAMA:

LIEPOS 1 d. Druskininkų miesto muziejuje:

9:15 Konferencijos atidarymas.

9:15-9:30 Muzikinė programa:
Myroslav Skoryk „Melodija“; 
M. K. Čiurlionis Styginių kvartetas c-moll: Ill. Menuetto grazioso;
J. Naujalis „Svajonė“. 
Kūrinius atlieka LMTA Studentų styginių kvartetas: Kristijonas Pūtys (smuikas), Vaigailė Dainavičiūtė (smuikas), Rūta Buisaitė (altas), Povilas Paukštė (violončelė).

9:30-11:30 Pirmoji sesija.
Nida Gaidauskienė. „Čiurlionio tyrimų prieblandoje“
Antanas Andrijauskas. „Muzikalumo raiškos formos Čiurlionio sonatinio periodo tapyboje“
Naglis Kardelis. „Senųjų civilizacijų simboliai ir kontekstinės jų prasmės Čiurlionio tapyboje“
Vytautas Tumėnas. „Žalcio semantika Čiurlionio dailėje ir jos kultūriniai kontekstai“

11:30-12:00 Kavos pertraukėlė.

12:00-14:00 Antroji sesija.
Žilvinas Svigaris. „Archetipinių mitologemų reikšmė M. K. Čiurlionio tapyboje: Žalcio sonata“
Laura Varnauskaitė. „Sakralinių simbolių kalba Čiurlionio Žalčio sonatoje“
Dalia Micevičiūtė. „Kitas Čiurlionis: Arcanum ir archetipinės simbolikos sklaida spalvų ir formų kalboje“
Stasys Mostauskis. „Žalčio žvilgsniu, žvaigždžių dulkių atšvaituose“

14:00-15:00 Pietūs.

15:00-15:15 Muzikinė programa:
M. K. Čiurlionis Kanonas c-moll; 
M. K. Čiurlionis Styginių kvartetas c-moll: I. Allegro moderato
Kūrinius atlieka LMTA Studentų styginių kvartetas

15:15-16:45 Trečioji sesija.
Rokas Zubovas. „Skambančios spalvų Jūros. Čiurlionis ir Debussy“
Juratė Landsbergytė. „Pasaulinio karo mitologema dabarties lauke: žalčio įvaizdžių transformacijos“
Inga Laužonytė. „Čiurlionis regintis antropoceno iššūkius“

16:45-17:15 Diskusija.

LIEPOS 2 d. Europa Royale Konferencijų centre:

10:00-11:30 Pirmoji sesija.
Julius VaitkevičiusZhangbin ir Sunmin. „Serpent mythology as a way of dialogue between Lithuanian and Chinese cultures“
Yumiko Nunokawa. „Influence of Japonisme, and Biblical Themes and Classical Mythology in the West on a series of paintings „Sonata of the Serpent“ of M. K. Čiurlionis“

11:30-12:00 Kavos pertraukėlė.

12:00-13:30 Antroji sesija.
Massimo Introvigne. „Čiurlionis and Theosophy: A Misunderstood Relationship“
Daniele Buccio. „Musicality of the Signification of Myths and the Mythologetic References in the Discourse on Čiurlionis’s Art“
Zhemoitel Yana Leonardovna. „Psychoanalysis of Čiurlionis’ work“

13:30-14:00 Diskusija.

14:00 Konferencijos uždarymas.

Renginio nuoroda ZOOM platformoje: ČIA.
Programa EN kalba.

Daugiau informacijos:
El. p.: mkcsonatos@gmail.com
Tel.: +370 688 90 411

Facebook


2022-06-22

Kultūra, istorija ir bendruomenė susitiks šeštajame SOFIJOS festivalyje Kuliuose

Žemaitijoje įsikūręs Kulių miestelis liepos 2-10 dienomis jau 6-ą kartą kvies kultūros mylėtojus ir ieškotojus į SOFIJOS festivalio renginius. Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vardu pavadintas festivalis tęsia šios išskirtinės asmenybės, Kuliuose praleidusios svarbų gyvenimo etapą, veiklos idėjas – skleisti meno ir švietimo aurą, „užkrėsti kultūra“. 

Universalioje, įvairių scenos menų žanrų ribas peržengiančioje festivalio programoje dominančius renginius atras tiek vietos bendruomenė, tiek atvykstantys kultūros gurmanai. Savaitės trukmės SOFIJOS festivalis leis susipažinti su skirtingomis kultūromis, ugdys toleranciją ir kvies atrasti bendrystę nedideliame, bet savo istorija turtingame miestelyje.

Šeštojo festivalio šūkis remiasi filosofo Viktoro Franklio žodžiais: „Aš tampa Aš, tik susitikęs su Tu“. Bendruomeniškumo svarbą visuomenei akcentuojantis šūkis tapo dar aktualesnis po vasario 24-osios: šiandien kitas žmogus būtinas ne tik prasmingai egzistencijai, bet ir išlikimui.

„Jau įsitikinome, kad karo pašonėje kultūra ir bendrystė vaidina labai svarbų vaidmenį, palaikantį visuomenės viltį, optimizmą ir susitelkimą. Šiuo sudėtingu laikotarpiu naujai įvertinkime aplinką ir atsigręžkime į kitą: „Tu“ – tai kaimynas, „Tu“ – tai prieglobsčio ieškantis ukrainietis, „Tu“- tai mokslo draugas, „Tu“ – tai einantis šalia,“ –  šeštojo festivalio pagrindine mintimi dalinasi renginio sumanytojai bei organizatoriai Raimonda Masalskienė ir Valentinas Masalskis. 

Festivalio dėmesys jaunimo kūrybiškumui ir sąmoningumui

Tradiciškai festivalis savo veiklomis atlieps jauno žmogaus sąmoningumo ir kūrybiškumo poreikį. Pirmą kartą rengiama Kulių vasaros kino akademija, kurioje 14-18 m. jaunuoliai turės galimybę susipažinti su kinu ir kurti savo filmą. Kūrybinį procesą užbaigs profesionalų kuruojamas kūrybiškumo hakatonas skirtas generuoti idėjas, pristatysiančias akademijos metu sukurtą filmą.

Apie klimato kaitą ir naująją „žmogaus amžiaus“ epochą, Antropoceną, pasakos atvira dailininkų Martyno Pekarsko ir Valentino Varno tapybos akcija ir paroda „Antropoceno žmogus šiuolaikinio dailininko akimis“, joje bus iš arti žvelgiama į šokiruojantį žmogaus poveikį Žemei.

„Taško“ teatro muzikinis spektaklis „Mitai“, (rež. V. Masalskis) perkels žiūrovus į mistinį pasakojimą apie žmogaus gyvenimą. Šiam spektakliui specialiai pagamintų styginių, mušamųjų ir pučiamųjų instrumentų bei elektroninės muzikos sintezė formuoja išskirtinį spektaklio garsų pasaulį ir modernia kalba atskleidžia mitologijose paslėptas simbolines nuorodas apie žmogaus būtį.

Festivalio uždarymo dieną organizatoriai kvies į meninių-gamtinių patirčių turą Reiskių tyro pelkėje. Kartu su fotografu ir gamtininku klaidžiodami po didžiausią seniūnijoje aukštapelkę, savo augmenija primenančią Sibiro tundrą, turo dalyviai taip pat palies Antropoceno temą.

Kontrastingų nuotaikų ir įvairių kultūrų kupini koncertai

Kasmet SOFIJOS festivalis lepina lankytojus naujais atradimais – kviečia į Kulių miestelį charizmatiškus įvairių pasaulio kultūrų atlikėjus, pasirodančius Lietuvoje pirmą kartą. Šįkart Kuliuose su Lietuvos publika susipažins prancūzų neo retro grupė „Le Balluche de la Saugrenue“. Savo kūryboje prancūzai su humoru interpretuoja pasaulio muziką, išranda naujas, muzikines formas, bei nukelia klausytojus į Paryžiaus bohemos aukso amžių. Naudodami šiam laikotarpiui būdingus instrumentus – akordeoną, kontrabosą, bandžą/gitarą ir jase – muzikantai groja džaivą, valsus, tango, svingą, rumbą bei atranda vietos prancūzų klasikų dainoms. „Le Balluche de la Saugrenue“ koncertas vyks Kulių kultūros centre liepos 7 d. 19 val.

Kitoks koncertas festivalio lankytojų lauks liepos 8 d. Kulių bažnyčioje, kur skambės žydų kilmės kompozitorių klasikinės muzikos programa „Duettissimo“. Koncertas kvies atsigręžti į Kulių miestelio istorinę atmintį: žydai Kuliuose pradėjo kurtis XVIII a. ir daug prisidėjo, kad Kuliai gautų miestelio teises. Nemokamą koncertą „Duettissimo“ atliks vieni ryškiausių jaunosios kartos lietuvių atlikėjų – Dalia Dėdinskaitė (smuikas) ir Gleb Pyšniak (violončelė). Koncerto dieną bažnyčioje veiks Mindaugo Juodžio tapybos paroda.

Liepos 9-ąją dar kitokį, šį kartą lietuvišką skambesį festivaliui suteiks grupės „Graži ir ta galinga“ koncertas-spektaklis „Mimozos ir sirenos“. Klaipėdos jaunimo teatro aktorių grupė išsiskiria ryškiu moterišku braižu, ironiškais tekstais bei charizmatišku atlikimu, o naujoji grupės programa atskleidžia universalią ir graudžiai juokingą temą – net gražiausia (-ias) ir galingiausia (-ias) kartais nori užsisklęsti lyg mimozos žiedas ar kaukti kaip pavojų skelbianti sirena.

Išankstinė filmo „Tvano nebus“ premjera – prie miestelio tvenkinio

Valstybės diena, liepos 6-oji, festivalio metu bus švenčiama lauko kino erdvėje „Kinas ant vandens“, kur vyks išankstinė filmo „Tvano nebus“ premjera Lietuvoje. Režisieriaus Marato Sargsyan filmas apkeliavo Venecijos, Transilvanijos, Talino ir kitus tarptautinius kino festivalius, o rugpjūčio mėn. bus pristatytas ir Lietuvos žiūrovams.

Filme „Tvano nebus“ vaizduojamas karo nusiaubtas postapokaliptinis pasaulis, kuriame persipina kelios tikrovės ir siužetinės linijos. Kūrinyje vaizduojami įvykiai atitrūkę nuo konkretaus laikmečio, šalies ar karinio konflikto, pagrindinis filmo personažas – garsus karo profesionalas, kurio vaidmenį atlieka V. Masalskis. Prieš filmo peržiūrą vyks susitikimas su kūrybine grupe.  

Istorinė Kulių atmintis – keturiose ekskursijose

Savo istorija ir žymiais gyventojais besididžiuojančiame miestelyje festivalio dienomis vyks net keturios istorinės ekskursijos.

Gidė Inga Blėdienė kvies į tris skirtingus turus po miestelį. Ekskursija „Kuliai – nuo akmens iki rašmens“, pasakos apie laikotarpį, kai vietinių dvasiškių dėka miestelyje buvo išsaugota caro uždrausta lietuvių kalba ir raštas. Turas „J. Tumas-Vaižgantas ir kiti Kulių kontrabandininkai“ atskleis išskirtines kunigo, rašytojo, visuomenininko Vaižganto ir apylinkės knygnešių pastangas platinti lietuvišką spaudą. Galiausiai, ekskursija „Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės Kuliai“ kvies pajusti čia jaunystę praleidusios busimos rašytojos, pedagogės, visuomenės veikėjos ir M. K. Čiurlionio žmonos dvasią. I. Blėdienės ekskursijose dalyviai išgirs išlikusių autentiškų statinių ir Kuliuose gyvenusių žmonių istorijas, gilinsis į jų reikšmę kultūriniam Lietuvos gyvenimui.

Festivalio uždarymo dieną, sekmadienį vyks paskutinis istorinės programos akcentas – „Taško“ teatro aktorių teatralizuota ekskursija ,,Kuliai – istorijos ir laiko dėlionė”.

Kulių Jomarkas – bendruomenės apsikeitimas ne tik prekėmis, bet ir vertybėmis

Stipriausiai SOFIJOS festivalio aurą ir bendruomeniškumo idėją bus galima pajusti antrus metus organizuojamame šeštadieniniame Jomarke. Po nemokamo Klounų teatro studijos „Dulidu“ spektaklio visai šeimai „Kaip atsirado drugeliai” miestelį žadins ir gerą nuotaiką kurs ne tik klounai, bet ir varinių pučiamųjų ansamblis – Klaipėdos brass kvintetas. Triukšmingi Jomarko personažai  kvies įsijungti į žaidimus, įsigyti  menininkų, dizainerių prekių, sendaikčių, ragauti tradicinių Kulių beigelių ar bendrauti su kaimynais bei menininkais.

Dalyvavimas Jomarke nemokamas, tad savo prekystalius Kuliuose kviečiami įkurti visi turintys ką parduoti ar kuo pasidalinti –  kulinarijos propaguotojai, originalių suvenyrų ir rankdarbių kūrėjai, „Blusų turgaus“ entuziastai, batų valytojai, kirpėjai, sriubos virėjai, bulvių kepėjai ar likimo pranašautojai. Meninė turgaus atmosfera ir prekybą pagyvinantys pasirodymai leis prekeiviams tikėtis gero pelno, o lankytojams gausių pirkinių.

PROGRAMA:
07.02-07.03 11.00-15.00 val. 
Kulių vasaros kino akademija ir kūrybiškumo hakatonas.

07.04 PIRMADIENIS 
17.30-21.00 val. Dailininko Martyno Pekarsko atvira tapybos akcija Kulių parke.

07.05 ANTRADIENIS
17.30 val. Istorinis turas su Inga „Kuliai- nuo akmens iki rašmens“.
19.00 val. „Taško“ teatro muzikinis spektaklis visai šeimai „Mitai“, rež. Valentinas Masalskis.  

07.06 TREČIADIENIS
20.00 val. „Antropoceno žmogus šiuolaikinio dailininko akimis“. Martyno Pekarsko ir Valentino Varno tapybos parodos atidarymas.
21.00 val. „Kinas ant vandens“ lietuviško filmo išankstinė premjera Kuliuose. Rež Marato Sargsyano „Tvano nebus“. Prieš filmą – susitikimas su kūrybine grupe: M. Sargsyan ir V.Masalskiu. 

07.07 KETVIRTADIENIS
17.30 val. Istorinis turas su Inga „J.Tumas-Vaižgantas ir kiti Kulių kontrabandininkai“.
19.00 val. Grupės „Le Balluche de la Saugrenue“ (Prancūzija) prancūziškos neo-retro „New musete“ muzikos koncertas

07.08 PENKTADIENIS
17.30 val. Istorinis turas su Inga „Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės Kuliai“.
19.00 val. Žydų kilmės kompozitorių klasikinės muzikos programa Kulių bažnyčioje „Duettisssio“. Atlikėjai: Dalia Dėdinskaitė (smuikas), Gleb Pyšniak (violančelė). 

07.09 ŠEŠTADIENIS 
11.00 val. Klounų teatro studijos „Dulidu“ klounados spektaklis „Kaip atsirado drugeliai“
12.00 val. Kulių teatralizuotas Jomarkas: varinių pučiamųjų ansamblio Klaipėdos brass kvintetas muzikavimas, menininkų, dizainerių ir sendaikčių turgus, klounai, žaidimai, beigelinė. 
19.00 val. Klaipėdos jaunimo teatro grupės „Graži ir ta galinga“ spektaklio-koncerto „Mimozos ir sirenos“ premjera.

07.10 SEKMADIENIS
7.00 val. „Paukštinėjimai“ – autentiškų vasaros patirčių turas į Reiskių tyrą (Kulių raj.) su gamtininkų ir gamtos fotografu.
16.00 val. Teatralizuota ekskursija „Kuliai – istorijos ir laiko dėlionė“.

Festivalio idėjas remia Lietuvos kultūros taryba ir Plungės raj. savivaldybė.

Daugiau informacijos apie festivalį www.sofijosfestivalis.lt ir Facebook paskyroje.

Bilietai į mokamus renginius platinami www.tiketa.lt arba bendruomenėje „Alantas“, kur Kulių bendruomenės nariai bilietus gali įsigyti su nuolaida. 

SOFIJOS festivalio organizatorių informacija.


Prasideda XX tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“

Tris mėnesius trunkantis tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ šįmet kurorte skambės jau 20-ąjį kartą. Festivalis, garsinantis didžiojo Lietuvos menininko vardą, seniai peržengė vietinės reikšmės festivalio rėmus ir tapo gerai žinomas tarptautinėms auditorijoms. Festivalio metu žiūrovams bus pristatyti profesionalaus meno atlikėjų koncertai ir programos, sakralinės muzikos valandos, tapybos ir fotografijos konkursai ir kt.

KONCERTINĖ PROGRAMA:
BIRŽELIO 25 d. | šeštadienis

Festivalio pradžios renginiai:
19:00 Iškilminga festivalio atidarymo ir gėlių padėjimo ceremonija prie M. K. Čiurlionio paminklo
Fotografijos konkurso „Asociatyvi fotografija pagal Čiurlionį“ nugalėtojų apdovanojimai (esant blogam orui apdovanojimai vyks Druskininkų bažnyčioje 19.30 val.).

19:30 Koncertas „Nuostabusis amžius“ Druskininkų bažnyčioje.
Dalyvaus Lietuvos nacionalinės filharmnijos kamerinis ansamblis „Musica humana“.
Meno vadovas ir dirigentas Robertas Beinaris. Solistai: Robertas Beinaris (obojus), Ramunė Grakauskaitė (smuikas), Inga Aleksienė (smuikas), Kristina Zmailaitė (sopranas), Edmundas Seilius (tenoras).
Programoje skambės XIX–XX a. kompozitorių kūriniai: J. Massenet, G. Fauré, S. Donaudy, Cl. Debussy, P. Tosti įstabios melodijos, prancūziško subtilumo ir itališkos ekspresijos kupinos vėlyvojo romantizmo dainos (ar. G. Kviklio), F. Bonzono, M. K. Oginskio, M. K. Čiurlionio, A. Piazzolla instrumentinė muzika.

LIEPOS 3 d. | sekmadienis
19:30 Ansamblio „Paleasis“ koncertas M. K. Čiurlionio meno mokyklos salėje.

LIEPOS 9 d. | šeštadienis
19:30 „Baltic Neopolis Orchestra“ (Lenkija) koncertas Druskininkų bažnyčioje.

LIEPOS 16 d. | šeštadienis
19:00 Ansamblio „Giunter Percussion“ koncertas Pramogų aikštėje.

LIEPOS 23 d. | šeštadienis
19:30 „Baltijos gitarų kvarteto“ koncertas Druskininkų bažnyčoje.

LIEPOS 30 d. | šeštadienis
19:30 Fortepijoninio trio „Meta“ koncertas Druskininkų muziejuje.

RUGPJŪČIO 6 d. | šeštadienis
19:30 Čiurlionio kvarteto ir solistės Aistės Pilibavičiūtės koncertas Druskininkų bažnyčioje.

RUGPJŪČIO 12 d. | penktadienis
19:30 Koncertų ciklas „Claros Schumann salonas“ K. Dineikos sveikatingumo parke.

RUGPJŪČIO 15 d. | pirmadienis
19:30 Programa „Ant sidabro tilto: polifoninės improvizacijos“ Druskininkų bažnyčioje.

RUGPJŪČIO 20 d. | šeštadienis
19:30 Ansamblio “OrgaVoce” programa „Changing Stereotypes I“ Druskininkų bažnyčioje.

RUGPJŪČIO 27 d. |šeštadienis
19:30 Koncertuos Diana Encienė (vargonai), Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Egidijus Stanelis (voltorna) Druskininkų bažnyčioje.

RUGSĖJO 22 d. | ketvirtadienis
19:30 Festivalio uždarymo koncertas Druskininkų bažnyčioje. Koncertuos Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“. Meno vadovas ir vyr. dirigentas Linas Balandis.

Organizatoriai:
Druskininkų savivaldybė
Druskininkų kultūros centras

Festivalio sumanytojas Lietuvos muzikų rėmimo fondas
Partneris Lietuvos nacionalinė filharmonija
Globėjas klebonas Vaidas Vaišvilas
Finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Plačiau www.druskininkukulturoscentras.lt

Facebook


2022-06-16

Literatūra ir menas: Giedrius Kuprevičius ir Rokas Zubovas apie Čiurlionį, nepaklusnumą ir laiškus

Literatūra ir menas.
× Alma Laužonytė, Inga Laužonytė.
2022-06-14 20:36:57

Kalbėjomės apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio sonatas, kurias atrakina jo proanūkis pianistas Rokas Zubovas ir kompozitorius Giedrius Kuprevičius. M. K. Čiurlionio kūriniai tarsi pamokos, kuriose G. Kuprevičius ir R. Zubovas ieško humanizmo, kelia klausimus, kurie neturi atsakymų… Kalbėjomės ir apie jų mūzas: Sofiją, Sonatą, Gražiną.

Tai pokalbis iš ciklo „Kartos. Mokytojas–Mokinys“.

Giedrius Kuprevičius: „Besaikis menų gaminimas yra pauzių stygiaus rezultatas“


Ar galima sakyti, kad jus su M. K. Čiurlioniu jungia ne tik muzika, bet ir ypač jautrus žvilgsnis į pačią kūrybą, žmogiškosios prigimties paieškas?

M. K. Čiurlionis yra daugiau paslaptis nei atsakymas. Visi M. K. Čiurlionio kūryboje užkoduoti klausimai yra jo paties klausimai, į kuriuos jis atsako nerado. Tuo sunkiau juos rasti mums, esantiems labai toli nuo jo psichofizinių jausenų. Tačiau gal tai ir yra nuostabusis visos kūrybos variklis – klausimai be atsako? Jei kūryba tenkintųsi rastais atsakymais, taptų tik banalia TV viktorina „Kas, kur, kada“.

Ką girdite, įžvelgiate M. K. Čiurlionio sonatose ir ko dažnai nepastebi klausytojai?

M. K. Čiurlionio sonatos – tai gerokai daugiau nei daktaro disertacijų ar pradedančių savarankiškai mąstyti studentų referatų įžvalgos. Nebyliuose dailės sonatų cikluose yra tiek, kad dažnai ta daugybė atbaido nuo gilinimosi, analizės, jau nekalbu apie žiūrinčiojo savianalizę. M. K. Čiurlionio sonatos yra raktas nuo daugybės durų, kuris keičiasi, kai tik įkišamas į jam nepritaikytą spyną. M. K. Čiurlionio raktas prisitaiko prie spynos – tokia netikėta, „atvirkštinė“ šio menininko kodų sistema yra ženklas, kad neginčytinai turime reikalų su aukštuoju menu. Analogų yra ir mūsų poezijoje, ir fotografijoje, ir muzikoje, ir prozoje, ir kine. Svarbių pavardžių seka užimtų laiko. Šiuo atžvilgiu esame labai turtingi. Belieka saviems drąsiau ir noriau savus pripažinti.

Kuo jums asmeniškai svarbi ir išskirtinė „Žalčio sonata“?

Ji – bent jau man – totalus M. K. Čiurlionio esybės credo. Joje randu visus jo dramos dėmenis – vienatvę, kaip lemtį, garbę, kaip svajonę, ir mirtį, kaip rezultatą.


Esate minėjęs, jog didumą darbų kompozitorius padaro vienumoje. Ar žmogus gali būti pats sau tikriausiu mokytoju?

Viskam savas laikas. Mokytis reikia laiku. Ir dar. Senuose užrašuose radau įrašą apie labai nesėkmingą vieno mano simfoninio kūrinio perklausą ir itin riebią kolegų kritiką. Deja, tų beveik užgaulių frazių nauda buvo niekinė, nes kritikuota ambicijų ir emocijų lygiu. Gi po kelių dienų, ramiai kalbantis su buvusiu kompozicijos profesoriumi Eduardu Balsiu apie tą nevykusį opusą, šis penkiais sakiniais pasakė visas kūrinio bėdas ir pasiūlė „remonto“ būdus. Štai jums ir atsakymas.

Kokie akordai ir spalvų paletė išsikristalizuoja muzikos klausantis, ją regint, kuriant? Kas nutinka, kai šie dėmenys susijungia į visumą?

Šioje srityje viskas itin subjektyvu ir laikina. Meniniai įspūdžiai ilgainiui kinta, o skonis ugdomas visą gyvenimą. Su juo ir jautra spalvoms, tembrams, intonacijoms. Niuansų moduliacija yra geistina visą gyvenimą, tačiau ji, mano supratimu, turi remtis tavyje suformuotais vertybiniais principais.


Ar jūsų kūryboje yra daug tylos? Ką jums ji reiškia?

Pianistas Danielius Barenboimas vienoje BBC transliuotoje viešoje paskaitoje aptarė kaip reikėtų interpretuoti pauzes Beethoveno sonatose. Kai kažkas iš studentų pademonstravo tokį pauzišką fragmentą, maestro jį sustabdė ir tarė: joje (toje pauzėje) dar vis per daug muzikos. Iš tiesų, kam pauzė, jei ir ji – muzika? Mano pirmasis kompozicijos mokytojas Algimantas Daunoras kartojo: kol neišmoksi rašyti pauzių, joks iš tavęs kompozitorius… Tylėti sunku, dar sunkiau – nutilti kalbant. Mūsų nesustabdomas ir besaikis menų gaminimas yra pauzių stygiaus rezultatas.

Vis dėlto savitas braižas kuriamas, išugdomas ar atsinešame jį gimdami, tik tereikia gebėti neužgožti?

Kiekvienas žmogus turi daugybę gebėjimų, apie kuriuos sužino augdamas. Tuos gebėjimus atranda tėvai, mokytojai, pagaliau ir pats vaikystėje žaisdamas. Bėda, kai jų nefiksuojame, praleidžiame, o dar blogiau, kai sumenkiname patys ar susigėstame kitiems iš jų dargi viešai pasišaipius. Nieko nėra vertingiau už unikalų, savitą kiekvieno žmogaus kūrybinį braižą. Kas jį atranda – tesidžiaugia, kas turi – tesaugo.


Kaip apibūdintumėte, kas yra visuomenės švietimas? Nuo ko jis prasideda?

Visuomenės švietimas prasideda tada, kai visuomenė suvokia, kad ji tamsi.

Ar tikslinga sakyti, kad mokytojas reikalingas tol, kol jis reikalingas mokiniui?

Gal kas liūdi, kad M. K. Čiurlionis nebuvo mokytoju, nesukūrė kūrybinės mokyklos, nepaliko stiliaus sekėjų. M. K. Čiurlionis negalėjo būti mokytojas, remiantis Švietimo ministerijos nuostatomis. Jis nieko nemokė, anot Henriko Radausko, „nevedė tautos“, nepiršo savo sukurtų kūrybinių metodų ir taisyklių (nors jų M. K. Čiurlionio kūriniuose apstu). Yra daug menininkų, kurie neturėjo mokytojo pašaukimo, tačiau tokie buvo. M. K. Čiurlionis mokė svarbiausio dalyko – humanizmo. Dažnai labai skaudžiai, nesėkmingai, liūdnai, netgi, atrodė, beviltiškai, bet mokė. Tos pamokos tūno pačiuose kūriniuose, jų formose, tonuose, bevardžiuose pavadinimuose. Jos skirtos paskirtiesiems, atidiesiems, įžvalgiesiems. Praeiviai M. K. Čiurlionyje Mokytojo neįžvelgia.

Ko reikia, kad ne tik ištirtume, bet ir pamatytume, išgirstume M. K. Čiurlionį?

Šiuo metu ir to, kas yra, – per daug. Kad tiek kitiems mūsų didiesiems kultūros grandams, tai ir pasaulyje Lietuva būtų ne tik Čiurlionis, Sabonis, Banionis. Juokauju…


Nors baletas „Čiurlionis“ nėra biografinis, jame akcentavote jo keturias didžiąsias meiles: Mariją, Bronislavą, Sofiją ir Kūrybą. Kokias savo didžiąsias meiles išskirtumėte jūs?

Atsakau: mano mūza yra šalia ir jos vardas – Gražina.

Knygoje „Koncertas“ svarstėte, jeigu M. K. Čiurlionio žmona Sofija būtų elgusis kaip Salvadoro Dali mylimoji Gala („aš pagydysiu tave išsaugodama tavo ligą“) – o tai išryškina buvimą ne tik žmona, bet ir buvimą drauge, – galbūt Čiurlionį nyki tuštuma būtų aplenkusi. Ar galima teigti, jog žodis „žmona“ turi apimti ne tik draugę, bet ir mokytoją?

Kiekvienas emocinis bendro gyvenimo faktas yra kitoks ir nepasiduoda jokiai statistikai. Pažįstu įvairaus likimo menininkų šeimų, kurių „biografijose“ daugybė įspūdingų nuotykių, viešų ir nežinomų virpesių, pasekmių ir nuotaikų. Mūsų duetas yra tvarus ir kitokio gyvenimo neįsivaizduoju nei tas, kurį gyvename kartu ir kurį norime gyventi kartu tiek, kiek likimas leis. O jį „kalame“ patys. Kol esame vertikalūs ir savo prote.

Rokas Zubovas: „Nepaklusnumas veikiausiai yra mano įgimta savybė“


Nors M. K. Čiurlionio kūryboje daug tragizmo, bet didžioji dalis jo kūrybos persmelkta šviesos šauksmo. Tuo pat metu jo menas realus, kita vertus, paradoksaliai klaidinantis…

Mano supratimu, M. K. Čiurlionio muzika skleidžiasi erdvėje tarp šešėlio ir šviesos, tame net mažiausiam emociniam judesiui labai jautriame lauke – tarsi miške pro medžius švelniai prasiskverbiantys saulės spinduliai. Ta erdvė – tai nuolatinė ir nenuilstanti tobulybės paieška, harmonijos ir grožio siekis, tuo pat metu jaučiant, kokia trapi ir lengvai pažeidžiama yra harmonija.

Tai nėra ambivalentiška jungtis, tai labiau nuolatinio siekio, vis gilesnio ir pilnesnio savęs pažinimo ir vystymo siekis. Ne veltui M. K. Čiurlionis laiškuose ir užrašuose ne vieną kartą rašo apie gražiausių minčių ir siekių trapumą, atsitrenkiančių į pasaulio grubumą. Tikri dvasios, kūrybos dalykai visada nelengvai užčiuopiami. Ar tai turi įtakos mano gyvenimo apsisprendimams ir pasirinkimams? Be abejo.

Ar turite čiurlioninę misiją?

1986 m. M. K. Čiurlionio pianistų konkurse pelniau pirmąją vietą ir prizą už geriausią M. K. Čiurlionio muzikos interpretaciją. Tada man pačiam tai buvo labai netikėta. O atsigrįžau paanalizuoti to įvykio tik po kokių 30 metų. Tada supratau, kad tas komisijos sprendimas man, jaunam žmogui, pianistui, buvo gal pats lemtingiausias gyvenimo įvykis, su įvertinimu drauge įspaudęs tam tikros pareigos ženklą. Su M. K. Čiurlionio kūryba leidžiu jau daug dešimtmečių. Ir, turiu prisipažinti, nesijaučiu vykdąs misiją. Labiau jaučiuosi pagautas M. K. Čiurlionio kūrybos kerų – minčių, idėjų, raiškos – ir vertinu kaip dovaną galimybę dalytis tais kūrybos stebuklais.

Ar turite čiurlioninę misiją?

1986 m. M. K. Čiurlionio pianistų konkurse pelniau pirmąją vietą ir prizą už geriausią M. K. Čiurlionio muzikos interpretaciją. Tada man pačiam tai buvo labai netikėta. O atsigrįžau paanalizuoti to įvykio tik po kokių 30 metų. Tada supratau, kad tas komisijos sprendimas man, jaunam žmogui, pianistui, buvo gal pats lemtingiausias gyvenimo įvykis, su įvertinimu drauge įspaudęs tam tikros pareigos ženklą. Su M. K. Čiurlionio kūryba leidžiu jau daug dešimtmečių. Ir, turiu prisipažinti, nesijaučiu vykdąs misiją. Labiau jaučiuosi pagautas M. K. Čiurlionio kūrybos kerų – minčių, idėjų, raiškos – ir vertinu kaip dovaną galimybę dalytis tais kūrybos stebuklais.

Kokius M. K. Čiurlionio asmenybės bruožus kaip jo proanūkis pastebite savyje?

M. K. Čiurlionis man yra daugiau nei menininkas. Jis – vienas didžiųjų Mokytojų. Būtų labai keista, jei leisdamas daug laiko su Mokytoju – išjausdamas ir analizuodamas jo kūrinius, dirbdamas su jo tekstais, užrašytomis mintimis, išsamiai susipažindamas su jų gyvenimiškais sprendimais, – neperimtum tam tikrų Mokytojo savybių ar savo sprendimų negrįstum Mokytojo įžvalgomis. Todėl tai, kad tam tikri mano sprendimai ar savybės yra paveikti Mokytojo, vertinu labai natūraliai.

Atrodo M. K. Čiurlionis neatsiejamas nuo sonatų. Žavinga, jog jūsų žmonos vardas – Sonata. Ar rašydavote laiškus savo žmonai? Ką jums reiškia laiškas?

Laiškus rašau. Kartais ir Sonatai, bet kadangi laiškai skirti bendrauti tuo atveju, kai esi atskirai, džiaugiuosi, kad dažnai rašyti Sonatai netenka – mieliau būti drauge. Liūdna, kad laiškų rašymo kultūra nyksta užleisdama vietą vaizdiniams, ženkliniams, skubiems, momentiniams bendravimo būdams. Rašyti ir skaityti laiškus, man atrodo, yra labai svarbus dvasinio bendravimo aktas, kurio stygius dabar labai juntamas.

M. K. Čiurlionio vaizdo ir garso dialogas…

Taip, sutinku. Matydamas, kaip drąsiai ir nenuspėjamai M. K. Čiurlionio muzika ima plėtotis, keistis, transformuotis nuo to momento, kai jis pradeda užsiimti vizualiaisiais menais, spėju, jo galvoje vyko nenutrūkstamas garso ir vaizdo dialogas. Manau, tam tikri vienos raiškos sprendimai iš karto maitindavo kitos raiškos vaizduotę, o pamėgintas naujas sprendimas toliau skatindavo naujus pirmosios raiškos ieškojimus. Tai buvo tarsi dvigubas veidrodis: vaizdas gimdo vaizdą, kurio refleksija gimdo naują vaizdą ir taip iki begalybės…

Kaip per M. K. Čiurlionį atverti vartus į kultūrą, pamatyti postčiurlionistinę Lietuvą?

Reikia tik neužmiršti, kad M. K. Čiurlionis iki šiol yra išlikęs vienintelis Lietuvos, o gal ir viso pasaulio kūrėjas, tuo pačiu metu pravėręs naujas erdves dvejose tokiose skirtingose kūrybos erdvėse – tapyboje ir muzikoje. Jo kūryboje esti nepaliaujamo atsinaujinimo spyruoklė… Todėl užsidaryti M. K. Čiurlionyje, o ne per jį atverti reikštų paminti jo kūrybos siekius.

M. K. Čiurlionio kūryboje dominuoja labiau lietuviška ar pasaulietinė regimybė?

M. K. Čiurlionis vizualiojoje kūryboje sugebėjo paliesti pačius giliausius, bendražmogiškiausius klodus. Kaip jis tai padarė – ne man spręsti. Mano matyti pavyzdžiai sako, kad japonas, iranietis, amerikietis, italas, suomis, prancūzas, rusas skaito M. K. Čiurlionio kūrinius „be vertėjo pagalbos“.

Ilgai mokėtės užsienyje. Ar meno samprata švietimo srityje itin kontrastinga lyginant su Lietuva?

Sunku palyginti. Mano formaliosios akademinės studijos vyko dar okupuotoje Lietuvoje, todėl, natūralu, ten meno samprata visada buvo pateikiama kaip kova tarp dviejų ideologijų. Man tai ir tada buvo, ir dabar yra svetima. Su Sonata veržėmės į pasaulį, kad atrastume kitokią sampratą. Ją radome. Šiandien susitikdamas su moksleiviais, studentais matau laisvus, mąstančius, jaučiančius žmones. Bet suprantu, kad labiausiai tai priklauso nuo konkrečių mokytojų… nes, deja, sutinku ir kitokių jaunų žmonių.

Kas galėjo būti esminis M. K. Čiurlionio Mokytojas?

Edukacijose jauniesiems klausytojams visada akcentuoju, kad M. K. Čiurlionis iš vaikystės atsineša tris labai svarbius visą jo kūrybą maitinančius įvėpimo šaltinius: gamtą, dainą ir bažnyčios vargonus. Per dainą jis lieka ištikimas lietuviškai tradicijai, nuolat ją perinterpretuoja, nes suprasdamas, kad Lietuvos balsas į pasaulio kultūrų šeimą įsipins ir prasmingai skambės būtent dėl unikalumo, kylančio iš senosios lietuviškos tradicijos. Labai intensyvus gamtos potyris nuspalvina visą jo kūrybą panteizmo dvasia – tai pats akivaizdžiausias jo kūrybos –muzikinės ir tapybinės – sluoksnis. O ankstyva pažintis su bažnytine aplinka (nuo vaikystės grojo vargonais bažnyčioje) skatina nuojautą, kad greta visada slypi didelė, neregima paslaptis, kviečianti nuolat ieškoti tobulybės.

Jūsų organizuojamas festivalis „Nepaklusniųjų žemė“ išsiskiria konceptualumu. Į nepaklusnumą žvelgiate kaip į kūrybingumo formą. Kaip žmogui išsiugdyti sveiką nepaklusnumą?

Nepaklusnumas veikiausiai yra mano įgimta savybė. O nepaklusnumas, kaip kūrybingumo forma, mano supratimu, yra labai natūrali būsena: kad atsirastų noras kurti, turi nepasitenkinti esama situacija, aplinka. Festivalis, kurį organizavau 15 metų, buvo itin gera kūrybinė laboratorija, labai praplėtusi požiūrį į pianisto veiklos ir saviraiškos erdves.


2022-06-09

M. K. Čiurlionio namai kviečia atrasti Čiurlionio „Jūrą“

Visa Čiurlionio kūryba persmelkta gilaus gamtos pajautimo. Druskininkus supančio pušyno, Nemuno ir vilnijančių lietuviškų laukų peizažo įtaka Čiurlionio vaizdinėje raiškoje yra puikiai žinoma ir regima visais jo kūrybos laikotarpiais. Jūra ne taip dažnai matoma Čiurlionio tapyboje, bet ji taip pat labai svarbus įkvėpimo šaltinis ir simbolių erdvė, išsiskleidžianti visomis menininko saviraiškos formomis. Jos vaizdiniais paženklinta ir muzika, ir tapyba, ir fotografija, ir literatūra.

Šioje parodoje punktyru nužymėta menininko kūrybinėje laboratorijoje vykusi jūros vaizdavimo metamorfozė. Pirmieji jūros vaizdai Čiurlionio kūryboje atsiranda vos jam pradėjus piešti muzikos studijų Leipcigo muzikos akademijoje laikotarpiu, kada kalėdinių atostogų metu jis, kovodamas su vienatve, nusiperka dažų ir pradeda tapyti. Šiuos etiudus dar mažai kas sieja su brandžiu Čiurlionio tapybos pasauliu, bet jau čia galime pajusti dailininko jautrų gamtos grožio pergyvenimą.

1903–1905 metais jūra dominuoja muzikinėse Čiurlionio mintyse: tada gimsta simfoninės poemos „Jūra“ pirmieji eskizai, atverčiantys kokybiškai naują puslapį kūrėjo muzikiniame mąstyme. Muzikoje jūra šiuo metu – viską apimanti stichija, atverianti naujas spalvines ir emocines galimybes, praplečianti raiškos erdves. Tuo metu tapyboje šiuo kūrybiniu laikotarpiu, kurį galima apibūdinti kaip psichologinį simbolizmą, jūra tampa erdve tam tikroms simbolinėms idėjoms ir siužetams atsiskleisti: ji kaip siužeto skleidimosi erdvė svarbi cikle „Tvanas“, triptike „Rex“, o taip pat ir viename garsiausių šio laikotarpio darbų „Ramybė“. Bet čia jūra dar nėra pagrindiniu vaizdavimo objektu.

1905 metais laiške broliui Povilui dailininkas prisipažįsta norįs „studijuoti gamtą“. Tais metais jo labai abstraktėjančioje saviraiškoje gamta tampa minties raiškos centru. Jūra nėra užmiršta – gimusiuose nedidukuose jūros etiuduose labai lakoniškomis priemonėmis dailininkas fiksuoja saulės, debesų, bangų ritmus ir santykius, sukuria erdvės, atmosferos pojūtį. Čia jūra jau tampa pagrindiniu personažu. Tų pačių metų rudenį apsilankymas prie Juodosios jūros ir Kaukaze padovanoja Čiurlionio fotografijose įamžintą jūrą. Kalnai ir jūra, vėjas ir pašiauštos bangos, saulės spindulių žaismas jūros platybėse – tai jo fotografijų siužetai, atskleidžiantys naują susidomėjimą marinistinės raiškos erdvėmis. 

1907–1908 metais jūra vėl tampa centriniu menininko kūrybos objektu: tuo metu orkestruota galutinė simfoninės poemos „Jūra“ versija, sukurtas triptikas fortepijonui „Trys maži peizažai „Marės“, o 1908-ųjų vasarą gimsta tapyta trijų dalių „Jūros sonata“. Visuose trijuose monumentaliuose darbuose jūra tampa simboline raiškos erdve. Čiurlionis labai užtikrintai jaučiasi fiksuodamas pačius subtiliausius jūros raiškos elementus, prisodrina juos prasmėmis, ženklais ir metaforomis. Tuo pat metu parašytas ir literatūrinis kūrinėlis „Jūra“, kaip programinės simfoninės poemos „Jūra“ iliustracija, prideda dar vieną minties sluoksnį marinistinei Čiurlionio raiškai. 1908 metų vasarą ir rudenį sukurta nemažai fortepijoninių miniatiūrų, alsuojančių jūros erdve ir jūros stichijos vaizdiniais, taip ruošiantis planuotos operos „Jūratė“ komponavimui.

Rokas Zubovas

Paroda Atrandant Čiurlionio „Jūrą“ veiks iki rugsėjo 15 d.

M. K. Čiurlionio namų darbo laikas:

Antradieniais – penktadieniais 11.00–18.00 

Pirmadieniais, šeštadieniais sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis – NEDIRBA.

Lankymasis M. K. Čiurlionio namuose yra nemokamas.

Facebook


2022-06-08

Rekreacinis vyksmas: „Laiškai iš sapno“ | Kultūros Naktis 2022

Ar kada nors teko sapnuoti tokį nuostabų sapną, iš kurio nesinorėjo pabusti?

Ar teko svajoti dar kada patirti bent kažką panašaus?

Būtent sapno motyvas M. K. Čiurlionio kūryboje – tarsi niekada neapleidžiantis savitos, tik jam būdingos realybės kūrimas. Realybės, kuri neturi nieko bendra su šiuo pasaulio sunkumais, kuri tarsi skirta pabėgti, įkvėpti ten taip reikalingų jėgų ir tikėjimo gyventi po tikrąja saule.

Kviečiame Kultūros Naktis 2022 metu pasinerti į tokią M. K. Čiurlionio kūrybos oazę rekreacinio vyksmo metu „Laiškai iš sapno“ Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje (Savičiaus g. 15).

Laikai:
➤ Pirmasis pasirodymas – 20:00;
➤ Antrasis pasirodymas – 22:00.

Kūrybinė komanda: 
➤ Muzikinio takelio autorius ir atlikėjas – pianistas Rokas Zubovas;
➤ Idėjos autorė ir režisierė – Livija Krivickaitė;
➤ Rankų šešėlių teatro „Budrugana Lietuva“ aktoriai – Eglė Agota Matulytė, Veronika Tarasevičiūtė-Šiaulytienė, Adelina Skalandytė, Domas Šiaulytis;
➤ Užkadrinis balsas – Arnis Aleinikovas.

„Laiškai iš sapno“ atspirties taškas – M. K. Čiurlionio muzikos, paveikslų ir literatūros sintezė.
Apjungus pianisto Roko Zubovo atliekamą M. K. Čiurlionio muziką, rankų šešėlių teatro „Budrugana Lietuva“ gyvai prieš žiūrovus kuriamą vaizdų pasaulį bei skambančias M. K. Čiurlionio literatūrinių pabandymų ištraukas – gauname be galo savitą ir asmenišką M. K. Čiurlionio asmenybės ir kūrybos koncentraciją, kuri leidžia bent trumpam pasijusti lyg būtume arčiau Čiurlionio, lyg kartu sapnuotume tą patį sapną. Šiandieniniame pasaulyje ramybė, taika ir susitelkimas pasidarė kaip niekad reikalingi gyvenimo dėmenys. Šiam renginiui pasirinkta Šv. Ramintojos bažnyčia tarsi kalba mums – sustokime, nurimkime, išgirskime. Kvėpuokime.

„[…] Sėskim čia, nusiimk skrybėlę ir klausykimės. Žemai po mumis visas pasaulis, tokios mažytės švarios trobelės, daug, daug; virš mūsų didelis baltas debesis, saulė pasislepė už jo ir pasiuntė plačius spindulius į visas dangaus šalis. Aplink tyla – ošimas, tai eglės. Sėskim, klausykim.“

M. K. Čiurlionis

Projekto vykdytojas:
M. K. Čiurlionio namai Vilniuje;
Rankų šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“.

KULTŪROS NAKTIS 2022 PROGRAMA:

Muzika aikštėse ir bažnyčiose, kinas salėse ir po žvaigždėmis, parodos ant galerijų sienų ir ant upės vandens, teatro pasirodymai scenose ir miško takuose – šviesa visada laimi ir jau šešioliktąjį sykį pasklis po įvairiausias naktinio Vilniaus vietas. Festivalis „Kultūros Naktis“ grįžta į vasarą – jau birželio 17-ąją kviečia visus vilniečius ir miesto svečius šviesos kupinoje naktyje atrasti naujus Vilniaus kultūrinius horizontus.

Plačiau:
➤ www.kulturosnaktis.lt
➤ Facebook


2022-05-30

„57 Fortepijoninių rečitalių ciklas M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose” prasidės jaunatvišku akordu

Jau birželio 4 dieną Druskininkuose įsikūrusiame M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje 57-tąjį kartą suskambės fortepijono garsai. Kaip ir kiekvieną vasarą, sugrįš kadais paties kompozitoriaus sutverta tradicija sėdint sode po obelimis klausytis fortepijono muzikos, sklindančios pro atvertą svetainės langą. Kadais šeimynykščiai ir kaimynai klausydavosi Čiurlionio improvizacijų, o dabar jau žymiausi Lietuvos pianistai M. K. Čiurlionio pianistų konkurso laureatai tęsia ir puoselėja šią unikalią tradiciją.   

Šios vasaros festivalio programos išskirtinė savybė: birželio mėnesį čia savo talentus demonstruos visų Lietuvos muzikos gimnazijų talentingiausi moksleiviai. Jausdami artėjantį 150-tąjį M. K. Čiurlionio jubiliejų, ciklo organizatoriai siekia skatinti jaunosios būsimųjų muzikų kartos susidomėjimą didžiojo Lietuvos genijaus kūryba ir jo gyvenimo aplinka. Todėl keturių muzikos gimnazijų auklėtiniai ne tiktai dalinsis savo talentais M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje, interpretuos kompozitoriaus kūrinius, bet taip pat turės galimybę pakeliauti po M. K. Čiurlionio vietas Druskininkuose, susipažins su menininką įkvėpusia aplinka, aplankys legendomis apipintą Raigardo slėnį, baroko architektūros šedevrą Liškiavos vienuolyno kompleksą, kuriame vargonavo kompozitoriaus tėvelis. 

Pirmąjį vasaros savaitgalį, birželio 4-5 dienomis, būsimųjų Lietuvos muzikos korifėjų pasirodymus pradės Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija, pristatydama vienuolika jaunųjų talentų koncertinėje programoje, sudarytoje iš M. K. Čiurlionio ir šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių kūrinių. Sekmadienį Šiaulių J. Sondeckio menų gimnazijai atstovaus šeši jaunieji pianistai. Jų programa simboliškai pavadinta „Pasveikinimas Čiurlioniui iš Saulės miesto“.

Antrąjį vasaros savaitgalį, birželio 11-12 dienomis, Druskininkuose savo talentais dalinsis Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijos moksleiviai, pristatysiantys programą „Linkėjimai Čiurlioniui iš pajūrio“ ir nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai, kurie šiai progai parengė M. K. Čiurlionio ir prancūzų kompozitorių kūrinių programą. Visų keturių jaunųjų Lietuvos talentų koncertų pradžia 13 valandą, koncertai nemokami, juos pristatys pianistas Rokas Zubovas

„Artėjant labai svarbiai M. K. Čiurlionio datai – 150-ajam jubiliejui, aiškiai jaučiame kylančią naują susidomėjimo ir pagarbos jo kūrybai bangą. Norime, kad kuo daugiau kūrybingų žmonių prisisodrintų M. K. Čiurlionio puoselėtomis idėjomis, susirgtų jo „tobulybės ilgesiu“. Todėl ir stengiamės, kad kuo daugiau muzikų dar jaunystėje prisiliestų prie M. K. Čiurlionio kūrinių, minčių, siekių, aplinkos. Tada yra vilties, kad jie visam gyvenimui pasiliks pakerėti jo ypatingos šviesos“ – dalinosi mintimis apie jaunųjų talentų koncertus Druskininkuose festivalio programos sudarytojas Rokas Zubovas. 

Kaip ir kasmet,  nuo Joninių iki rugsėjo pirmosios dienos, kiekvienos savaitės trečiadienį ir šeštadienį M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose klausytojams obelų sode savo naujausius kūrybinius ieškojimus pristatys visų kartų žymiausi Lietuvos pianistai, o taip pat ir užsienio šalių muzikai, į savo koncertines programas įtraukiantys M. K. Čiurlionio kūrinius. 

2022 metų vasarą Druskininkuose M. K. Čiurlionio namų-muziejaus sode koncertuos profesoriai Birutė Vainiūnaitė, Jurgis Karnavičius, Halina Radvilaitė, Aleksandra Žvirblytė, Rokas Zubovas, pianistai Andrius Vasiliauskas, Živilė Karkauskaitė, užsienyje gyvenantys lietuviai pianistai, aktyviai propaguojantys tose šalyse M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą Guoda Gedvilaitė, Rimantas Vingras, Gintaras Januševičius, bei M. K. Čiurlionio konkursuose laurus pelnę jaunosios kartos pianistai Motiejus Bazaras, Rokas Valuntonis, Neringa Valuntonytė ir Gabrielė Sutkutė bei šių metų tarptautinio Vainiūno konkurso laureatas Jonas Šopa. Plečiant M. K. Čiurlionio muzikos puoselėtojų užsienio šalyse vajų, šią vasarą koncertų klausytojai išgirs kaip M. K. Čiurlionio muziką interpretuoja Mariia Kurhuzova (Ukraina), Ayham Hammour(Sirija/Lenkija), Dmitry Mayboroda (Vokietija) ir Juris Žvikovs (Latvija). 

„Saulė lyg nuskęsta žemės gilumon ir atsiunčia žemei tokią tamsią melsvą skraistę, o su ja ir ilgesingą tylą… Tada suskamba pianinas, širdis pradeda skubėti, jos ritmas susilieja su skambančiu pro atvirą langą ritmu“ savo atsiminimuose rašė Jadvyga Čiurlionytė. 

Druskininkuose, mylimajame M. K. Čiurlionio mieste, kultūra ir toliau gyva. Kaip ir M. K. Čiurlionio lakais, čia vėl skambės fortepijono garsai, kviečiantys kiekvieną stabtelti ir susimąstyti apie svarbiausius gyvenimo dalykus.

Renginius organizuoja VšĮ „Impetus musicus“ bandradarbiaudama su Druskininkų M. K. Čiurlionio namais-muziejumi. Ciklą remia Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė.

Plačiau – ČIA.


2022-05-26

Nacionalinis Čiurlionio kultūros kelias: siekiama ateityje jį paversti tarptautiniu

Sertifikuotas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardo nacionalinis kultūros kelias. Jį sudaro menininko atminimą įprasminantys ženklai, renginiai. Planuojama sukurti tarptautinį kelią, siekiant į jį įtraukti Varšuvoje, Leipcige, Sankt Peterburge esančias M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos vietas.

Sertifikuotas kultūros kelias šiomis dienomis kviečia į kultūrinės topografijos savaitę „Čiurlionio Lietuva“. Čia menininko jaunystės mieste, Druskininkuose, pristatyta teatrinė kompozicija „Juntu tave tyliai ateinant“. Skambant pianisto Roko Zubovo grojamiems Čiurlionio kūriniams, skaitomi Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės laiškai, prisiminimai apie vyrą.

Tokių renginių siekiant populiarinti naujai sertifikuotą M. K. Čiurlionio kultūros kelią numatyta ne vienas. Jie vyks Vilniuje, Kaune, Rietave, Plungėje, Palangoje. Kelias jungia svarbiausius M. K. Čiurlionio memorialinius objektus, atminimą įamžinančius ženklus. Tai itin svarbu, artėjant 150-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms.

„Mums reikia padaryt Čiurlionį prieinamą visiems. Reikia aukščiausiu lygiu išleisti jo kūrybinį palikimą, su anotacijomis, su moksliniais paaiškinamaisiais, straipsniais įvairiomis kalbomis, išversti į didžiąsias kalbas – anglų ir vokiečių – jo literatūrinį palikimą“, – teigia M. K. Čiurlionio namų direktorius, pianistas Rokas Zubovas.

„Labai svarbu, kaip mes sutiksime tą užsienietį, kuris pirmą kartą išgirsta taip sudėtingai tariamą žodį Čiurlionis. Turime pastatyti paminklą, mes turim įvardinti oro uostą, tegu jis būna sunkiai tariamas, bet kai sunkiai ištars, pasidomės kas ta asmenybė buvo“, – siūlo M. K. Čiurlionio draugijos tarybos narė, menotyrininkė Aušra Česnulevičienė.

M. K. Čiurlionio kelias prasideda Senosios Varėnos bažnyčios šventoriuje. Prie bažnyčios, kurioje vargoninkavo M. K. Čiurlionio tėvas, viename iš pastatų ir gimė didysis menininkas. Į šventorių planuojama perkelti dalį prieš beveik penkiasdešimt metų kelyje Varėna-Druskininkai pastatytų ir sukurtų M. K. Čiurlionio kūrybos motyvais medinių skulptūrų.

„Galbūt mums pavyks per trejus metus perkelti kelio skulptūras taip, kad žmonės galėtų lankyti. Sudėti informaciją kas kūrė tas skulptūras, kodėl jos sukurtos, nes šito visko mums labai jos trūksta“, – nurodo laikinoji Varėnos kultūros centro direktorė Regina Svirskienė.

Artimiausiu metu planuojama sukurti tarptautinį M. K. Čiurlionio kelio maršrutą. Įtraukti Varšuvą, Leipcigą, Sankt Peterburgą, kur menininkas gyveno, studijavo, kūrė ir mirė.

PublikuotaRūta Lankininkaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt (2022.05.25 23:37)

Video reportažasKultūra su LRT

M. K. Čiurlionio kelias


2022-05-19

Naujai sertifikuotas Nacionalinis M. K. Čiurlionio kultūros kelias kviečia į ketvirtą kasmetinę kultūrinės topografijos savaitę „Čiurlionio Lietuva“

Lietuvos muziejų asociacijos kuruojamas M. K. Čiurlionio kultūros kelias tapo pirmuoju Lietuvoje sertifikuotu nacionaliniu kultūros keliu! Pateikus sertifikavimo dokumentus, šių metų balandžio mėnesį Kultūros paveldo departamento surengtame posėdyje dalyvavę vertinimo ekspertų komisijos nariai vienbalsiai pritarė sertifikuoti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kultūros kelią ir nustatyti jam nacionalinį lygmenį. Šis sertifikavimas apibendrino jau ketvirtus metus septyniose savivaldybėse vystomo projekto pastangas. Visi, norintieji artimiau susipažinti su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio keliu ir prisiliesti prie didžiojo Lietuvos genijaus gyvenimo kelio ir kūrybos, yra kviečiami į gegužės 23–29 dienomis rengiamą ketvirtąją kultūrinės topografijos savaitę „Čiurlionio Lietuva“.

Pasitinkant ketvirtus projekto gyvavimo metus, tapus pirmuoju sertifikuotu nacionaliniu kultūros keliu ir tęsiant kultūrinės topografijos savaitės „Čiurlionio Lietuva“ tradiciją, šiemet septynias savivaldybes – Varėną, Druskininkus, Vilnių, Kauną, Rietavą, Plungę ir Palangą – simboliškai apjungs „Žemės“ tema, gamtovaizdyje slypintis dvasinis asmens tapatumas.

„Žmogus turi savo dvasią ir myli ją; žmogaus dvasia yra jo Dievas, žmogaus dvasia yra pasaulio valdovė; žmogaus dvasia yra pasaulio grožis; žmogaus dvasia yra dalelė žemės – jo kūno – sargas.“ – Ši M. K. Čiurlionio dienoraščio citata – tai šios šventinės savaitės šerdis ir atskaitos taškas, nurodantis kryptį, kurią Čiurlionio provaikaitis, pagrindinis kultūrinės topografijos savaitės koncepcijos autorius Rokas Zubovas apibendrino: „Žemė – tai, ant ko mes stovime. Tai ir praeitis, ir tradicija, kuri formavo Čiurlionio pasaulėvaizdį. Tai – Čiurlionio kelio pagrindas. Tai aplinka, kurioje skleidžiasi menininko kūryba. Čia persipina istorija, tradicija, praeities balsai ir vaizdai. O taip pat tai ir mūsų pamatas – tradicija ir patyrimas, kaip mūsų stabilumo ir atspirties, įkvėpimo ir tvirtumo šaltiniai.“

Visos savaitės metu klausytojams ir žiūrovams bus pristatomos istorinės asmenybės: Marija Šlapelienė, Valerija Čiurlionytė-Karužienė, kunigaikštis Mykolas Oginskis, Vydūnas, Čiurlionio kūrybinio debiuto „krikštatėviai“, jo tėveliai ir protėviai bei kiti jį supę, įkvėpę ir jam padėję eiti gyvenimo ir kūrybos taku bičiuliai. Taip pat vyks partnerių inicijuoti ir parengti edukaciniai susitikimai, ekskursijos, parodų atidarymai bei jaunimui skirtos kūrybinės veiklos, o visus miestus sujungs dviguba premjera. Pirmoji – vakaro pradžioje bus pristatytas naujai sukurtas videofilmas „Čiurlionio Lietuva. Žemė“, kurį, bendradarbiaujant su kino studija „Filmų Kopa“, sukūrė Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentai. Jame jaunieji kūrėjai, pasitelkdami M. K. Čiurlionio kūrinius ir videotechnologijas, savaip interpretuoja septyniuose miestuose ir jų apylinkėse esančius M. K. Čiurlionio kelio objektus. Antroji – pagrindinis vakaro akcentas – tai nauja teatralizuota kompozicija „Juntu tave tyliai ateinant“, kurią režisierė Livija Krivickaitė parengė pagal Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės tekstus ir M. K. Čiurlionio muziką. Taip bus pristatyta trumpa, bet labai intensyvi dviejų didžiųjų kūrėjų bendra kelionė, atskleidžianti jų puoselėtas kūrybines idėjas ir kurtą bendrą dvasinės Lietuvos paveikslą. Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės tekstus skaitys aktorė Vaiva Kvedaravičiūtė, o Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius skambins pianistas Rokas Zubovas. 

Kultūrinės topografijos savaitės „Čiurlionio Lietuva“ renginiai prasidės gegužės 23 d. kūrėjo gimtinėje Varėnoje ir tęsis M. K. Čiurlionio kelio miestuose: gegužės 24 d.Druskininkuose, gegužės 25 d. Vilniuje, gegužės 26 d. Kaune, gegužės 27 d. Rietave, gegužės 27-28 d. Plungėje, gegužės 29 d. Palangoje. Išsami kultūrinės topografijos savaitės „Čiurlionio Lietuva“ programa – www.ciurlioniokelias.lt ir M. K. Čiurlionio kelio „Facebook“ paskyroje. 

2019 m. vykusios kultūrinės topografijos savaitės renginiuose buvo akcentuojamas muzikinis Čiurlionio palikimas, 2020 m. dėmesys telktas į jo dailės kūrinius „Zodiakas“, „Pavasaris“, „Vasara“, „Žiema“ ir kt., susijusius su metų laikais, 2021 m. pristatytas plačiajai visuomenei mažiau pažįstamas Čiurlionio literatūrinis palikimas, o nuo 2022 m. pradedamas kurti simbolinis menininko dvasios pasaulis, nužymimas žvelgiant į „Žemės“ temą.

M. K. Čiurlionio kelio operatorius – Lietuvos muziejų asociacija. Lietuvos muziejų asociacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Facebook


Sistema ir dizainas: Jonas Lekevičius