Naujienos
2023-03-21
M. K. Čiurlionio namai pristato naują parodų ciklą „Kitoks Čiurlionis. Vilniaus dailės draugijoje“
M. K. Čiurlionio namai Vilniuje 2023 m. kovo 29 dieną, 18 val. kviečia į parodos „Kitoks Čiurlionis. Vilniaus dailės draugijoje I” atidarymo vakarą. Tai parodų ciklo „Kitoks Čiurlionis. Vilniaus dailės draugijoje“ pirmoji paroda. Vilniaus 700 metų jubiliejus paskatino prisiminti daugiatautės XX a. pradžios Vilniaus miesto kultūros istoriją ir šią dailės draugiją, kuri vienijo visų tautų miesto dailininkus – žydus, lenkus, rusus, lietuvius, vokiečius.
Trumpo Vilniaus laikotarpio metu 1907–1908 m. Čiurlionis įsijungė į miesto meninį gyvenimą, norėjo jį atgaivinti, stiprinti. Gerai žinoma jo veikla Lietuvių dailės draugijoje, tačiau jis dalyvavo ir kitoje – Vilniaus dailės draugijoje. Steigiamajame posėdyje 1907 m. vasario 29 d. jis rengė draugijos įstatus, Pirmojoje pavasarinėje draugijos parodoje 1909 m. rodė savo pasteles. Vilniaus dailės draugijos tikslas buvo vienyti įvairų tautybių dailininkus ir skleisti, plėtoti meną. Draugijai vadovavo Vilniaus burmistras Michalas Venslavskis, jo pavaduotojas – dailininkas Ivanas Rybakovas, draugijos nariai – lietuviai Petras Rimša, M.K. Čiurlionis, Antanas Žmuidzinavičius, lenkai Juzefas Balzukevičius, Stanislovas Filibertas Fleury, žydai Levas Antokolskis, Mozė Leibovskis, Beras Zalkindas, rusai Vasilijus Barmašovas, Borisas Vladimirskis ir kiti. Draugija veikė 1908–1915 m., kasmet rengė Vilniuje pavasarines parodas, jose pristatė realistinę kūrybą ir naujojo meno ieškojimus, leido parodų katalogus rusų, lenkų, lietuvių kalbomis.
Vilniaus dailės draugija miestiečius kvietė į vakarus, vadintus „dailininkų šeštadieniais“. Juose koncertinę programą derino su pasilinksminimais, kaukių baliais, šokiais. XIX–XX a. sandūroje Europos miestų kultūroje paplito kabaretai, juose rinkosi dailininkai, literatai, muzikai, aktoriai, vyravo satyrinė dvasia, kurtos karikatūros, humoristiniai leidiniai. Kabaretą „Valkataujantis šuo“ turėjo ir Vilniaus dailės draugija. Parodoje pristatomas Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugomas draugijos narių 1913 m. sukurtas albumas „Dailininkų šeštadienis nr. 2”. Literatas Ferencas-Sokolovskis rašė jam parodijas, o dailininkai Mozė Leibovskis, Beras Zalkindas, Hermanas Torvirtas ir Ivanas Rybakovas piešė šaržus, humoristinius piešinius iš menininkų kasdienybės. Piešinyje „Dailininkų šeštadienio nr. 2“ redakcinis komitetas” jie pavaizdavo save kaip satyrus – graikų mitologijos būtybes, pusiau žmones, pusiau ožius, simbolizuojančius linksmybes, vitališkumą, muziką.
Paroda veiks iki gegužės 27 dienos.
Partneris
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Parodą kuruoja dailės istorikė dr. Laima Laučkaitė
Parodos dizainas dr. Akvilė Aglickaitė
Parodos konsultantas Žygimantas Augustinas
Parodos koordinatorė Milda Pleitaitė
M. K. Čiurlionio namų darbo laikas:
Antradieniais – penktadieniais 11.00–17.00
Šeštadieniais 13.00–17.00
Pirmadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis – NEDIRBA.
*Vykstant renginiams lankymo laikas gali keistis.
Lankymasis M. K. Čiurlionio namuose yra nemokamas.
2023-03-14
Pavasariniai „Dialogai su Čiurlioniu“: švelnus sapnas ir XX a. pradžia
Pavasariniai „Dialogai su Čiurlioniu“ kvies klausytojus pasivaikščioti po XX amžiaus pradžią ir pasinerti į švelnų vakarinį sapną. M. K. Čiurlionio namuose ne vienerius metus vykdomas muzikinis projektas „Dialogai su Čiurlioniu“, inicijuojantis užsienio šalių atlikėjų įsitraukimą į Lietuvos muzikos pasaulį, įtraukiant Čiurlionio kūrinius į savo repertuarą, šį kartą pristatys tarptautinį pripažinimą pelniusį fortepijoninį duetą „Miroirs“ iš Italijos bei jaunuosius Lietuvos talentus, aktyviai pasirodančius muzikos pasaulio scenose.
Pirmieji vilniečius ir miesto svečius į muzikinį paryžietišką sapną, kupiną lengvumo ir elegancijos, M. K. Čiurlionio namuose pakvies violončelininkas Augustas Gocentas ir pianistė Gabrielė Sutkutė. Kovo 16 d., ketvirtadienį, 18 val. ramioje Savičiaus gatvės prieblandoje susirinkusi publika patirs muzikiniame sūkuryje nusidriekusią ištisą svajonę, pilną kvapnumo ir grožio, plačios jūrų gelmės ir dangaus mėlynumo. Pasak atlikėjų, koncerto „Sapnas Paryžiuje“programa sukurta taip, kad išėję iš salės žiūrovai pažvelgtų į miesto magiją pro savo vaikystės svajų šydą – kur naktis, apsigaubus šilkiniu apsiaustu ir vakarine melodija, mums primins seniai pamirštą sapną.
Balandžio 6 d. 18 val., Didžiojo penktadienio išvakarėse, M. K. Čiurlionio namuose lauks pažintis su įstabiu Italijos fortepijoniniu duetu – pianistais Antonello D’Onofrio ir Claudio Soviero. Lygiaverčiai scenos partneriai, vienodai išsiskiriantys dinamišku šiuolaikinės ir klasikinės muzikos grojimu, apdovanoti nesuskaičiuojama daugybe nacionalinio ir tarptautinio lygio apdovanojimų, svečiuodamiesi Vilniuje atliks koncertinę programą „Vaikštant po XX amžiaus pradžią“ iš pirmosios dueto kompaktinės plokštelės. Greta M. Ravelio, A. Casella ir F. Poulenco pirmą kartą dueto programoje suskambs ir M. K. Čiurlionio Styginių kvarteto aranžuotė.
M. K. Čiurlionio namų projekto „Dialogai su Čiurlioniu“ koncertai yra nemokami. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba. Durys atidaromos 20 min. prieš koncertą. Išankstinė registracija nevykdoma. Adresas Savičiaus g. 11, Vilnius.
2023.03.16, ketvirtadienis, 18:00 „Sapnas Paryžiuje“ | Augustas Gocentas (violončelė), Gabrielė Sutkutė (fortepijonas)
2023.04.06, ketvirtadienis, 18:00 „Vaikštant po XX a. pradžią“ | Fortepijoninis duetas „Miroirs“ (Italija)
2023-03-08
Žodžio ir muzikos popietė „Laisvė kelsis! Jeigu netiki – pražūsi!” M. K. Čiurlionio namuose
Šeštadienį, kovo 11 d. 15 val. M. K. Čiurlionio namuose žodžio ir muzikos popietėje „Laisvė kelsis! Jeigu netiki – pražūsi!” [Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė] aktorė Jūratė Onaitytė skaitys ištraukas iš Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės poemos „Giria Žalioji“, o pianistas Rokas Zubovas skambins Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fortepijoninius kūrinius. Renginys, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinėms ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės (1886–1958) 137-ajam gimtadieniui.
1907 metų pabaigoje susitikę Vilniuje ir iš karto pajutę nepaprastą sielos bendrystę, Sofija ir Mikalojus Konstantinas du metus kartu žengė gyvenimo ir kūrybos keliu, dalindamiesi savo talentų dovanomis, turtindami vienas kitą širdies ir kūrybos vaisiais, drauge kurdami ateities Lietuvos viziją. Deja, po to ypač trumpo ir šviesaus bendrystės katarsio, Sofijai teko sunki dalia beveik pusę amžiaus gyventi taip staiga sudužusios meilės ir netekties pergyvenimais. Bet tai nepalaužė Sofijos dvasios – ji visą gyvenimą nenuilstamai dirbo įvairiausiais būdais tęsdama jų abiejų sukurtos dvasingos ir laisvos Lietuvos viziją. Todėl Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę deramai galima vadinti viena iškiliausių ir talentingiausių XX a. Lietuvos moterų, kurios talentas išsiskleidė pačiose įvairiausiose žodžio kūrybos erdvėse – poezijoje, dramaturgijoje, menotyroje, kritikoje, teatrologijoje, kalbos kultūroje ir vertimuose.
Kaip Sofija prasitarė laiške anūkei, būsimai skulptorei, šviesaus atminimo Daliai Palukaitienei, „Giria Žalioji“ užima ypatingą vietą jos ilgame kūrybos kelyje: „…Brandino mane gyvenimo skriaudos ir visuomeninis darbas – brandino ir trukdė… trukdė… juk aš taip mažai esu parašiusi – o geriausią savo dalyką parašiau 60-tus metus eidama. Taip – „Girią Žaliąją“. Parašiau Jaunatvės meilės poemą jau senatvėje. Ar dėl to taip vėlai, kad tokia nepasirengus, išsiblaškius žengiau į gyvenimą? Ar reikėjo visko patirti, sugurti ne sykį po našta, kad susikristalizuotų meilės ir paparčio Žiedo poema…“
Antrojo pasaulinio karo metais pradėta rašyti lyriškai dramatiška tautosakinė poema kilo iš visą gyvenimą puoselėto ir giliai pergyvento dvasinio-kūrybinio artimumo Mikalojui Konstantinui. „Čiurlionio kūryboje pasinėrimas pribrendo ir susikristalizavo mano sieloje ir prabilo žodžiu po keturiasdešimties metų“, prisipažino Sofija „parašiau [penkias „Girios Žaliosios“ giesmes] žaibo greitumu, per bene šešias savaites, imdama lyg iš kažkokių sieloje atkastų klodų ir visą laiką turėdama vaizduotėje gyvų gyviausią, ryškų ryškiausią aną vasarą. Lyg jis, Konstantinas, būtų mane už rankos vedęs, su manimi kūręs.“
Šiandien, Ukrainai taip herojiškai ginant savo teisę būti laisvai ir švenčiant Lietuvos laisvės dieną, prisimenant aukas, sukrautas ant laisvės kovų aukuro, ypač aktualiai skamba pačiais tamsiausiais okupacijos metais 1947-1951 parašyta papildoma poemos „Giria Žalioji“ Ketvirtosios Giesmės antroji dalis, iki 1991 metų išgulėjusi slaptavietėje. Parašytoje ta pačia tautosakiškai pasakina stilistika, ši Giesmė sukrečia Sofijos įžvalga į pačius tamsiausius žmogaus prigimties užkaborius ir nenugalimos vilties šviesa.
Aktorė Jūratė Onaitytė ir pianistas Rokas Zubovas jau ne kartą drauge dalyvavo renginiuose, skirtuose Sofijos ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionių kūrybinio palikimo puoselėjimui. Šį kartą jie M. K. Čiurlionio namuose pristato savo naują kūrybinę kelionę į dviejų Lietuvos genijų vizijų žemę. Žodžio ir muzikos popietė „Laisvė kelsis! Jeigu netiki – pražūsi!” M. K. Čiurlionio namuose, Savičiaus gatvėje, Vilniuje kovo 11 dieną 15 valandą yra visiems atviras ir nemokamas renginys. Daugiau informacijos www.mkcnamai.lt
Aktorė Jūratė Onaitytė, gimusi ir augusi Vilniuje, nuo 1976 metų ištikimai dirba Kauno valstybiniame dramos teatre, ten yra sukūrusi dešimtis įsimintinų rolių. Nusifilmavusi daugiau kaip dvidešimtyje kino filmų, aktorė yra apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Kristoforo premija, buvo pripažinta Įsimintiniausia Kauno menininke, laimėjo Sidabrinę gervę už antraplanį vaidmenį. Pianistas Rokas Zubovas, M. K. Čiurlionio namų Vilniuje vadovas, jau daugiau kaip trisdešimt metų garsina savo įžymiojo prosenelio kūrybą visame pasaulyje.
2023-03-06
M. K. Čiurlionis, matomas ne tik akimis, bet ir širdimi
Ar įmanoma pasigrožėti paveikslu, kurio negali pamatyti? Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus vykdo projektą „Matyti širdimi“ ir kviečia regėjimo negalią turinčius žmones garsiausio Lietuvos dailininko kūrinius patirti lytėjimu.
Paliesti meną
Prieš kelerius metus muziejaus lankytojai jau galėjo apsilankyti sensorinėse „Pojūčių teatro“ kelionėse-edukacijose „Pojūčių paveikslai“. Jų metu M. K. Čiurlionio paveikslus buvo galima patirti per lytėjimą, garsus ir kvapus. Ekskursijose apsilankė ir neregiai, kuriems pavyko gana tiksliai apibūdinti niekada gyvenime nematytus garsiojo dailininko kūrinius.
2022-aisiais Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus edukatorių komandai kilo idėja sukurti nuolatinę edukacinę programą, skirtą žmonėms, turintiems regėjimo negalią, – neregiams ir silpnaregiams. Kultūros tarybai iš dalies finansavus, radosi projektas „Taktilinių objektų ir edukacinė programa „Matyti širdimi“.
Projekto kūrybinio etapo metu penki menininkai kūrė liečiamus objektus, kurie bus naudojami jau šį mėnesį startuosiančiose edukacijose. „Projekte dalyvaujančius menininkus vasarą pakvietėme į kūrybinę stovyklą, kurioje praleidome keturias dienas. Mizarų kaime, netoli Druskininkų esančioje Vilniaus dailės akademijos praktikos ir poilsio bazėje, buvo išbandyti įvairūs sensorinio meno principai, ieškoma būdų sukurti kuo vertingesnius liečiamus objektus. Menininkus konsultavo neregės merginos Irma Jokštytė ir Sandra Bielajavaitė, kūrybinę stovyklą organizavo ir vedė „Pojūčių teatro“ komanda: režisierė Karolina Žernytė, menininkės Aistė Jančiūtė ir Šarūnė Pečiukonytė“, – atskleidė muziejaus kultūrinių ir socialinių projektų koordinatorė Rūta Klevaitė.
Kūrybinės stovyklos metu menininkai geriau susipažino su regėjimo negalią turinčių žmonių poreikiais, jiems kylančiais iššūkiais, būdais, kaip jie pažįsta pasaulį, patiria meno kūrinius.
Pašnekovės teigimu, stovyklos metu „Pojūčių teatro“ komanda taikė įvairias strategijas, metodus ir būdus. Pavyzdžiui, menininkai porą valandų praleido užrištomis akimis, tuo metu atlikdami kasdienius buitinius veiksmus. „Dar giliau panirti į kūrybos procesą ir neregio pasaulį padėjo somatikos, judesio pratimai, kūrybiški pojūčių tyrinėjimai, ieškojimai, kaip kuo universaliau perteikti pojūčius, kad paveikslai atgytų liečiančiųjų vaizduotėje, – pasakoja R. Klevaitė. – Grįžus iš kūrybinės stovyklos, įvyko dar trys menininkų susitikimai su konsultantais neregiais, kurie įvertino kūrinių prototipus, išsakė savo pastabas, pageidavimus. Taip buvo sukurta šešiolika liečiamų objektų, kurie jau šį mėnesį bus naudojami edukacinėje programoje.“
Objektuose – paveikslų atmosfera
Edukacinę programą sudarys trys dalys: teorinė, ekskursinė ir praktinė. „Iš pradžių edukatoriai lankytojus supažindins su svarbiausiais M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos etapais. Vėliau bus vedama trumpa kūrybos apžvalga-ekskursija. Praktinėje dalyje lankytojų lauks liečiami objektai, įkvėpti M. K. Čiurlionio kūrybos ir jo asmenybės bruožų. Jie bus apžiūrimi liečiant – tyrinėjant objektų svorį, temperatūrą, tekstūrą, įsiklausant į jų skleidžiamus garsus. Edukacinė programa galiausiai bus baigiama bendra diskusija ir refleksija. Planuojame, kad edukacijų grupes sudarys trys–šeši lankytojai, tačiau tikslesnis skaičius paaiškės tik išbandžius edukacines programas“, – paaiškino R. Klevaitė.
Pašnekovės teigimu, šiemet edukacinė programa bus siūloma tik regėjimo negalią turintiems lankytojams. Muziejaus edukatorių komanda planuoja išbandyti kelis skirtingus edukacijų variantus, įvertinti labiausiai pasiteisinusius metodus. Edukatoriams norėtųsi edukacijų vesti pakviesti ir pačius neregius, kurie regėjimo negalią turintiems lankytojams galėtų dar geriau padėti susipažinti su M. K. Čiurlionio kūryba. Na, o ateityje patirti žymiojo dailininko paveikslus jau bus kviečiami visi norintys.
„Tikimės, kad edukacinė programa sudarys galimybę žmonėms, turintiems regos negalią, giliau pažinti M. K. Čiurlionio kūrybą ir paskatins toliau tyrinėti kultūrą ir meną. Be abejonės, liečiami objektai gali praplėsti ir kitų lankytojų suvokimą apie dailininko kūrinius, todėl kitais metais norėtume edukacijas atverti visiems – tiek suaugusiesiems, tiek vaikams“, – žada ji.
Rinkinio detalės yra porcelianinės, jas dėliojant atsiranda tam tikrų garsų ir sąskambių, leidžiančių pajusti M. K. Čiurlionio kūrybos muzikinę ritmiką. Kūrybinio projekto etapo metu buvo sukurta šešiolika objektų, leidžiančių ne akimis, bet kitomis juslėmis susipažinti su M. K. Čiurlionio dailės darbais. Pasak R. Klevaitės, dalis sukurtų liečiamų kūrinių skirti konkretiems dailininko paveikslams pažinti. Kita dalis jų yra abstraktesni, padedantys giliau suvokti ne tam tikrus paveikslus, bet dailininko kūrybos aspektus ir simbolines prasmes. „Pirminė mūsų idėja buvo sukurti liečiamų objektų, kurie tiksliai neatkartotų paveikslų, bet daugiau pasakotų apie pojūčius, jausmus ir emocijas, kurias sukelia konkretūs dailininko kūriniai. Tačiau kūrybiniame procese menininkams suteikėme didelę laisvę, leidome jiems ieškoti sau patiems artimų sprendimų, – sako pašnekovė. – Tad kai kurie kūriniai paveikslų siužetą iš dalies atkartoja, menininkams juos savaip interpretuojant. Tokiam sprendimui įtakos padarė kūrybinis procesas ir konsultacijos su neregėmis merginomis.“
Kaip skamba dailė?
Vieni iš paveikslo siužetą atkartojančių kūrinių – keramiko Roko Dovydėno sukurtos „Jūros sonatų“ (Andante / Allegro / Finale) (1908) plokštuminės interpretacijos. Menininkas šių M. K. Čiurlionio paveikslų siužetus perkėlė į molio plokšteles, vėliau – į 3D maketus, juos iš dalies savaip interpretuodamas. Kitas R. Dovydėno kūrinys interpretuoja ir iš dalies atkartoja garsiojo M. K. Čiurlionio paveikslo „Karalių pasaka“ (1909) siužetą. Menininkas Maris Grosbahas paveikslo „Mintys“ (1907) siužetą atskleidė keramkos skulptūroje. Paveikslui „Ramybė“ (1904) skirtas liečiamas M. Grosbaho kurtas objektas labiau atkartoja ne siužetą, o paveikslo keliamus pojūčius.
Menininkas Tomas Zlotnikovas, įkvėptas „Saulės sonatų“ (Andante / Allegro) (1907), sukūrė keturis kūrinius, atkartojančius minėtuose paveiksluose matomas istorijas, erdves ir tūrinius objektus. Dailininkas keramikas Remigijus Sederavičius paveikslui „Jūros sonata / Finale“ sukūrė objektą, kuris, skirtingai nei R. Dovydėno molio dirbinys, neatkartoja paveikslo turinio, bet labiau abstrakčia forma pasakoja apie jo sukeliamą jausmą. Atkartoti ne paveikslų siužetus, bet jų keliamus pojūčius nusprendė ir menininkė keramikė Ieva Bertašiūtė-Grosbaha. Ji sukūrė objektą, kurį liečiant gali apimti jausmai, panašūs į tuos, kuriuos žmogus patiria žiūrėdamas į paveikslą „Ramybė“. Be to, šis objektas gali būti naudojamas ir apskritai kalbant apie M. K. Čiurlionio kūrybą. Giliau suvokti žymiojo dailininko kūrybą skirtas ir kitas I. Bertašiūtės-Grosbahos kūrinys – menininkės sukurtas mažų objektų rinkinys. Tai tam tikra dėlionė, skirta meditacijai ir dailininko kūrybos simboliams, formoms ir pojūčiams suprasti. Rinkinio detalės yra porcelianinės, todėl, jas dėliojant, atsiranda tam tikrų garsų ir sąskambių, leidžiančių pajusti M. K. Čiurlionio kūrybos muzikinę ritmiką.
Netradiciniai sprendimai
R. Klevaitė pasakoja, kad kūrybinio proceso metu muziejaus edukatoriai domėjosi ir kitų šalių patirtimi. Daugelyje Europos muziejų taip pat vykdomi projektai, siekiant neregiams padėti lytėjimo būdu pamatyti įvairių dailininkų paveikslus. Jų metu kuriami taktiliniai objektai, atkartojantys paveikslų siužetus. Vis dėlto ne paveikslo pasakojamą istoriją, o jo keliamą emociją atkartojančių objektų R. Klevaitė su kolegomis kituose muziejuose kol kas nerado.
Tad Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vykdomas projektas yra išties originalus. „Puikių pavyzdžių mačiau Talino muziejuose, kuriuose naudojami objektai, leidžiantys lankytojams pirštais pajausti meno kūrinių siužetus. Tačiau kol kas sprendimų, analogiškų mūsų parengtai edukacinei programai, neteko regėti. Tad džiaugiamėsgalėdami muziejaus lankytojams pasiūlyti išties įdomią ir netradicinę edukaciją, – šypsosi pašnekovė. – Iš kūrybiniame procese dalyvavusių regėjimo negalią turinčių žmonių sulaukėme pozityvių atsiliepimų. Tikimės, kad visiems, norintiems patirti M. K. Čiurlionio kūrybą kitokiais, nei įprasta, būdais, mūsų edukacinės ekskursijos bus įdomios.“
Publikuota: Kauno.diena.lt
2023-02-28
„Dialogai su Čiurlioniu“ kvies pasinerti į švelnų vakarinį sapną Paryžiuje
M. K. Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11, Vilniuje) tęsiamas koncertų ciklas „Dialogai su Čiurlioniu“. Antrajame 2023 metų susitikime, kuris įvyks kovo 16 d., ketvirtadienį, 18 val., Augustas Gocentas (violončelė) ir Gabrielė Sutkutė (fortepijonas) kvies pasinerti į švelnų vakarinį sapną Paryžiuje.
Ramioje prieblandoje išgirsime Debussy kūrybos atspindžius ir kartu melodingą Fauré tėkmę. Prancūziško lengvumo ir elegancijos vakaras klausytojams suteiks galimybę viduryje Vilniaus pabuvoti paryžietiškose gatvelėse ir pajusti paprastą prancūzišką gyvenimo ritmą. Todėl, atslūgus darbo karščiui, muzikiniame sūkuryje nusidrieks ištisa svajonė, pilna kvapnumo ir grožio, plačios jūrų gelmės ir dangaus mėlynumo.
Nepakartojama programa sukurta taip, kad išėję iš salės žiūrovai pažvelgtų į miesto magiją pro savo vaikystės svajų šydą – kur naktis, apsigaubus šilkiniu apsiaustu ir vakarine melodija, mums primins seniai pamirštą sapną.
Koncerto „Sapnas Paryžiuje“ programa:
Claude Debussy
„Mergaitė lino spalvos plaukais“
„Gražus Vakaras“
Sonata
Camille Saint-Saëns
„Allegro Appassionato“, op. 43
„Romansas“, op. 36
Gabriel Fauré
„Po sapno“
„Drugelis“
„Elegija“
Maurice Ravel
„Pjesė habaneros forma“
Frédéric Chopin
Noktiurnas Nr. 2, op. 9
Noktiurnas cis-moll
„Introdukcija ir briliantinis polonezas“
Augustas Gocentas – violončelininkas, gimęs muzikantų šeimoje Vilniuje. Mokytis griežti violončele jis pradėjo Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje Ramutės Kalnėnaitės klasėje, tuo pačiu vienuolika metų mokėsi groti pianinu. 2019 m. violončelininkas įgijo bakalauro laipsnį J. Sibelijaus akademijoje ir toliau tęsia magistro studijas prof. Martti Rousi klasėje. Taip pat 2019–2020 mokslo metais atlikėjas dalyvavo mainų programoje prof. Reinhardo Latzko klasėje Vienos muzikos ir menų akademijoje (Austrija).
Violončelininkas yra Europos sąjungos jaunimo orkestro (EUYO) narys, grojo su orkestrais „Kremerata Baltica“, „Baltic Sea Philharmonic“ ir jungtiniu J. Sibelijaus akademijos bei Juilliardo mokyklos simfoniniu orkestru, 2022 m. laimėjo „Apprenticeship“ programą Helsinkio filharmonijos orkestre.
Kaip solistas atlikėjas koncertavo su Lietuvos kameriniu orkestru, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru bei Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, grojo J. Haydno koncertą violončelei C-dur su Latvijos nacionaliniu simfoniniu orkestru, E. Lalo koncertą violončelei su Rumunijos jaunimo orkestru, E. Elgaro koncertą violončelei su Europos sąjungos jaunimo orkestru ir F. Gulda bei A. Dvorako koncertus violončelei su J. Sibelijaus akademijos orkestru. Nuo studijų pradžios Suomijoje violončelininkas buvo pakviestas į daugybę festivalių, tokių kaip „Encuentro de Santander“ (Ispanija), „European Music Trails“ (Vokietija, Lietuva), Moritzburgo festivalis, „Super cello“ (Pekinas), „Cello Festival“ (Čingdao), EUYO 2021 vasaros projektas. Taip pat atlikėjas aktyviai dalyvauja konkursuose. Tarp paskutinių laimėjimų – I vieta bei specialus prizas už privalomo kūrinio interpretaciją A. Dambrovskio devintajame konkurse bei III vieta K. Davydovo dešimtajame konkurse Latvijoje.
Violončelininkas vienerius metus buvo remiamas M. Rostropovičiaus fondo bei globojamas S. Karoso fondo, grojo J. Sibelijaus akademijos jam suteikta Blanchardo violončele. Atlikėjas nuolat tobulinasi meistriškumo kursuose, dalyvauja projektuose, organizuoja koncertus. Iki šiol jis yra surengęs 23 rečitalius su dešimčia skirtingų programų.
Gabrielė Sutkutė – yra žinoma kaip pianistė, pasižyminti stipriu temperamentu bei „puikia precizika ir muzikalumu” (Rasa Murauskaitė, „7 meno dienos”). Ji aktyviai koncertuoja ir yra pasirodžiusi daugelyje muzikos festivalių. Pianistė koncertavo tokiose žymiose salėse kaip „Wigmore Hall“, „Steinway Hall“ Jungtinėje Karalystėje, „Musikhuset Aarhus“, „Jacqueline du Pré Music Building“ bei Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
Atlikėja aktyviai koncertuoja ne tik kaip solistė, bet ir su įvairiais kameriniais ansambliais bei orkestrais. 2018 m. ji kartu su žymiu violončelininku Adrianu Brendeliu pasirodė Londono karališkosios muzikos akademijos vasaros fortepijoniniame festivalyje. Tais pačiais metais ji buvo pakviesta koncertuoti su Kauno styginiu kvartetu. 2019 m., diriguojant Modestui Pitrėnui, pianistė atliko S. Rachmaninovo 2-ąjį koncertą fortepijonui su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, o 2020 m. šį koncertą atliko kartu su „Grammy” nominuotu Kauno miesto simfoniniu orkestru (dirigentas Markus Huberis).
Pianistė yra laimėjusi devyniolika tarptautinių konkursų, kuriuose taip pat buvo apdovanota specialiaisiais prizais. 2022 m. vykusiame Birmingamo tarptautiniame pianistų konkurse ji laimėjo II vietą bei publikos simpatijų prizą, 2019 m. vykusiame VIII tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse laimėjo III vietą, publikos simpatijų prizą ir ,,Impetus Musicus“ koncertinį prizą. Už pasiekimus tarptautiniuose konkursuose ji šešis kartus buvo apdovanota LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir LR Prezidento Gitano Nausėdos padėkos raštais. Pianistė taip pat yra „Talent Unlimited” atlikėja ir „Hattori Foundation“ stipendininkė, tapo prestižinio „Mills William Junior Fellowship 2022/23“ laimėtoja ir buvo apdovanota Jacobo Barneso prizu.
Sutkutė yra dalyvavusi daugelio žymių muzikantų meistriškumo kursuose. 2016 m. pianistė baigė Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnaziją (mokytoja Birutė Kumpikienė). 2016–2022 m. ji studijavo prof. Christopherio Eltono klasėje ir baigė bakalauro studijas aukščiausiu įvertinimu bei magistrantūros studijas su pagyrimu Londono karališkojoje muzikos akademijoje. Už išskirtinį pasirodymą baigiamajame magistrantūros studijų rečitalyje jai taip pat buvo įteiktas „DipRAM“ diplomas. Pianistei skirta pilna stipendija „Artist Diploma“ studijoms Londono karališkajame muzikos koledže, kurias ji pradėjo 2022 m. rudenį profesorių Vanessos Latarche ir Sofya‘os Gulyak klasėse.
M. K. Čiurlionio namų projekto „Dialogai su Čiurlioniu“ koncertai yra nemokami.
Durys atidaromos 20 min. prieš koncertą.
Išankstinė registracija nevykdoma.
Prasidėjus koncertui, vėluojantys klausytojai neįleidžiami.
Projektu „Dialogai su Čiurlioniu“ M. K. Čiurlionio namai Vilniuje siekia įtraukti užsienio šalių atlikėjus į Lietuvos muzikos pasaulį: įtraukdami Čiurlionio kūrinius į savo repertuarą, menininkai garsina mūsų šalies kultūrą ir, žinoma, didį kūrėją. Tai vienas pagrindinių žingsnių, siekiant išlikti aktualiais ir būti matomais už tėvynės ribų, o muzika – tai viena universaliausių kalbų, leidžiančių šiuos tikslus įgyvendinti. Kaip yra sakęs pats Čiurlionis, „muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas“.
2023-02-21
„M. K. Čiurlionis. Fotografija“ Vilniaus knygų mugėje
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia į knygos „M. K. Čiurlionis. Fotografija“ pristatymą Vilniaus knygų mugėje, konferencijų salėje 5.5. vasario 23 d., ketvirtadienį, 15 val.
Moderuoja Daina Kamarauskienė, dalyvauja Margarita Matulytė, sudarytojos Vaiva Laukaitienė, Danutė Gruzdienė.
Apie knygą:
Fotografija yra neatsiejama Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fenomeno dalis, plečiantį ypatingą aurą, kuri gaubia visą kultinį lietuvių genijaus meną. Tiesa, fotografija nėra pagrindinė kūrėjo raiškos sritis, pasauliui jis visų pirma žinomas kaip dailininkas ir kompozitorius, XX a.pradžioje novatoriškai sintezavęs tapybą ir muziką, pasireiškęs kaip savitos meninės kalbos simbolistas. Čiurlionio fotografijoje taip pat yra ankstyvojo modernizmo estetinių kodų, kuriuos, panašu, nužymėjo ne tikslinga kūrybinė taktika, o savaimingas gebėjimas matyti kitaip ir savo santykį su regimybe išreikšti laisvai.
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Vilniaus knygų mugėje dalyvauja jungtiniame LMA stende (3.12). Lietuvos muziejų asociacijos dalyvavimą Vilniaus knygų mugėje finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
2023-02-09
Ilgai vengę kartu groti Rokas ir Sonata Zubovai mini dueto 25-metį keliuose žemynuose
Vakar Nacionalinėje filharmonijoje įspūdingu koncertu savo 25-ąjį sezoną paminėjo Roko ir Sonatos Zubovų fortepijoninis duetas.
Pianistai atliko simbolinę programą, kurioje skambėjo Johanneso Brahmso Sonata dviem fortepijonams f-moll, Claude’o Debussy „Lindraja“, „Baltais ir juodais“ bei du lietuvių autorių kūriniai – Broniaus Kutavičiaus „Gilijos laivužis“ ir Zigmo Virkšo „Paskutinis rudens divertismentas“.
„C.Debussy ir J.Brahmsas ugdė mus kaip duetą tuos 25 metus. Dueto krikšto kūrinys buvo C.Debussy „Antikiniai epigrafai“. Jį pagrojome 1997 metų balandį Lemonto dailės galerijoje Čikagoje. Tada abu skambinome ir solo, o pabaigoje pasirodėme dviese. Daug metų stengėmės išsisukti nuo grojimo kartu – mes susituokę jau 33 metus, bet daug kas to prašydavo ir tąkart neatsilaikėme“, – juokaudamas pasakojo R.Zubovas.
Veiklos nestokojantys sutuoktiniai – Rokas vadovauja M.K. Čiurlionio namams Vilniuje, Sonata dirba koncertmeistere Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, vertėjauja, abu nuo 2004-ųjų iki 2019-ųjų rengė festivalį Neringoje „Nepaklusniųjų žemė“ – kasmet pristato bent kelias spalvingas koncertines programas dviese keturiomis rankomis. Jie nuolat aranžuoja įvairų repertuarą, yra garsinę nebylų kiną, groję kabaretinius kūrinius, atlieka daug lietuviškos, amerikiečių ir prancūzų autorių muzikos. Tačiau pastaraisiais metais duetas koncertuoja itin dažnai – surengia net 40–50 pasirodymų per metus, o nuo praėjusio balandžio švenčia scenose savo 25-metį.
Anot Roko ir Sonatos, rimtai susitelkti į muzikavimą juos paskatino karantino periodai: uždaryti namuose su dviem fortepijonais pianistai galėjo mokytis naujų kūrinių, užsiimti vien tuo, apie ką daug metų svajojo, bet negalėjo imtis dėl kitos veiklos. Būtent karantinų laikotarpiu jų repertuarą papildė monumentali J. Brahmso Sonata ir C.Debussy „Juodais ir baltais“, praėjusią savaitę pagroti ir Šiauliuose.
Tačiau svarbiausiu savo jubiliejinio sezono akcentu duetas vadina unikalią dviejų XX amžiaus pradžios marinistinių simfoninių opusų programą „Skambančios spalvų jūros. Čiurlionis ir Debussy“. Joje skamba C.Debussy „Trys eskizai simfoniniam orkestrui „La mer“ („Jūra“), paties autoriaus pritaikyti fortepijonui keturioms rankoms, ir M.K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“, pritaikyta fortepijonui keturioms rankoms Jadvygos Čiurlionytės. Atliekami Zubovų dueto, jie pirmą kartą per beveik 120 metų suskambo kartu. „J. Čiurlionytės rankraštis iki 2021-ųjų pabaigos gulėjo archyvuose. Mes jį atradome ir prikėlėme, padirbėję prie jo maždaug pusmetį. Niekas kitas, be mūsų, šios aranžuotės negroja. Nuo balandžio ją atlikome jau 18 kartų – turbūt daugiau nei apskritai iki tol skambėjo „Jūra“. Visam orkestrui pagroti šį kūrinį reikėtų turbūt bent 50 kartų didesnio biudžeto“, – pasakojo Rokas.
Prieš kelis mėnesius duetas šią marinistinę programą labai sėkmingai pristatė už Atlanto ilgiausioje iš visų savo koncertinėje kelionėje, kuri apėmė penkis JAV miestus. Surengti šias gastroles Zubovams padėjo Amerikos universitetuose dirbantys jų bičiuliai, kurių duetas įsigijo dešimtmetį gyvendamas už Atlanto. Ten jie išvyko, laimėję „Žalią kortą“.
„Ir Viskonsine, ir Siatle, ir Klivlende publika buvo apstulbusi, kai išgirdo šalia vieno svarbiausių XX a. pradžios simfoninių kūrinių C.Debussy „Jūros“ ne mažiau svarbų, bet nežinomą lietuvio opusą. Sakė niekada nemanę, kad M.K. Čiurlionis yra tokio didelio kalibro kompozitorius. Atliekamos fortepijonu keturiomis rankomis abi „Jūros“ skamba išties įspūdingai.
Išgirsti, kaip tą pačią didingą gamtos stichiją – jūrą – garsais perteikia du itin jautrūs spalvos ir garso santykiui amžininkai, muzikos gigantai – impresionistas ir simbolistas, yra nepaprasta patirtis. Šia programa mes parodome tikrąjį M.K. Čiurlionio mastą, kurio neatskleidžia jo miniatiūros. Mūsų tikslas – suteikti šiam kompozitoriui deramą istorinę reikšmę, o tam būtinas kontekstas.
Marinistinę programą galima laikyti mūsų su Sonata indėliu į artėjančio M.K. Čiurlionio 150 metų jubiliejaus paminėjimą. Jį švęsime 2025-aisiais. Aišku, be J.Čiurlionytės įdirbio, turbūt niekada nesiryžtume pritaikyti didžiausio simfoninio M.K. Čiurlionio kūrinio fortepijonui“, – kalbėjo lietuvių klasiko vaikaitis R. Zubovas.
Ištikimybė M.K. Čiurlioniui
Dar kitaip atiduoti duoklę savo proseneliui M.K. Čiurlioniui Roką paskatino kolega pianistas Justas Šervenikas. Bičiuliai sumanė M.K. Čiurlionio namuose renginių ciklą „Dialogai su Čiurlioniu“, kuriame klasiko kūrinius atlieka užsienio muzikai. Vien parėjusiais metais cikle pasirodė keliolika svečių, tarp jų – tarptautinio lygio pianistai. Olandė prieš koncertus Lietuvoje grojo M.K. Čiurlionį Amsterdame, lenkų pianistas pristatė M.K. Čiurlionio ir F. Chopino mazurkų ir valsų programą Vokietijoje. Šiemet vėl laukiama būrio atlikėjų iš užsienio – iš Amerikos, Kanados, Danijos ir kitų šalių. M.K. Čiurlionį skambins lenkų ir italų fortepijoniniai duetai.
Dėl M.K. Čiurlionio namų R. Zubovas paliko darbą Kauno muzikos akademijoje. „Taip jau yra, kad jau 30 metų vis Čiurlionį pasirenku“, – atviravo pianistas. Jis prisideda ir prie kapitalinio visų M.K. Čiurlionio kūrinių rinkinio su išsamiais mokslininkų komentarais leidybos. Šis rinkinys atskleis visą kompozitoriaus paveldo redagavimo ir interpretavimo istoriją. Lietuvoje dar nė vieno kompozitoriaus palikimas nebuvo išleistas tokiu formatu.
Naujasis leidinys ypatingas ir tuo, kad jį rengia tarptautinis muzikologų ir menotyrininkų kolektyvas – tai nauja čiurlionistikoje. „M.K. Čiurlionio kūriniams ypač svarbios istorinės ir kritinės įžvalgos, nes didelė dalis jo palikimo – eskizų pavidalo“, – pabrėžė R. Zubovas. Pirmieji rinkinio tomai pasirodys minint kompozitoriaus gimimo 150-ąsias metines.
Laukia Pietų Korėja
Zubovų duetas vadina M.K. Čiurlionį vienu kertinių savo repertuaro kompozitorių. Jo „Miške“ keturioms rankoms įkvėpė sutuoktinius tęsti dueto karjerą ir puoselėti M.K. Čiurlionio palikimą. Anot Roko, šis kūrinys tarsi pakylėjo dueto muzikavimą į aukštesnį lygį.
Daug metų Zubovai grojo vienu fortepijonu, nes turėjo vieną instrumentą namuose. Be to, Lietuvoje yra tik kelios salės, turinčios du gerus fortepijonus. Bet jau kelerius metus pianistai ir namuose gali groti dviem instrumentais, dažniau renkasi šį formatą pasirodymams koncertuose. Jų 25-mečio koncertuose Vilniuje ir Šiauliuose du fortepijonai skambėjo tarsi simfoninis orkestras. Tačiau po rytdienos rečitalio Klaipėdos koncertų salėje duetas vėl persės prie vieno instrumento – gros M.K. Čiurlionio ir C.Debussy „Jūras“ trijuose koncertuose Pietų Korėjoje.
Surado savo nišą
Sonata ir Rokas kaip fortepijoninis duetas debiutavo 1997 metų pavasarį Čikagoje, Lemonto dailės galerijoje. Abu pianistai studijavo muziką ne tik Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, bet ir Šveicarijoje (Heinricho Neihauzo institute Ciūriche) bei JAV (De Paulo universitete Čikagoje). Laimėję žalią kortą, jie dešimt metų gyveno JAV. Atlikėjai koncertavo didžiuosiuose JAV ir Kanados miestuose, Argentinoje ir Urugvajuje, daugelyje Europos šalių, yra dažni tarptautinių festivalių dalyviai, pasirodė su įvairiais kameriniais ir simfoniniais orkestrais bei chorais.
Nuo 2004 m. S. ir R. Zubovai yra muzikos ir ekologijos festivalio Neringoje „Nepaklusniųjų žemė“ įkvėpėjai ir rengėjai. Jie atliko šiame festivalyje daug specialiai jiems parašytų kūrinių, kai dar egzistavęs Kultūros fondas skatino individualius užsakymus. Duetas išskirtinai rūpinasi R. Zubovo prosenelio M.K.Čiurlionio kūrybos tyrinėjimu ir propagavimu. Kitos ryškios jo repertuaro gijos – prancūzų ir šiuolaikinė amerikiečių muzika.
Lrytas straipsnis | Ilgai vengę kartu groti Rokas ir Sonata Zubovai mini dueto 25-metį keliuose žemynuose
Asta Andrikonytė
2023-02-09
2023-02-02
Edukacijos kviečiančios keliauti skirtingais Čiurlionių gyvenimo etapais
M. K. Čiurlionio namų parengti edukaciniai užsiėmimai kviečia keliauti skirtingais Sofijos ir Konstantino Čiurlionių gyvenimo etapais. Turtingas, daugiaplaniškumu ir dialogiškumu pasižymintis kūrėjų palikimas prasmingai skatins ir ugdys dalyvių smalsumą, norą pažinti Lietuvos istoriją per šių dviejų kūrybingų asmenybių prizmę.
Darbų laboratorijos, kūrybos ypatumų, stiliaus raidos ir mažiau didžiajai visuomenės daliai pažįstamų veiklos ypatybių pristatymas ne tik skatins mokinių iniciatyvumą, kūrybiškumą, norą domėtis istorinėmis asmenybėmis, bet taip pat leis pažvelgti į jas šių dienų kontekste. Kokį įspūdį tada ir dabar Čiurlionio asmenybė ir jo kūryba darė jį pamačiusiems ir vis dar daro jį pažinusiems? Kokį pėdsaką istorijoje paliko Sofijos estetinės minties ir teorinės savivokos reformos bei kaip jos veikia šiandien?
M. K. Čiurlionio namų siūlomi keturi kūrėjų pažinimo spektrai – kultūros paveldo, literatūros, dailės ir muzikos – užtikrins tinkamiausios programos, atitinkančios dalyvių poreikius, pasirinkimą. Edukacinius užsiėmimus vedantys pianistas Rokas Zubovas, aktorė-režisierė Livija Krivickaitė ir smuikininkė-pedagogė Milda Pleitaitė prasmingai išpildys interesantų poreikius, atsižvelgdami į tuo laiku vyravusias tendencijas ar istorinius momentus bei pritaikydami programos turinį pagal individualius reikalavimus.
Šiuo metu M. K. Čiurlionio namuose teikiamos šios nuotolinės ir vietinės edukacinės programos:
Literatūra: „Meilė – pakeitusi gyvenimus. Sofija ir Konstantinas Čiurlioniai“
Apsigyvenęs Vilniuje M. K. Čiurlionis sutinka Sofiją Kymantaitę – asmenybę, tapusią artimiausiu jo žmogumi. Netrukus po Antrosios lietuvių dailės parodos atidarymo Čiurlionis pasikvietė Sofiją į savo nuomojamą kambarėlį Andrejevo gatvėje (dabartinėje Savičiaus g., kur šiuo metu yra įsikūrę Čiurlionio namai). Būtent šiame kambaryje, kuriame iš tiesų lankėsi Sofija ir skleidėsi šių žmonių istorijos pradžia, vyksta ši edukacinė programa. Užsiėmimo metu mokiniai kviečiami įsijausti į Sofijos ir Konstantino vaidmenis, kartu skaityti istorinius, jų meilę liudijančius laiškus bei juos aptarti, nagrinėti.
Skirta klasėms: 4-12
Užsiėmimą veda profesionali aktorė, režisierė Livija Krivickaitė
Paslaugos užsakymas
Literatūra: „Nepažintas Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės pasaulis“ (Nuotolinė paslauga)
Ši interaktyvi, teatralizuota edukacija sausus faktus paverčia gyvybingos, įkvepiančios asmenybės veidu, o Sofija ir Konstantinas nušvinta naujoje, dar nematytoje šviesoje, dalinantis mintimis bei jausmais, diskutuojant apie girdėtus istorinius faktus bei Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gyvenimą ir kūrybą. Edukacinis užsiėmimas kviečia moksleivius atrasti savo asmeninį indėlį, kuriant šiandienos Lietuvą.
Skirta klasėms: 5-12
Užsiėmimą veda profesionali aktorė, režisierė Livija Krivickaitė
Paslaugos užsakymas
Muzika: „M. K. Čiurlionio muzikos pasaulis“
M. K. Čiurlionis iki šių dienų išlieka labiausiai pasaulyje pripažintu Lietuvos kūrėju – asmenybe, kuri savo kūryba ir esybe paliko nepaprastai gilų įspaudą visoje Lietuvos kultūros raidoje bei lietuviškoje tautinėje savimonėje. Šia programa siekiama suprantamai, patraukliai ir paveikiai supažindinti moksleivius su M. K. Čiurlionio kūryba ir asmenybe. Pažinimo kelionėje kelią nurodys ir žinių pagrindą kurs pianistas, didžiojo Lietuvos genijaus provaikaitis Rokas Zubovas. Derindamas pasakojimą ir skambindamas M. K. Čiurlionio fortepijoninius kūrinius, pianistas pristatys pagrindinius kūrėjo įkvėpimo šaltinius, nuspalvinančius visą jo muzikinę ir dailės kūrybą, padės suprasti jo muzikos ir dailės kūrinių kalbą ir simboliką, atskleis muzikos ir dailės bendrystės aspektus.
Ši edukacinė paslauga taip pat gali būti teikiama ir nuotoliniu būdu – „Čiurlionio muzikos pasaulis ekrane“.
Skirta klasėms: 5-12
Užsiėmimą veda pianistas Rokas Zubovas
Paslaugos užsakymas
Kultūros paveldas: „Svečiuose pas Čiurlionį“
Besisvečiuodami jaukiuose, istorinę praeitį menančiuose M. K. Čiurlionio namuose, moksleiviai mokysis drąsiai ir kūrybiškai pažvelgti į M. K. Čiurlionio meninį pasaulį, visada esantį šalia. „Tereikia žengti žingsnį ir leisti sau jame atsidurti“, – teigia programos sudarytoja ir edukatorė Milda Pleitaitė. Autentiški pasakojimai psichologiniu aspektu atskleis menininko asmenybės savitumą, kūrybiškumo ir raiškos galias. Įkvėpti menininko kūrybos ir asmenybės pažinimo, moksleiviai bus atviresni platesniam ir kritiškesniam mąstymui, siekiant kultūros patyrimo ir jos įtraukimo į kasdienį gyvenimą.
Ši edukacinė paslauga taip pat gali būti teikiama ir nuotoliniu būdu.
Skirta klasėms: 1-2
Užsiėmimą veda Milda Pleitaitė
Paslaugos užsakymas
Atkreipiame dėmesį, kad Kultūros pasas administruojamas, paslaugos rezervuojamos ir užsakomos per švietimo sistemą www.kulturospasas.lt, apmokėjimai atliekami pagal sistemoje esančius užsakymų duomenis. Dėl papildomos informacijos ar laiko rezervavimo taip pat galima kreiptis el. paštu mkc.namai@gmail.com
Plačiau apie kitas Čiurlionio namuose teikiamas paslaugas, vykdomas veiklas galite rasti čia: Edukacija | Ekskursijos | Renginiai
2023-01-18
M. K. Čiurlionio namai švenčia Vilniaus 700 metų sukaktį!
M. K. Čiurlionio namai, įsikūrę senamiesčio širdyje, kultūriniu šurmuliu alsuojančioje Savičiaus gatvėje, kviečia šį savaitgalį, sausio 21-22 dienomis, kartu švęsti istorinę Vilniaus miesto 700 metų sukaktį. Specialiai šiai progai M. K. Čiurlionio namų kolektyvas parengė dvi kultūrines programas. Viena jų muzikinė, kita – edukacinė.
Šeštadienį, sausio 21 d,. 15:00 val. pianistas, M. K. Čiurlionio namų vadovas Rokas Zubovas kvies pažvelgti dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiurlionio akimis į dvidešimtojo amžiaus pradžios Vilnių, kuomet prasideda lietuvių tautinis atgimimas. Koncerto metu pianistas skambins savo prosenelio M. K. Čiurlionio kūrinius, kalbės apie kūrėjo atvykimo į Vilnių aplinkybes bei jo kūrybos reikšmę, atgimstančios lietuvybės šviesoje.
Sekmadienis, sausio 22 diena skiriama šeimoms, jauniesiems M. K. Čiurlionio namų lankytojams. Hum. m. dr. Daiva Steponavičienė susirinkusiems papasakos ir praskleis viduramžio laikų užsklandą, atsakydama į tokius klausimus, kaip: Kokie žmonės čia gyveno, kokiomis kalbomis kalbėjo? Kaip rengėsi, ką valgė ir kokias dainas dainavo? Kaip gi atrodė Vilnius prieš 700 metų? Artimiau pažinę Vilniaus istoriją kartu dainuosime senąsias dainas ir sveikindami miestą patys pasipuošime savo sukurtais papuošalais, skirtais gimtadienio šventei.
Šventiniai Vilniaus gimtadienio renginiai M. K. Čiurlionio namuose:
01.21 15:00 ➤ Pianisto Roko Zubovo rečitalis „Čiurlionis (at)gimstančiame Vilniuje“
01.22 15:00 ➤ Edukacija šeimoms „Pasveikinti Vilnių“
Renginiai nemokami, be išankstinės registracijos.
Gimtadienio šventę pratęs M. K. Čiurlionio namuose vasario 8 dieną atidaroma nauja teminė Vaido Tamošiūno fotografijų paroda „Šviesa ir ritmas Vilniaus atvaizduose“. Daugiau informacijos apie artėjančią parodą – jau netrukus!
02.08 18:00 ➤ „Šviesa ir ritmas Vilniaus atvaizduose“ | Vaido Tamošiūno fotografijų parodos atidarymo vakaras
Švęskime kartu Vilniaus gimtadienį, pažindami visas šio miesto istorines bei dabartines spalvas! Plačiau: Vilnius 700
2023-01-17
Kvietimas teikti paraiškas M. K. Čiurlionio paskatai-stipendijai
M. K. Čiurlionio draugija skelbia jau ketvirtąjį kvietimą teikti paraiškas metinei M. K. Čiurlionio paskatai-stipendijai jauniesiems kūrėjams.
Paraiškas paskatai-stipendijai gali teikti LMTA Muzikos fakulteto Kompozicijos katedros bakalauro arba magistro programos studentai.
M. K. Čiurlionio paskatos-stipendijos dydis yra 5000 eurų. Paraiškų laukiama iki vasario 28 d. imtinai el. pašto adresu rasa.dzimidaite@lmta.lt.
Paraiškos forma
Stipendijos skyrimo tvarka
Stipendija bus skiriama studentams, kurių kūrybos ir studijų erdvėje, greta kitų interesų bei temų, yra šiuolaikiškai permąstoma M. K. Čiurlionio kūryba ir jo puoselėti idealai Lietuvos ir Pasaulio kultūros kontekstuose. M. K. Čiurlionio draugija kviečia atidžiau įsigilinti į M. K. Čiurlionio pasaulėjautą (humanizmo ir harmonijos paieška; meilė gimtajam kraštui; baltų kultūros ir senųjų civilizacijų trauka; būties ekologija, amžinybė ir kosmiškumas; neakademinių meninės raiškos būdų paieška ir kt.).
Stipendija bus išmokama dviem etapais: pirmoji 4000 Eur dalis išmokama, kai paskelbiamas paskatos stipendijos laimėtojas, antroji 1000 Eur dalis išmokama per mėnesį laiko po atsiskaitymo už kūrybinį projektą.
M. K. Čiurlionio paskata-stipendija teikiama nuo 2020 m. Kasmet skiriamos dvi paskatas-stipendijas: po vieną Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Vilniaus dailės akademijos studentams. Ankstesniais metais stipendijas yra pelnę LMTA studentai Mantvydas Leonas Pranulis, Lukas Butkus ir Gintarė Valionytė ir VDA studijavę menininkai Viltė Žumbakytė, Denisas Kolomyckis ir Rokas Janušonis.
Stipendija bus teikiama Kovo 11-osios proga.
LMTA informacija
2023 01 17