Biografija
1875 m. rugsėjo 10 d. (pagal naująjį kalendorių – rugsėjo 22 d.)
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė Varėnoje, vargonininko Konstantino Čiurlionio ir Adelės Marijos Magdalenos Radmanaitės-Čiurlionienės šeimoje. Jis buvo vyriausias iš devynių Čiurlionių šeimos vaikų.
1876–1877 m.
Šeima gyveno Ratnyčioje.
1878 m.
Čiurlioniai persikėlė gyventi į Druskininkus.
1885 m.
M. K. Čiurlionis baigė Druskininkų liaudies mokyklą. Tėvo pamokytas laisvai skambino pianinu ir vargonais. Artimas šeimos bičiulis daktaras Jozefas Markiewiczius rekomendavo jį kunigaikščiui Mykolui Oginskiui, Plungėje turėjusiam orkestro mokyklą.
1889–1893 m.
M. K. Čiurlionis gyveno Plungėje, M. Oginskio dvare įsteigtoje orkestro mokykloje mokėsi groti įvairiais instrumentais, giedojo chore. Tuo metu pradėjo komponuoti, laisvalaikiu piešė. Nuo 1892 m., kaip orkestro fleitininkas, gavo ne tik išlaikymą, bet ir algą. Kartu su orkestru koncertuodavo Palangoje, Rygoje, Rietave.
1894–1899 m.
Materialiai remiamas M. Oginskio, M. K. Čiurlionis studijavo Varšuvos muzikos institute. Įstojęs į fortepijono klasę, pradėjo mokytis žemesnėje prof. T. Brzezickio klasėje, 1895 m. perkeltas į viduriniąją Antonio Sygietińskio klasę. Kompozicijos mokėsi pas Zygmuntą Noskowskį.
Geriausias draugas institute – kolega Eugeniuszas Morawskis. Konstantinas dažnai lankėsi draugo namuose, susipažino ir pamilo Eugenijaus seserį Mariją. Deja, draugystei nebuvo lemta baigtis vedybomis. Marijos tėvas, pastebėjęs jų jausmus, paskubėjo dukterį ištekinti per prievartą.
Be specialybės M. K. Čiurlionis dar studijavo teoriją ir istoriją, harmoniją, lankė choro klasę, mokėsi gamtos mokslų, astronomijos, filosofijos, numizmatikos, mineralogijos. Jo mėgti autoriai – A. Mickiewiczius, J. Slowackis, B. Prusas, F. Dostojevskis, F. Nietzsche, L.Tolstojus ir kt. Varšuvoje Čiurlionis sukūrė kanonų, fugų, preliudų, variacijų ciklų fortepijonui, styginių kvartetui. Institute įgijo kompozicijos specialybės diplomą. Baigiamasis darbas – kantata mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui „De Profundis“.
1899 m. vasara
Praleido Druskininkuose. Mokė jaunesniuosius brolius ir seseris muzikos, piešė.
1899 m. ruduo–1901 m. pavasaris
M. K. Čiurlionis gyveno Varšuvoje, versdamasis privačiomis pamokomis, kad išlaikytų save ir brolį Povilą, kuris įstojo į muzikos institutą. Atsisakė pasiūlymo tapti Liublino muzikos draugijos choro orkestro vadovu.
1900 m.
M. K. Čiurlionis sukūrė Polonezą pučiamųjų orkestrui. Leidinyje „Meloman“ (Nr. VIII) pasirodė pirmoji jo kūrinio – Noktiurno fis-moll – publikacija.
1900 m. spalis–1901 m. balandis
Sukūrė simfoninę poemą „Miške“, dedikuotą draugui E. Morawskiui. Su šiuo kūriniu dalyvavo grafo M. Zamoyskio paskelbtame konkurse ir pelnė specialų žiuri pagyrimą.
1901–1902 m.
M. K. Čiurlionis studijavo Leipcigo konservatorijoje prof. C. Reineckes kompozicijos ir S. Jadassohno kontrapunkto klasėse. Laisvu klausytoju įsirašė į universiteto estetikos, istorijos ir psichologijos paskaitas. Gevandhauze ir Leipcigo teatre klausydavosi mėgstamų G. F. Hendelio, P. Čaikovskio, R. Wagnerio, F. Liszto kūrinių. Savarankiškai studijavo H. Berliozo, R. Strausso instrumentuotes C. F. Peterso leidyklos bibliotekoje.
Leipcigo laikotarpiu sukūrė simfoninę uvertiūrą „Kęstutis“, keturių dalių Styginių kvartetą, kanonų, fugų, tarp jų „Sanctus“ ir „Kyrie“ mišriam chorui. Atostogų metu piešė.
1902 m. liepos 14 d.
M. K. Čiurlionis gavo Leipcigo konservatorijos mokytojo pažymėjimą.
1902 m. ruduo–1904 m. pradžia
Gyveno Varšuvoje, mokėsi J. Kauziko piešimo mokykloje. Versdamasis privačiomis pamokomis, išlaikydavo tai tris, tai du brolius, kurie čia tęsė studijas.
1903 m. rudenį nutapė septynių paveikslų ciklą „Laidotuvių simfonija“. Pradėjo kurti simfoninę poemą „Jūra“. Kad galėtų nevaržomai atsidėti dailės studijoms, atsisakė E. Mlynarskio pasiūlymo dėstyti Varšuvos muzikos institute.
1904 m. pavasaris–vasara
M. K. Čiurlionis pradėjo mokytis Varšuvos dailės mokykloje, kuriai vadovavo lietuvių kilmės dailininkas Kazimieras Stabrauskas. Piešimą dėstė K. Tichy ir K. Krzyżanowskis, skulptūrą K. Dunikowskis, tapybą F. Ruszczycas. Studijų metais sukūrė viršelius knygoms „Troba už kaimo“, „Rudenį“, „Mintis“, „Bokštai“, nutapė paveikslus „Varpas“, „Sala“, „Šventykla“.
Tuo pačiu metu vadovavo mokyklos chorui.
Su vitražų projektais, 6 paveikslų ciklu „Audra“ ir knygų viršelių projektais (iš viso 19 darbų) M. K. Čiurlionis dalyvavo uždaroje mokyklos parodoje.
Tų pačių metų vasarą išvyko į mokyklos organizuotą plenerą Arkadijoje, netoli Lovičiaus miestelio (Lenkija).
1904 m. ruduo–žiema
Sukūrė variacijų ciklus fortepijonui „Sefaa Esec“ ir „Besacas“.
1905 m. pavasaris
Mokykloje surengta M. K. Čiurlionio darbų paroda. Joje rodytas 10 paveikslų ciklas „Fantazijos“. Kitus 1904–1905 m. nutapytus darbus (iš viso 64) mini 1905 m. balandžio mėnesio laiške Povilui. Tarp jų 5 paveikslų ciklas „Tvanas“, triptikas „Rex“, „Miško ošimas“, „Žinia“ ir kiti.
1905 m. birželis
M. K. Čiurlionis dalyvavo pirmojoje metinėje Varšuvos dailės mokyklos parodoje – eksponavo ciklą „Audra“ ir kt.
1905 m. vasara
Atostogas M. K. Čiurlionis praleido su Wolmanų šeima prie Juodosios jūros – Anapoje. Keliavo po Kaukazą, tapė, fotografavo.
1905 m. ruduo
Su broliu Stasiu gyveno Varšuvoje. Toliau tęsė studijas Dailės mokykloje, pragyvendamas iš privačių pamokų.
Pradėjo vadovauti Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui.
1905 m. pabaiga
M. K. Čiurlionis buvo išvykęs į dailininkų kūrybos namus Ribiniškėse (Latvijoje), kuriuos buvo įsteigusi meno mecenatė E. Kerbedienė. Šv. Kalėdas praleido Druskininkuose.
1906 m. pradžia
Gyveno Druskininkuose, harmonizavo lietuvių liaudies dainas. Laiške Povilui rašė, kad yra nusprendęs „visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai“. Tuo metu kilo sumanymas kurti lietuvišką operą.
1906 m. gegužė
M. K. Čiurlionis dalyvavo Varšuvos dailės mokyklos studentų darbų parodoje Sankt Peterburge. Čia eksponuoti ciklai „Pasaulio sutvėrimas“, „Para“, „Audra“, diptikas „Rex“ (neišlikęs) ir kt. Meno kritikai spaudoje atkreipė dėmesį į jo išskirtinę tapybą.
1906 m. birželis
„Vilniaus žiniose“ (Nr. 123) pasirodė pirmas straipsnis apie M. K. Čiurlionį.
1906 m. vasara – ruduo
Dalyvavo mokyklos organizuotame plenere Istebnoje (Austrijos valdoma Priekarpatė).
Tais pačiais metais vasarojo Krynicoje su Volmanų šeima. Šiuo metu parašyti literatūriniai „Laiškai Devdorakėliui“.
B. Wolman remiamas M. K. Čiurlionis keliavo po Europą – aplankė Prahą, Drezdeną, Niurnbergą, Miuncheną, Vieną. Muziejuose žavėjosi Van Dycko, Rembrandto, Bocklino darbais. Pats tuo metu kūrė eskizus „Zodiako“ ciklui. Gavo kvietimą dalyvauti Pirmojoje lietuvių dailės parodoje.
1906 m. pabaiga–1907 m. pradžia
M. K. Čiurlionis nustojo lankyti Dailės mokyklą. Nusiuntė savo darbus į Pirmąją lietuvių dailininkų parodą Vilniuje ir pats padėjo ją rengti. Šioje parodoje eksponuoti ciklai „Pasaulio sutvėrimas“, „Audra“, triptikas „Rex“, aštuoni fluorofortai (iš viso 33 darbai).
1907 m.
M. K. Čiurlionis baigė instrumentuoti simfoninę poemą „Jūra“ ir pradėjo naują simfoninę poemą „Pasaulio sutvėrimas“.
Nuo Naujųjų metų iki vasaros nutapė 50 paveikslų.
Rudenį persikėlė gyventi į Vilnių, dalyvavo steigiamajame Lietuvių dailės draugijos susirinkime ir buvo išrinktas į jos valdybą. Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio dramos „Blinda“ generalinėje repeticijoje susipažino su rašytoja Sofija Kymantaite. Tapybinis šių metų derlius – pirmosios sonatos – „Saulės“ ir „Pavasario“, triptikai „Raigardas“, „Mano kelias“, „Karalaičio kelionė“, „Vasara“, 8 paveikslų ciklas „Žiema“, „Zodiako“ ciklas, paveikslas „Miškas“ ir kiti.
1908 m. iki vasaros
M. K. Čiurlionis gyveno Vilniuje, vadovavo „Vilniaus kanklių“ chorui. Koncertuodavo su choru ir kaip pianistas. Padedamas S. Kymantaitės, P. Rimšos ir dar kelių entuziastų, M. K. Čiurlionis rengė Antrąją lietuvių dailės parodą Vilniuje ir Kaune, sukūrė jos katalogo viršelį, afišą. Pats parodoje eksponavo daugiau kaip 60 naujausių savo darbų.
Tais pačiais metais M. K. Čiurlionis įsijungė į „Viltyje“ spausdinamas diskusijas dėl „Tautos rūmų“ kūrimo, agituodamas rinkti jiems lėšas, pats žadėdamas atiduoti visus savo kūrinius.
Gegužės 30 d. Vilniuje diriguojant autoriui pirmą kartą atlikta M. K. Čiurlionio kantata „De Profundis“.
1908 m. birželis
Viešėdamas Druskininkuose M. K. Čiurlionis nutapė „Žalčio“ ir „Vasaros“ sonatas, diptiką „Preliudas. Fuga“.
1908 m. liepa
Su sužadėtine Sofija Kymantaite praleido Palangoje. Nutapė penktąją – „Jūros“ – sonatą, diptiką „Preliudas ir Fuga“, triptiką „Fantazija“. Dviese planavo kurti operą „Jūratė“.
1908 m. rugpjūtis–rugsėjis
Sužadėtiniai lankėsi pas Sofijos dėdę dekaną Vincą Jarulaitį Plungėje, jos tėvus Kuliuose ir Karklėnuose, vėliau abu važiavo į Druskininkus. Čia nutapyta šeštoji – „Žvaigždžių“ – sonata.
Rugpjūčio pabaigoje, vilniečio dailininko Levo Antokolskio patartas, M. K. Čiurlionis išvyko į Sankt Peterburgą, tikėdamasis susirasti pastovesnį pragyvenimo šaltinį, dalyvauti parodose. Pirmoji kelionė nebuvo sėkminga.
1908 m. spalis–gruodis
Spalio viduryje M. K. Čiurlionis išvyko į Sankt Peterburgą antrą kartą, pasiėmęs dalį paveikslų ir žadėdamas ten pagyventi. Sankt Peterburge jis apsilankė Lietuvių draugijoje ir pas dailininką M. Dobužinskį, kuris supažindino jį su rusų dailininkais. Šie iškart priėmė menininką į Rusų dailininkų sąjungą. Pragyvenimui M. K. Čiurlionis vėl ieškojo privačių pamokų. Čia jam padėjo Sankt Peterburge gyvenantys lietuviai: Alfonsas Moravskis, Juozas Tallat-Kelpša, Juozas Zikaras, Stasys Bytautas.
Lietuvių draugijoje kartą per savaitę vykdavo vakarai, susitikimai, kuriuose savo kūrinius skambino ir M. K. Čiurlionis. Čia jam kilo mintis prie Lietuvių dailės draugijos įsteigti muzikos sekciją, kuri rūpintųsi Lietuvos kompozitoriais ir muzikantais, organizuotų konkursus ir koncertus, įsteigtų muzikos kūrinių biblioteką. Idėja buvo palaikyta draugijos valdyboje. M. K. Čiurlionis nepamiršo ir „Vilniaus kanklių“ choro, kuriam siųsdavo harmonizuotas liaudies dainas.
Varšuvoje išleistas harmonizuotų liaudies dainų rinkinys „Vieversėlis“.
Pagal Sofijos atsiųstą libretą M. K. Čiurlionis rašė muziką operai „Jūratė“, tapė jos dekoracijų bei uždangos eskizus.
Gruodžio pabaigoje išvyko pas sužadėtinę.
1909 m. sausio 1 d. (pagal naująjį kalendorių – sausio 14 d.)
Šateikiuose, mažame miestelyje netoli Plungės, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis susituokė su Sofija Kymantaite. Po jungtuvių abu išvyko į Sankt Peterburgą.
1909 m. sausis–kovas
M. K. Čiurlionio kūriniai eksponuoti Sankt Peterburge „Salono“ parodoje, Vilniaus dailininkų draugijos pirmojoje pavasario parodoje, šeštoje Rusų dailininkų sąjungos parodoje parodyti trys darbai, tarp jų Sankt Peterburge nutapytas „Rex“. Keli darbai nusiųsti į Krokuvoje vykusią Tryliktąją Meno bičiulių draugijos „Sztuka“ parodą.
Jo fortepijoniniai kūriniai buvo atliekami Sankt Peterburge „Šiuolaikinės muzikos vakarų“ koncerte – 1909 m. sausio 28 d. (pagal naująjį kalendorių – vasario 10 d.). Vasario mėnesį jo kūriniai skambėjo „Salono“ parodoje suorganizuotame koncerte, kartu su A. Skriabino, N. Metnerio, I. Stravinskio, S. Rachmaninovo muzika.
Kovo pabaigoje abu Čiurlioniai grįžo į Lietuvą.
1909 m. balandis–birželis
Čiurlioniai gyveno Druskininkuose. Iš ten važiuodavo į Vilnių ir dalyvavo rengiant Trečiąją lietuvių dailės parodą. M. K. Čiurlionis sukūrė jos plakatą ir katalogo viršelį. Pats dailininkas parodoje eksponavo daugiau kaip 30 darbų – „Žalčio“, „Jūros“ ir „Žvaigždžių“ sonatas, „Karalių pasaką“, triptiką „Fantazija“ ir kt. Jo darbai eksponuoti ir Varšuvos Dailės mokyklos penkmečio parodoje.
Birželio mėnesį abu su Sofija tapė „Rūtos“ draugijos salės scenos uždangą, kaip pianistas koncertuodavo draugijos koncertuose.
1909 m. liepa–spalis
Abu su Sofija gyveno Plungėje. Šios vasaros derlius – apie 20 paveikslų. Tai „Aukuras“, „Angelėliai (Rojus)“, „Lietuviškos kapinės“, daugybė eskizų albumėliuose, vinjetės liaudies dainoms. Kartu su žmona rašė kritinių apybraižų knygą „Lietuvoje“. M. K. Čiurlionis parengė jos viršelį ir keliolika inicialų (pastarieji nepanaudoti).
Lietuvių mokslo draugijos visuotiniame susirinkime M. K. Čiurlionis išrinktas šios draugijos Dainų bei jų gaidų rinkimo komisijos nariu.
1909 m. lapkritis–gruodis
Pasiėmęs paveikslus, nutapytus per ankstesnį laikotarpį, M. K. Čiurlionis vėl išvyko į Sankt Peterburgą. Čia gavo pasiūlymą vadovauti Sankt Peterburgo Lietuvių draugijos chorui. Kartu su K. Būga, A. Voldemaru, Č. Sasnausku, J. Tallat-Kelpša rengė lietuvišką muzikinės terminologijos žodynėlį „Mūsų muzikos terminologija“.
Gruodžio pabaigoje įtemptas kūrybinis darbas ir nuolatiniai nepritekliai palaužė M. K. Čiurlionio sveikatą. Neuropatologas ir psichiatras V. Bechterevas konstatavo didelį pervargimą.
1910 m. sausis
Profesoriui patarus žmona su sergančiu vyru grįžo į Druskininkus.
M. K. Čiurlionio darbai eksponuoti Septintojoje rusų dailininkų sąjungos parodoje Maskvoje. Tai „Nojaus arka“, „Angelėliai (Rojus)“, „Baladė (Juodoji saulė)“.
1910 m. vasario pabaiga–kovas
M. K. Čiurlionis buvo paguldytas į Pustelnike (netoli Varšuvos) esančią Raudonojo dvaro sanatoriją. Jo darbai eksponuoti Septintojoje rusų dailininkų sąjungos parodoje Sankt Peterburge. Devyni paveikslai – Ketvirtojoje lietuvių dailės parodoje Vilniuje.
1910 m. balandis–gegužė
Dvidešimt aštuoni menininko darbai eksponuoti Lietuvių dailės parodoje Rygoje, keletas – Rusų dailininkų sąjungos parodoje Kijeve.
1910 m. gegužės 30 d. (pagal naująjį kalendorių – birželio 12 d.)
Gimė duktė Danutė.
1910 m. vasara
Septyni darbai eksponuoti Rusų dailininkų parodoje Paryžiuje. Vilniuje išleista S. Čiurlionienės knyga „Lietuvoje“.
Menininko sveikata gerėjo, jam buvo leista šiek tiek tapyti, groti.
1910 m. ruduo
Pavėluotai buvo gautas kvietimas dalyvauti „Naujojo dailininkų susivienijimo“ parodoje Miunchene. M. K. Čiurlionis išrinktas naujai įsikūrusios Peterburgo „Meno pasaulio“ („Mir iskusstva“) draugijos nariu.
1910 m. lapkričio 5 d.
M. K. Čiurlionis išsiuntė atvirlaiškį žmonai, kuriame sveikino, tikėdamasis greitai pasimatyti.
1911 m. sausis–kovas
M. K. Čiurlionio paveikslai eksponuoti „Meno pasaulio“ draugijos parodose Sankt Peterburge ir Maskvoje, keturi darbai – Dailės parodoje Minske. Penktojoje lietuvių dailės parodoje eksponuoti dvidešimt aštuoni dailininko darbai.
Sveikata vis gerėjo, bet kovo pabaigoje pasivaikščiojimo metu M. K. Čiurlionis peršalo ir susirgo plaučių uždegimu.
1911 m. kovo 28 d. (pagal naująjį kalendorių – balandžio 10 d.)
M. K. Čiurlionis mirė Raudonojo dvaro sanatorijoje Pustelnike. Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.
Nijolė Adomavičienė