Lietuvių mitologijoje ir tautosakoje Perkūnas yra vienas iš aukščiausių dievų. Jis nėra abstrakti, pasyvi dievybė. Perkūnas dažniausiai vaizduojamas žmogaus pavidalu, yra veiklus dievas, ne tik stebintis žmonių gyvenimą, bet ir pats jame dalyvaujantis. Tai griaustinio, žaibo ir iš viso audros dievas. Pats Perkūno personažas yra personifikuota audra. Būtinas jo atributas yra koks nors ginklas – strėlė, kirvelis, kulka.

Čiurlionio paveikslas „Perkūnas“ yra glaudžiai susijęs su tautosakoje populiariu šios dievybės įvaizdžiu. Dailininkas vaizduoja audros būseną, kurios priežastis, sukėlėjas yra siluetiškai nutapytas Perkūnas, laikantis rankoje žaibus.

2025 m. kovo 21 d. - spalio 12 d. šis kūrinys eksponuojamas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, parodoje „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“.

Visi

Miško ošimas

Vakaras. III iš 4 paveikslų ciklo „Para“

Naktis. IV iš 4 paveikslų ciklo „Para“

Sonata Nr. 5 (Jūros sonata). Andante.

Perkūnas