Nors dabartinė Lietuvos sostinė, Vilnius, savo istoriją pradeda nuo akmens amžiaus, pagrindinė miesto plėtra prasideda XIV a., kuomet Lietuvos Didysis Kunigaikštis Gediminas išsiuntė laiškus, kviesdamas į naująjį šalies centrą, Vilnių, amatininkus ir pirklius. Centrinis kunigaikštystės miestas nuo pat pradžios buvo daugiatautis: čia gyveno lietuviai, baltarusiai, vokiečiai, totoriai, žydai, lenkai.

1387 m. priėmus krikštą, Vilniui buvo suteiktos Magdeburgo teisės, miestas vis labiau augo ir traukė naujus gyventojus. Čia garsios Lietuvos didikų giminės – Radvilai, Chodkevičiai, Sapiegos statė puošnius rūmus, kur vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas. Į Vilnių atvykę jėzuitai 1579 m. į Vilnių atvykę jėzuitai čia įkuria pirmąją aukštąją mokyklą – Vilniaus universitetą, su kuriuo į Lietuvą atkeliauja ir viešasis teatras. Kultūrinis gyvuoja net Rusijos imperijos priespaudoje: besikuriančios lietuvių draugijos organizuoja meno parodas, vaidinimus. XIX a. pab. – XX a. pr. Vilnius tapo Lietuvos tautinio atgimimo, politinio ir kultūrinio gyvenimo centru.

Vilnius ir M. K. Čiurlionis

M. K. Čiurlionio susietumas su Vilniumi prasidėjo 1906 m., kuomet jis laiške broliui Povilui rašė, kad nusprendė „visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai“. Jis kartu su Petru Rimša, Antanu Žmuidzinavičiumi rengė 1906 m. pabaigoje įvykusią Pirmąją lietuvių dailės parodą, į kurią atsiuntė 33 savo kūrinius. 1907 m. M. K. Čiurlionis atsikraustė gyventi į Vilnių ir aktyviai įsijungė į Vilniaus kultūrinio gyvenimo sūkurį. Čia jis ruošė choristus, įsijungė į diskusijas dėl „Tautos rūmų“ kūrimo, tapė, kūrė muziką, rengė II-ąją, III-iąją dailės parodas ir susipažino su savo būsimąja žmona - Sofija Kymantaite.

Vilnius

Vilnius

Vieta

Susijęs turinys