Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, iškilus Lietuvos dailės veikėjas, buvo pojūčių alchemikas, meistriškai sujungęs vaizdą ir garsą. Ši nepaprasta sintezė davė pradžią unikaliai kūrybai ir pavertė jį vizionieriumi, kurio įtaka dabar giliai įsirėžusi į lietuvių tapatybę.

Jo daugialypė kūryba, tarsi Rubiko kubas, sudarytas iš stilių ir naujovių, pranoko lengvą kategorizavimą. Kai kurios tautos jį pirmiausia pripažįsta kaip mistinį tapytoją, kitos - kaip gilų kompozitorių, o gimtinėje Čiurlionis gerbiamas ir kaip vienas, ir kaip kitas - tai liudija jo neprilygstamą genialumą.

Jo palikimas, kadaise buvęs užgožtas, dabar ryškiai šviečia, o jo paveikslai pripažįstami pranašiškais modernaus meno pirmtakais. Šį neblėstantį poveikį įspūdingai atskleidžia Kaune, kur didžiulė paroda, skirta 150-osioms jo gimimo metinėms, kviečia lankytojus į darnų garsaus Lietuvos garso ir vaizdo sūnaus pasaulį.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. K. Čiurlionio dailės galerijoje Kaune įžengus į parodą „Nuo gintaro iki žvaigždžių“, lankytojas iš karto pajunta, kad jis yra perkeliamas. Muziejus sukūrė visapusišką patirtį, prilygstančią geriausioms tarptautinėms ekspozicijoms, ir tai yra derama duoklė, turint omenyje jo paties istoriją.

Įkurtas 1921 m. kaip pirmasis Lietuvoje vaizduojamojo meno muziejus, po 1936 m. pastatyto pagrindinio pastato, 1969 m. buvo įrengta Čiurlioniui skirta galerija. Net vidurinė pastato dalis kelia nacionalinio pasididžiavimo jausmą, primindama karūną, dažnai siejamą su Vytautu Didžiuoju, garbingiausiu buvusiu Lietuvos valdovu.

Giliausias Čiurlionio ryšys su tėvyne, ko gero, prasiveržė po pirmosios parodos Vilniuje 1907 m., kur jis susipažino su būsima žmona Sofija Kymantaite. Jų trumpas apsigyvenimas namo galiniame kambaryje, kuriame dabar deramai saugoma didelė dalis Čiurlionio archyvų, dar labiau įtvirtina jo palikimą lietuviškoje tapatybėje.

Šį ryšį pabrėžia jo dvasinis ryšys su muzikologu profesoriumi Vytautu Landsbergiu, pagrindiniu 1990 m. Lietuvos valstybės atkūrimo architektu. Nors M. K. Čiurlionis iš esmės užaugo už lietuvių kalbos ribų, gilus lietuviškų motyvų ir liaudies melodijų įkvėpimas įtvirtino jo meninę sielą prie jos šaknų.

Šią plačią viziją įgyvendino energinga kuratorių komanda: Kathleen Soriano (Londonas), žinoma tarptautinė meno veikėja, Vaiva Laukaitienė (Kaunas), pagrindinė Čiurlionio kūrybos specialistė, ir Greta Katkevičienė (Kaunas), jauna, netradicinė tyrinėtoja. Jų meno kūrinių ir mokslinių artefaktų paieškos apėmė Europos muziejus, galerijas, universitetus ir privačias kolekcijas, net iš menininkų dirbtuvių traukė naujus kūrinius.

Tikras šio projekto triumfas - į parodą įtraukti nauji, specialiai šiai parodai sukurti šiuolaikinių menininkų kūriniai, įkvėpti Čiurlionio. Tai stipriai pabrėžia jo temų aktualumą ir nesenstantį universalumą, įrodo, kad jos ir šiandien kūrėjams kelia gilius apmąstymus.

Parodos kuratorė Vaiva Laukaitienė paaiškina, kad parodą sudaro trys svarbiausios temos: jūra, kosmosas ir navigacija, kuri jas jungia. Jos teigimu, ši teminė kelionė kyla iš amžinųjų Čiurlionio klausimų. Ji ne tik išryškina svarbiausias jo temas - nuo vandenyno bedugnės iki kosmoso platybių - bet ir atskleidžia, kaip šios universalios temos, liečiančios žmogaus egzistenciją, Visatos sandarą, žmogaus, dieviškumo, mito ir mokslo sąveiką, ir toliau audrina šiuolaikinę vaizduotę ir jungia skirtingus meninius požiūrius visame pasaulyje.

Šioje teminėje kelionėje taip pat persipina praėjusio amžiaus pradžios mokslo pasiekimai, pavyzdžiui, nauji išradimai, skirti tolimoms planetoms stebėti - mokslinis smalsumas, kuris labai žavėjo Čiurlionį ir yra akivaizdus jo astronominėse kompozicijose.

Parodoje originalūs Čiurlionio kūriniai, sukurti tamsesniame mėlyname fone, apgalvotai atskiriami nuo šviesesnių tonų, kuriuos jungtiniams kūriniams naudojo jo amžininkai ir šiuolaikiniai menininkai, taip sukuriant vizualinę laiko ir įtakos tėkmę.

Parodoje Čiurlionio kūryba meistriškai įtraukiama į platesnį meninį pokalbį. Nors eksponuojami jo mokytojų darbai, akivaizdu, kad studentas smarkiai pranoko savo mokytojus.

Dar labiau intriguoja Čiurlionio sąsajų su jo paties ar kiek vėlesnių laikų šiuolaikiniais menininkais tyrinėjimas. Nors Čiurlionio mistika dažnai atrodė atsieta nuo vyraujančių impresionizmo krypčių, o tik gyvenimo pabaigoje jo stiliui priartėjus prie pointilizmo, vis dėlto užsimezga įdomus dialogas. Pavyzdžiui, jo paties eteriniai jūros paveikslai, gimę jam gyvenant Palangoje prie Baltijos jūros, rodomi greta faktiškesnių, beveik laikui nepavaldžių olandiško stiliaus peizažų, sukurtų kitų tuo pat metu čia dirbusių tapytojų. Šis galingas sugretinimas išryškina, kad Čiurlionio protas veikė visai kitu, daug mistiškesniu lygmeniu.

Unikalaus Čiurlionio požiūrio kertinis akmuo buvo jo paveikslų serijos, dažnai pateikiamos po keturis, kurias jis aiškiai pavadino „Sonatomis“, suderindamas jas su muzikos sonatų dalimis. Šis gilus ryšys tarp jo vizualinio ir garsinio pasaulių yra pasikartojantis stebuklas.

Šį tarpusavio ryšį parodoje dar labiau sustiprina specialiai sukurtas šiuolaikinio britų menininko darbas, vaizduojantis 12 mėnulio pilnaties fazių Čiurlionio gimimo metais - tai subtilus, bet gilus užuomina į jo kūrybą persmelkusį kosminį įkvėpimą.

Čiurlionis, bene žymiausias ir žinomiausias Lietuvos dailininkas, turėjo įvairių talentų. Be muzikos kūrinių ir tapybos, jis taip pat užsiėmė besiformuojančiu fotografijos menu. Parodoje taip pat išryškinamas jo itin produktyvus, tačiau tragiškai trumpas gyvenimas, kuris baigėsi per anksti, greičiausiai dėl išsekimo.

Parodoje eksponuojamas paskutinis jo kūrinys „Laivas“, baigtas 1909-2010 m. sanatorijoje, kurioje jis gyveno, ir atskleidžiantis naują pointilizmo kryptį. Šiam kūriniui stipriai kontrastuoja šiuolaikinis darbas, kuriame pointilizmas įgauna stulbinančią naują realybę, sukurtas pradūrus skylutes, ir akcentuojant likučius, likusius įrėminto kūrinio apačioje.

Kelionės kulminacija - kvapą gniaužianti paskutinė erdvė su trylika vienodo dydžio paveikslų, kuriuose Čiurlionis vaizduoja pasaulio sukūrimą energingai, fantastiškai ir turtingai vaizduotei. Šie stulbinantys, spalvomis ir giliomis temomis trykštantys kūriniai dažnai kontrastuoja su svajingesniais, pasteliniais tonais ir harmoningais kitų jo darbų, pavyzdžiui, „Sonatų“, formatais.

Parodos pavadinimas giliai rezonuoja su lietuvių pamėgtu gintaro ir jūros ryšiu. Ši nežinomybės samprata ir žmonijos troškimas suvokti begalybę skatina menininkus, kaip ir pagrindinės Čiurlionio temos - jūra ir kosmosas - vis dar rezonuoja visame pasaulyje, todėl kelionė į Kauną pamatyti šią gilią parodą yra nepamainoma patirtis kiekvienam meno mylėtojui.

Šaltinis: ČIA

Meno ir garso alchemikas: Čiurlionio paroda Kaune

Meno ir garso alchemikas: Čiurlionio paroda Kaune

Data