M. K. Čiurlionio nutapyti du karaliai laiko rankose spinduliuojančią kaimo sodybą. Slėpiningas nakties gamtos vitalumas, kosminė žmonių gyvenimo begalybė, dabarties ir praeities sambūvis, tautosakinė epinė karalių bei pilių reikšme, liaudies kultūros išaukštinimas.

Analizuojant M. K. Čiurlionio paveikslą „Karalių pasaka“, akivaizdu, kad tautosakinis pasakiškasis lietuvių kultūros klodas sudarė svarbią jo pasaulėjautos dalį, buvo vienas iš jo meninę vaizduotę žadinusių veiksnių. Viename iš savo straipsnių apie lietuvių liaudies dailę M. K. Čiurlionis rašė: „… ji turi būti mūsų dailės pamatas, iš jos turi pakilti savotiškas lietuvių stilius, ji yra mūsų pasididžiavimas, nes tas gražumas, kurį turi savyj, yra grynas, savotiškas ir išimtinai lietuviškas.“ (Čiurlionis M.K. Apie muziką ir dailę. – V.: Valst. grož. Lit. l-kla, 1960. P. 279)

„Pasaka (Karalių pasaka)“ buvo eksponuotas šiose parodose:

„M. K. Čiurlionis. Vidinis žvaigždėlapis“ (2026 m. kovo 28 – birželio 14 d. Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje, Tokijuje (Japonija));
„Aukščiau dangaus ir žemės“ (2024 m. vasario 24 – birželio 8 d.) Belvederio muziejuje, Herenvene, Nyderlanduose);
„M. K. Čiurlionis: supantys pasauliai“ (2022 m. rugsėjo 21 d. - 2023 m. kovo 12 d. Dulwich paveikslų galerijoje, Londone (Jungtinė Karalystė));
„Laukinės sielos: simbolizmas Baltijos šalių mene“ (2020 m. liepos 10 d. – rugsėjo 27 d., acionalinėje dailės galerijoje Vilniuje (Lietuva));
„Laukinės sielos: simbolizmas Baltijos šalių mene“ (2018 m. spalio 12 – 2019 m. vasario 3 d., KUMU dailės muziejuje, Taline (Estijoje));
„M. K. Čiurlionis. Lietuviška pasaka“ (2015 m. spalio 15 – 2016 m. sausio 31 d., Tarptautinės kultūros centre, Krokuvoje (Lenkija))

Paminklas M. K. Čiurlioniui „Sakmė. Karaliai“

Paminklas M. K. Čiurlioniui „Sakmė. Karaliai“

Vieta

Susijęs turinys