Jau nemažai sužinojome apie Palangą ir Čiurlionio laiką čia. Tačiau negalime neaplankyti šių Palangos grafo Tiškevičiaus rūmų ir parko. Čia seksime ne tik Konstantino ir Sofijos pėdsakais, tačiau ir šiandienos ženklais, skirtais jų meilei. Kartu geriau pažinsime ir grafus Tiškevičius.

Nors Čiurlionis Palangoje lankėsi ne kartą, tačiau kiek ir kokiomis progomis tiksliai nežinome. Vis dėlto jo ir tuo metu dar sužadėtinės Sofijos viešnagė kurorte 1908 metų vasarą, kaip jau turėjome galimybę įsitikinti, ryškiai įsirėžė jųdviejų prisiminimuose.

Galime tik įsivaizduoti, o galbūt prisiminti ir iš savo patirties: kokios ryškios spalvos, kiek grožio aplink, kaip visa tai džiugina, kai esame karštai įsimylėję. Juk tokie, ką tik susižadėję, buvo ir Sofija su Čiurlioniu!

Taigi, žinome, kad Čiurlionis tą vasarą gyveno netoli Birutės parko, o Sofija kurorto centre. Mažai abejonių, kad poros pasivaikščiojimų maršrutas vedė ir po šių rūmų parką, ir Birutės kalno link. Tad pasivaikščiokime ir mes.

Rūmų parkas

Birutės kalnas (XIX a.) © vietosdvasia.lt

Dvaro sodyba pradėta formuoti dar 1848 metais. Paveldėjęs tėvo turtą ir Palangos šeimininku tapęs Feliksas Tiškevičius nusprendė pasistatyti rūmus, o kartu su jais 1897–1899 metais buvo įkurtas ir šis parkas. Grafo užsakymu jį projektavo visoje Europoje garsus kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė. Parkui parinkta vieta unikali tiek gamtiniu, tiek kultūriniu požiūriu: dvaro rūmai įkomponuoti kaip pagrindinis akcentas tarp parko tvenkinio ir legendinio Birutės kalno – istorinės senovės lietuvių šventovės, nuo kurios atsiveria vaizdas į jūrą. Grafų Tiškevičių rūmai su parku ir jame esančiais mažosios architektūros elementais: sargine, Birutės kalno koplyčia ir XIX–XX amžių sandūroje Birutės kalno šiaurinėje papėdėje įrengtu Lurdu – viskas sudaro vertingą kultūrinį kompleksą.

Parkas labai dinamiškas, pasižymi stebinančia kompozicinių komponentų gausa: centre, abipus dvaro rūmų suprojektuoti aiškių geometrinių formų parteriai, nuo kurių atsišakoja į parko gilumą vedantys, vingiuoti takeliai. Iš pirmo žvilgsnio, chaotiškai atrodantis parko takų tinklas išdėstytas taip, kad čia vaikštinėjančiam lankytojui atsivertų nesikartojantys, daugiaplaniai gamtovaizdžiai. Nors parko erdvinėje ir planinėje struktūroje išryškinti natūralios pajūrio gamtos elementai, dominuoja pušys, projektuojant parką nemažai augalų atsivežta iš Berlyno, Karaliaučiaus ir kitų Europos botanikos sodų. Iš viso parke priskaičiuojama apie 500 medžių, krūmų bei vijoklių rūšių.

Vaikščiodami po parką galime įsivaizduoti, kaip čia aistringai apie vienas kitą, muziką, dailę, literatūrą, supančią gamtą ir daugybę kitų temų kalbėjosi Sofija su Mikalojumi.

Rūmai

Tiškevičiaus parkas ir rūmai (XX a. pr.) © Palangos savivaldybės viešoji biblioteka

1895 metais Feliksas Tiškevičius žymiam Berlyno architektui Francui Heinrichui Švechtenui pavedė suprojektuoti naujus Palangos dvaro rūmus. Tai neoklasicistiniai rūmai, turintys renesanso, baroko, klasicizmo bruožų bei kompozicijos elementų. Pastatas yra taisyklingos konfigūracijos, lenkto fasado su puslankio pavidalo terasa. Į ją pakylama laiptais, kuriuos puošia Paryžiuje padaryta liūto skulptūra ir vazos. Pietinėje rūmų fasado pusėje – kolonų portikas ir terasa su baliustrada. Iš šios pusės patenkama į rozariumą.

Prie vakarinės rūmų fasado pusės yra prijungta neorenesansinio stiliaus bruožų turinti aštuoniakampė koplyčia, kurios stogas yra kupolo formos. Rūmų fasadai yra dviejų tarpsnių, langai ir portalai dekoruoti orderiniais elementais.

1939 m. Tiškevičiai Lietuvos Vyriausybei siūlė nupirkti parką su rūmais. Ten buvo planuojama įrengti Lietuvos Respublikos prezidento reprezentacinę vasaros rezidenciją. Karo ir pokario metais pastatas buvo gerokai apgadintas. Rūmai restauruoti 1957 m., pagal architekto Alfredo Brusoko projektą.

1963 metais rūmuose atidarytas dabartinio Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus filialas – Gintaro muziejus, veikiantis iki šiol.

❯ Šalia laiptų, iš fontano pusės įrengtoje stendinėje parodoje, galite plačiau sužinoti apie Čiurlionį.

❯ Menininko prisiminimas įamžintas ir vardinėje rožių alėjoje, esančioje vidinėje rūmų pusėje – čia pasodinta M. K. Čiurlioniui skirta rožė.

Viešėdami Palangoje tą 1908 metų vasarą Čiurlionis su Sofija ne tik džiaugėsi vienas kitu ir aplinka. Ne mažesnę meilę abu rodė kūrybai.

Kaip jau kalbėjome, tuo metu pradėjo kūrybines diskusijas apie lietuvišką operą „Jūratė“, Čiurlionis per tą laiką nutapė „Sonatą Nr. 5 (Jūros sonatą)“ (1908) ir diptiką „Preliudas ir Fuga“ (1908), o Sofija rašė.

M. K. Čiurlionio diptikas „Preliudas. Fuga“ (1908) © ciurlionis.eu

Jos prisiminimuose apie šį laiką galime įžvelgti, kaip jie vienas kitą palaikė ir skatino kurti:

Ryte jis anksti kėlėsi, ėjo į jūrą, maudėsi, stebėjo jūrą ankstyvą rytmetį ir jau 9 ryte buvo mano kambarėlyje, kur laukiau paruošus pusryčius. 10 valandą jau skyrėmės, – palydėjau, t.y. jis mane palydėdavo į pajūrį maudytis ir nuskubėdavo prie savo darbo. Aš išsimaudžius grįždavau ir rašydavau porą valandų, nes „režimas“ reikalavo, kad šeštadienį rodytume vienas antram, ką padarę. Aš ėjau žiūrėti paveikslų... ir sakyti savo nuomonės, o paskui pas mane jam skaičiau, ką parašius.

Jeigu turite laiko, aplankykite Gintaro muziejų ir susipažinkite su Čiurlionio pamiltos jūros didžiausiu turtu.

LANKYMO INFORMACIJA

❯ Įprastas muziejaus darbo laikas*:

(vasaros sezono metu: nuo 05-15 iki 09-15)

II–VI: 10–20 val.

VII: 10–19 val.

(ne vasaros sezono metu: nuo 09-16 iki 05-14)

II–VI: 10–18 val.

VII: 10–17 val.

* Prieš atvykstant darbo laiką ir lankymo sąlygas siūlome pasitikrinti muziejaus puslapyje ↗.

❯ Praturtinkite savo pažintį ir sudalyvaukite šeimoms skirtoje edukacijoje „Čiurlionis Palangoje: laiškai, jūra ir Zo“ ↗.

--- --- ---

Parengta pagal šaltinius:

ciurlioniokelias.lt, zemaitiuzeme.lt, autc.lt, lndm.lt, M. K. Čiurlionis „Laiškai Sofijai“ („Vaga“, 1973)

Palangos grafo Tiškevičiaus rūmai ir parkas

Palangos grafo Tiškevičiaus rūmai ir parkas

Vieta