Šlaitingame Babrungo, Minijos intako, slėnyje esantis Gandingos piliakalnis, dar vadinamas Pilies kalnu, yra I–XIII a. buvusio gyvenamojo-gynybinio komplekso dalis. Kompleksui taip pat priklauso šalimais esantys Varkalių piliakalnis su gyvenviete, Nausodžio piliakalnis su gyvenviete, Nausodžio piliakalnis II, Gandingos senovės gyvenvietė ir Gandingos kapinynas.

Gandingos piliakalnis (XX a. pab.) © (ZKM PF 2161), Zarasų krašto muziejus

Pilies kalno, kuriame jau 1253 m. buvo minima kuršių pilis Gandyngen, šlaitai statūs – 32 metrų aukščio. Kalnas gana apardytas arimų, dirvonuojanti piliakalnio aikštelė ovali, pailga, į vakarus nuo piliakalnio yra trapecijos formos papilys su aikštele. Dar kiek už papilio – senovės gyvenvietė, prie kurios – V–III a. senkapis. Archeologai čia surado I tūkst. pab. – II tūkst. pr. gyvenvietės bei dvarvietės pėdsakų.

Šiaurės karo, vykusio 1700–1721 metais tarp Švedijos, Rusijos ir sąjungininkų, metu pilis ir gyvenvietė sudegė, o kilusi maro epidemija išnaikino daugumą gyventojų. Nuo XVII a. Gandinga persikelia į strategiškai palankesnę vietą, iki tol buvusią kaimo gyvenvietę, pavadintą Plunge.

Apie Gandingos piliakalnį yra surinkta keliolika legendų. Pavyzdžiui, kad jame yra dideli požemiai, kuriuose tą kraštą užkariavę švedai paslėpė didelius turtus, o juos saugoti pavedė velniams. Turtų sargas pasirodantis prašmatnaus ponaičio pavidalu, naktį ateina pas arkliaganius ar piemenis ugnies savo pypkei. Rašytiniuose šaltiniuose yra žinių apie tai, kad Gandingos apylinkėse buvusi senovės baltų šventykla, kurioje kūrenta šventoji ugnis.

❯ Maršrutas po Gandingos archeologinį komplesą su lankytinomis vietomis ↗.

Apsižvalgykime po įstabaus Lietuvos peizažo apylinkes.

Gandingos piliakalnis © Plungės turizmo informacijos centro archyvas

Štai čia ne kartą lankėsi ir Čiurlionis. Kunigaikščio M. Oginskio dvaro orkestras, kuriame grojo ir Čiurlionis, dažnai koncertuodavo Gandingos pilalėse. Vienos didžiausių iškilmių tais laikais vykdavo per kunigaikščio Mykolo Oginskio vardines. Rugsėjo 29 d., Mykolinių proga, po iškilmingo koncerto Rietave, kuriame grodavo Rietavo ir Plungės orkestrai, šventė persikeldavo į Gandingos piliakalnio apylinkes, o vėlesniais metais – į Astreikio lankas Varkalių kaime.

Piliakalnio viršūnėje Plungės kunigaikštis rengdavo pokylius. Svečiai atvykdavo net iš užsienio. Gėrimais ir užkandžiais nuklotas būdavo visas pilies kalnas. Gretimoje kalvelėje stovėjo narvai su lapėmis, vilkais, zuikiais, vanagais. Vos tik eiguliai išlaisvindavo miškų žvėris, pasigirsdavo šūviai. Valstiečiams piliakalnio papėdėje stovėdavo atskiras stalas. Kaimo jaunimas organizavo sporto varžybas, imtynes, lenktynes, kilnodavo sunkumus. Dvarininkai viską stebėdavo iš viršaus ir įteikdavo prizus laimėtojams.

Apie tai vaizdžiai yra aprašiusi mokytoja, kraštotyrininkė Eleonora Ravickienė:

[…] Tai buvo didelė šventė, pilalėse kalnai kalneliai nusėti apylinkių gyventojų, orkestrai grojo. Buvo ruošiamas komiškas bėgimas maišuose, dalinami prizai. Lipo į kartį, kur buvo sukabinėti vertingi daiktai, nugalėtojai sveikinami maršu. Nakvojo muzikantai iš karčių suręstose palapinėse, apdengtose šienu.

Ši vietovė – tikra mįslė. Ant didesniosios pilalės, nupjauto kūgio formos, pusračiu riogsojo koks šimtas akmenų, maždaug po 1 kub. m. Kam jie suvilkti, niekas nežinojo. Visur ąžuolai. Po mažąja pilike, pasakojo seneliai, palaidotas žymus pagonių dvasiškis su turtais, esąs požemis. [...] Suskaldė tuos mįslingus akmenis, dėjo juos į pamatus, statė rūsius, sunaikindami senovę. Tik vieną akmenį ąžuolų šaknys išlaikė, jo neįstengė žmogus išrauti, jis – apsamanojęs, sulindęs į žemę, senovės liudininkas, M. K. Čiurlionio amžininkas, tebetūno.

Šioje brangioje, paslaptingoje vietoje jautrios prigimties jaunuoliui, M. K. Čiurlioniui, daug reiškė praleisti naktį, pasiklausyti ąžuolų šlamėjimo, prisiminti girdėtas pasakas apie paslaptingą moterį, velniuką-vokietuką. Visa ši aplinka buvo pilna romantikos ir paslaptingumo. Gal ji ankstyvoje jaunystėje sužadino stiprius įspūdžius, gal tai buvo pirmieji daigai, įsilieję į kūrybinę prigimtį? Gal šie atsiminimai paskatino pasaulį matyti panašų į pasaką?..

Šiandien galime tik įsivaizduoti, kokią įtaką Čiurlionio pasaulėžiūrai padarė orkestro koncertai įvairiose tokio ypatingo grožio Lietuvos vietovėse kaip Gandinga. Tačiau žvalgydamiesi ir vaikščiodami čia, galime savęs paklausti: ar mus šie vaizdai įkvepia? Jeigu taip, kodėl negalėjo įkvėpti ir Čiurlionio, žengiančio kūrybos keliu?

--- --- ---

Parengta pagal šaltinius:

ciurlioniokelias.lt, ciurlionis.eu, visitplunge.lt, suduvosgidas.lt

Gandingos piliakalnis

Gandingos piliakalnis

Vieta