1862 nutiesus San Peterburgo – Varšuvos geležinkelį ir pastačius geležinkelio stotį 4 km į pietvakarius nuo Senosios Varėnos (tuomet Varėnos) pradėjo kurtis gyvenvietė, pavadinta Varėna II. Čia ir esame mes.

Apie 1870 metus, prieš Čiurlionių šeimai persikraustant į šalimais esančią Senąją Varėną, čia buvo 3 namai su 50 gyventojų. Varėna pradėjo sparčiai augti 1894-aisiais, nutiesus geležinkelį į Suvalkus (veikė iki 1920 m.). Miestelis ypač stipriai nukentėjo per II-ąjį pasaulinį karą.

Senoji Varėna © Judelis Mileras, miestai.net

Iš Varėnos geležinkelio stoties M. K. Čiurlionis 1889–1911 metais daug kartų keliavo Vilniaus, Varšuvos bei Sankt Peterburgo kryptimis. Iš jos jis vienkinkiu vežimu, tarmiškai vadinamu brikele, grįždavo namo į Druskininkus. Tad Varėna – tarytum vartai, jungtis su Čiurlionio gimtuoju kraštu.

Esame naujai įrengtame Čiurlionio skverelyje, besiglaudžiančiame šalia Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos. Pirmoji biblioteka Varėnoje buvo atidaryta dar 1947 metais.

Skverelyje bibliotekos fasadą puošia didelio formato sieninė tapyba, sukurta pagal M. K. Čiurlionio paveikslą „Pasaka (Karalių pasaka)“ (1909 m.). Kūrinio autoriai – žinomi menininkai Žygimantas Amelynas ir Arminas Raugevičius, sukūrę piešinius ant ne vieno pastato visoje Lietuvoje.

M. K. Čiurlionis „Pasaka (Karalių pasaka)“ (1909) © ciurlionis.eu

Čiurlionio nutapyti du karaliai laiko rankose spinduliuojančią kaimo sodybą. Slėpiningas nakties gamtos gyvybingumas, kosminė žmonių gyvenimo begalybė, dabarties ir praeities sambūvis, tautosakinė epinė karalių bei pilių reikšmė, liaudies kultūros išaukštinimas. Jonas Rūtenis istorinėje biografinėje apysakoje „Čiurlionis“ rašė:

Tame tamsiame milžiniškame miške jie ieškojo tos vietos, iš kur švieselė švietė. Ir pagaliau jie rado ant žemės, tarp galingų tamsių stuobrių, mažytį saulės šviesa spindintį daiktelį. Karalius jį paėmęs į rieškutes ir drauge su Karaliene ilgai žiūrėjo ir stebėjosi, klausdami vienas kito – kas čia galėtų būti? O tai juk paprastas, mums taip gerai visiems žinomas, lietuviškas kaimas. Jis spindi pasauliui savo savotiška kultūra.

Todėl tiek gimimo vietą įamžinanti skulptūra, kurią ką tik aplankėme Senojoje Varėnoje, kurioje iš mažo namelio sklinda šviesa, tiek šis paveikslas, kuriame karaliai saugo mažą saulės šviesa spindintį kaimelį, simbolizuoja iš Varėnos krašto po visą pasaulį pasklidusią Čiurlionio kūrybos šviesą.

Ant šalia esančios sienos galima pasigrožėti dar vienu grafikos piešiniu – natomis iš Mikalojaus Konstantino preliudo d-moll ir H-Dur bei vienomis ryškiausių, ne vieną įkvėpusiomis menininko mintimis apie gyvenimą, kūrybą ir žmogaus vidinį pasaulį.

Tokia idėja kilo jaunajai varėniškei Viltei Beržanskaitei, kuri nusprendė savo pasiūlymą pateikti Varėnos rajono savivaldybės organizuojamam gyventojų iniciatyvų konkursui. Idėją išpildė vienas iš didžiojo sieninio piešinio autorių Žygimantas Amelynas ir studija „Gyva grafika“.

Prisėskime ant suoliuko ir besigrožėdami įspūdingu Čiurlionio pasauliu pasiklausykime kompozitoriaus muzikos:

--- --- ---

Parengta pagal šaltinius:

ciurlioniokelias.lt, ciurlionis.eu, visitvarena.lt, varenosvb.lt, vle.lt, varenoskultura.lt, Jonas Rūtenis „Čiurlionis“ („Vaga“, 1993)

Čiurlionio skverelis ir sieninė freska „Karalių pasaka“

Čiurlionio skverelis ir sieninė freska „Karalių pasaka“

Vieta