Kaunas, antrasis pagal dydį Lietuvos miestas, įsikūręs Nemuno ir Neries santakoje, pirmą kartą paminėtas 1361 m. kryžiuočių heroldo Vygando Marburgiečio kronikoje. 1408 metais Vytautas Didysis Kaunui suteikė Magdeburgo teises. Kaune sparčiai vystėsi prekyba, ypač įkūrus Hanzos kontorą 1441 metais. Plėtra sulėtėjo tik XVII a., kuomet Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė dalyvavo karuose su Rusija, Švedija, Turkija.

Po Abiejų Tautų Respublikos padalinimo (1795 m.) miestas buvo prijungtas į Rusijos imperiją. 1843 m. Kaunas tapo gubernijos centru, 1862 m. buvo nutiestas geležinkelis, tad miestas pradėjo sparčiai augti. Atsigavo ir kultūrinis gyvenimas: 1892 metais buvo įkurtas teatras, 1898 metais – miesto muziejus.

Labiausiai Kaunas išsiplėtė tarpukario metais (1920-1939), kuomet tapo Lietuvos laikinąja sostine. Šiais metais Kaunas tapo Lietuvos mokslo, pramonės, kultūros ir švietimo centru. Plėtra ir kultūrinis gyvenimas sustojo prasidėjus Sovietų okupacijai po Antrojo pasaulinio karo, kuomet Kaunas buvo paverstas pramoniniu miestu. Prasidėjus Atgimimui bei atgavus Lietuvos nepriklausomybę, Kaunas savo formuoja kaip technologiškai išmanų, šiuolaikinės kultūros miestą.

Kaunas ir M. K. Čiurlionis

Nors M. K. Čiurlionis Kaune viešėjo itin trumpai (buvo atvykęs II lietuvių dailės parodos metu), būtent šiame mieste saugoma didžioji dalis kūrėjo palikimo. Tarpukariu, dėl Vilniaus situacijos (jis priklausė Lenkijai), Laikinąja sostine tapus Kaunui, būtent čia buvo įsteigta Čiurlionies vardo galerija, kuri peraugo į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų.

Kaunas

Kaunas

Vieta

Susijęs turinys