Šeštadienį, kovo 11 d. 15 val. M. K. Čiurlionio namuose žodžio ir muzikos popietėje „Laisvė kelsis! Jeigu netiki – pražūsi!” [Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė] aktorė Jūratė Onaitytė skaitys ištraukas iš Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės poemos „Giria Žalioji“, o pianistas Rokas Zubovas skambins Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fortepijoninius kūrinius. Renginys, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinėms ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės (1886–1958) 137-ajam gimtadieniui.

1907 metų pabaigoje susitikę Vilniuje ir iš karto pajutę nepaprastą sielos bendrystę, Sofija ir Mikalojus Konstantinas du metus kartu žengė gyvenimo ir kūrybos keliu, dalindamiesi savo talentų dovanomis, turtindami vienas kitą širdies ir kūrybos vaisiais, drauge kurdami ateities Lietuvos viziją. Deja, po to ypač trumpo ir šviesaus bendrystės katarsio, Sofijai teko sunki dalia beveik pusę amžiaus gyventi taip staiga sudužusios meilės ir netekties pergyvenimais. Bet tai nepalaužė Sofijos dvasios – ji visą gyvenimą nenuilstamai dirbo įvairiausiais būdais tęsdama jų abiejų sukurtos dvasingos ir laisvos Lietuvos viziją. Todėl Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę deramai galima vadinti viena iškiliausių ir talentingiausių XX a. Lietuvos moterų, kurios talentas išsiskleidė pačiose įvairiausiose žodžio kūrybos erdvėse – poezijoje, dramaturgijoje, menotyroje, kritikoje, teatrologijoje, kalbos kultūroje ir vertimuose.

Kaip Sofija prasitarė laiške anūkei, būsimai skulptorei, šviesaus atminimo Daliai Palukaitienei, „Giria Žalioji“ užima ypatingą vietą jos ilgame kūrybos kelyje: „…Brandino mane gyvenimo skriaudos ir visuomeninis darbas – brandino ir trukdė… trukdė… juk aš taip mažai esu parašiusi – o geriausią savo dalyką parašiau 60-tus metus eidama. Taip – „Girią Žaliąją“. Parašiau Jaunatvės meilės poemą jau senatvėje. Ar dėl to taip vėlai, kad tokia nepasirengus, išsiblaškius žengiau į gyvenimą? Ar reikėjo visko patirti, sugurti ne sykį po našta, kad susikristalizuotų meilės ir paparčio Žiedo poema…“

Antrojo pasaulinio karo metais pradėta rašyti lyriškai dramatiška tautosakinė poema kilo iš visą gyvenimą puoselėto ir giliai pergyvento dvasinio-kūrybinio artimumo Mikalojui Konstantinui. „Čiurlionio kūryboje pasinėrimas pribrendo ir susikristalizavo mano sieloje ir prabilo žodžiu po keturiasdešimties metų“, prisipažino Sofija „parašiau [penkias „Girios Žaliosios“ giesmes] žaibo greitumu, per bene šešias savaites, imdama lyg iš kažkokių sieloje atkastų klodų ir visą laiką turėdama vaizduotėje gyvų gyviausią, ryškų ryškiausią aną vasarą. Lyg jis, Konstantinas, būtų mane už rankos vedęs, su manimi kūręs.“

Šiandien, Ukrainai taip herojiškai ginant savo teisę būti laisvai ir švenčiant Lietuvos laisvės dieną, prisimenant aukas, sukrautas ant laisvės kovų aukuro, ypač aktualiai skamba pačiais tamsiausiais okupacijos metais 1947-1951 parašyta papildoma poemos „Giria Žalioji“ Ketvirtosios Giesmės antroji dalis, iki 1991 metų išgulėjusi slaptavietėje. Parašytoje ta pačia tautosakiškai pasakina stilistika, ši Giesmė sukrečia Sofijos įžvalga į pačius tamsiausius žmogaus prigimties užkaborius ir nenugalimos vilties šviesa.

Aktorė Jūratė Onaitytė ir pianistas Rokas Zubovas jau ne kartą drauge dalyvavo renginiuose, skirtuose Sofijos ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionių kūrybinio palikimo puoselėjimui. Šį kartą jie M. K. Čiurlionio namuose pristato savo naują kūrybinę kelionę į dviejų Lietuvos genijų vizijų žemę. Žodžio ir muzikos popietė „Laisvė kelsis! Jeigu netiki – pražūsi!” M. K. Čiurlionio namuose, Savičiaus gatvėje, Vilniuje kovo 11 dieną 15 valandą yra visiems atviras ir nemokamas renginys. Daugiau informacijos www.mkcnamai.lt

Aktorė Jūratė Onaitytė, gimusi ir augusi Vilniuje, nuo 1976 metų ištikimai dirba Kauno valstybiniame dramos teatre, ten yra sukūrusi dešimtis įsimintinų rolių. Nusifilmavusi daugiau kaip dvidešimtyje kino filmų, aktorė yra apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Kristoforo premija, buvo pripažinta Įsimintiniausia Kauno menininke, laimėjo Sidabrinę gervę už antraplanį vaidmenį. Pianistas Rokas Zubovas, M. K. Čiurlionio namų Vilniuje vadovas, jau daugiau kaip trisdešimt metų garsina savo įžymiojo prosenelio kūrybą visame pasaulyje.

Žodžio ir muzikos popietė „Laisvė kelsis! Jeigu netiki – pražūsi!” M. K. Čiurlionio namuose

Žodžio ir muzikos popietė „Laisvė kelsis! Jeigu netiki – pražūsi!” M. K. Čiurlionio namuose

Data