Naujienos

2021-04-06

Testas. „Pažinkime Čiurlionį, pasveikinkime muziejų“

M. K. Čiurlionio vardu pavadintas muziejus šiemet švenčia 100-metį. Ką geriausio galima padovanoti jubiliatui?

Vienoje pirmųjų Lietuvių dailės parodų, kurioje buvo eksponuojami ir Čiurlionio paveikslai, dailininkas išgirdo besikalbant dvi paneles: „Norėčiau žinoti, kas darosi tokio dailininko galvoje. Viskas čia sukasi… Turbūt ir pats autorius, Dievai žino, į ką panašus?“. „Panašus į slibiną, kuris ryja mergeles, – atsakęs čia pat stovėjęs Čiurlionis. – Aš jį pažįstu. Nepykit“. Mes, regis, irgi pažįstame. Bet dažniau kaip Lietuvių kultūros ikoną, bet ne kaip gyvą, šiltą žmogų, asmenybę, pasak Aleksandro Benua, dvelkusią „kažkuo nepaprastai vertingu ir meiliu“. Dovana muziejui tebūna pažintis su iškiliu menininku per testą, kurio atsakymuose atsiskleidžia ir plačiai žinomi dalykai, ir iškalbingos dailininko ir kompozitoriaus gyvenimo detalės, svajonės, įpročiai, charakteris.

LRYTAS.LT portale viktorinos iniciatoriai Avenueart sveikina muziejų ir kviečia dalyvauti viktorinoje „Pažinkime Čiurlionį, pasveikinkime muziejų“. Teisingai atsakiusių ir užsiregistravusių į 16 ir daugiau klausimų lauks vertingi prizai:

  • Šilkinė žoržeto skara (87x87cm) su M.K. Čiurlionio paveikslo „Angelėliai. Rojus“ atvaizdu, apsiūta rankomis ir įpakuota į dovanų dėžutę.  
  • Dvi Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus neterminuoto naudojimo bičiulio kortelės, suteikiančios galimybę nemokamai lankytis muziejaus dailės padaliniuose.
  • Dešimt  M. K. Čiurlionio atvirukų komplektų.

Konkursas vyksta iki gegužės 1 d. Laimėtojai burtų keliu bus išrinkti gegužės 3 d.

Testą inicijuoja – Avenueart , partneris – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Informacinis partneris – naujienų portalas lrytas.lt.

Skaitykite daugiau ir tekstą atlikite – ČIA.



2021-03-18

Druskininkų vitražo simpoziumo „Čiurlionio atspindžiai“ projektų paroda

Druskininkų miesto muziejus kviečia aplankyti 2015-2020 m. vitražų simpoziumo „Čiurlionio atspindžiai“ projektų parodą Druskininkų miesto muziejaus galerijoje (M. K. Čiurlionio g. 37).

Gintaro Kraujelio vitražo “Čiurlionio obelis” (2020) foto.

Druskininkai jau nuo 1999 m. siekia save įtvirtinti kaip vitražo dailininkų kasmetinio susitikimo vietą, kada Druskininkuose buvo suorganizuota konferencija „Vitražas. Vakar, šiandien, rytoj“. Kurortas pagrįstai gali save vadinti stiklo paveikslų miestu: Druskininkuose brendo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio genijus, jame po gyvenimo egzilyje žymus pasaulyje dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas įkūrė savo kūrybinio palikimo galeriją.

Kurorte palyginti nemažai kūrinių yra sukūrę įžymūs vitražininkai: Kazimieras Morkūnas, Antanas Garbauskas, Algirdas Dovydėnas, Konstantinas Šatūnas, Eglė Valiūtė ir kt. Jų visuomeniniuose pastatuose sukurti vitražai – dabar puiki edukacinė ekspozicija, studijuojantiems profesionalųjį meną.

Pirmieji žingsniai, įtvirtinantys šią tradiciją buvo jau šešerius metus iš eilės vykstantys vitražo simpoziumai „Čiurlionio atspindžiai“, kurių rezultatas – papuošti 9 Druskininkų Čiurlionio meno mokyklos holo langai. Renginys – vitražo atidengimas būna ypač simbolinis: pasirinkta M. K. Čiurlionio gimtadienio diena. Kasmet projekto metu sukurtais vitražais papildyta nuolatinė vitražo ekspozicija Meno mokykloje padeda ugdyti kultūrinį meninį augančios kartos skonį, domėtis vitražo menu.

Profesionalų sukurti kūriniai suteikė naujos estetinės kokybės mokymosi aplinkai, kuri tuo pačiu metu yra puiki šių dienų profesionaliojo meno kūrinių ekspozicija. Ši ekspozicija yra įtraukta į nacionalinio M. K. Čiurlionio kultūros kelio lankytinų objektų sąrašą. 

Šioje parodoje eksponuojami Druskininkų vitražo simpoziumo „Čiurlionio atspindžiai“ 2015–2020 m. visų dalyvių sukurti vitražų projektai. Per šį laikotarpį dalyvavo 16 autorių kurie pateikė 33 projektus. Iš Druskininkų simpoziumuose dalyvavusių profesionalių dailininkų projektų buvo atrinkti ir realizuoti šie kūriniai:

  • 2015 m. – Eimučio Markūno „Parafrazės su Čiurlioniu“ ir Editos Utarienės „Atspindžiai / vasaros simfonija – 2015“;
  • 2016 m. – Eglės Rakauskaitės „Čiurlionio atspindžiai“;
  • 2017 m. – Rimvydo Mulevičiaus „Origami virš Nemuno“ ir Nerijaus Baublio „Gyvybė iš žemės gelmių“;
  • 2018 m. – Vinco Matonio „Čiurlionio atspindžiai Druskininkuose“;
  • 2019 m. – Igno Meidaus „Pasaulio vizija. Variantas Nr.4“ ir Židrūno Mirinavičiaus „Laiškai Sofijai“;
  • 2020 m. – Gintaro Kraujelio „Čiurlionio obelis“.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis dažniausiai plačiajai visuomenei pristatomas ir žinomas kaip tautiškosios muzikos kūrėjas ir naujosios dailės krypties pasaulyje atstovas. Nors kiek išprusęs lietuvis be vargo gali išvardyti tapybos darbų pavadinimus ar ciklus bei stambiuosius muzikos kūrinius. Deja, tik nedaugelis žino, kad Čiurlionis kūrė ir vitražų projektus, kuriuos menininkas sukūrė 1904–1906 m., studijuodamas Varšuvos dailės mokykloje. Kai kurie darbai iš šių projektų visuomenei žinomi kaip tapybos darbai.

Čiurlionio vardas Druskininkus įpareigoja profesionaliojo meno priemonėmis skleisti ir populiarinti Čiurlionio vardą ir kūrybą druskininkiečiams ir kurorto svečiams; propaguoti šiuolaikinių profesionalių vitražo autorių darbus, skirtus M. K. Čiurlioniui, artimus jam savo dvasia; siekti, kad Druskininkų krašto moksleiviai apie didįjį menininką M. K. Čiurlionį sužinotų kuo daugiau – klausytųsi ir geriau pažintų jį kaip dailininką, muziką, rašytoją, fotografą ir vitražininką.  

Video reportažą žiūrėkite – ČIA.

Druskininkų miesto muziejaus “info”


2021-03-08

M. K. Čiurlionio namai Vilniuje pradeda laidų ciklą „M. K. Čiurlionio etiudai su pianistu Roku Zubovu“

Pianistas Rokas Zubovas (Foto: Kęstutis Pleita)

Kiekvieną trečiadienį, nuo kovo 10-os iki rugsėjo 22-os d., 17 valandą M. K. Čiurlionio namų YouTube kanale kviečiama atversti vis naują Čiurlionio muzikos pasaulio puslapį. 

Besitęsiantis karantinas ir COVID–19 pandemijos iššaukti suvaržymai verčia kultūros įstaigas ieškoti naujų bendravimo su kultūros mylėtojais galimybių, erdvių ir būdų. M. K. Čiurlionio namai Vilniuje nuo vasario mėnesio pradėjo kviesti antradieniais ir ketvirtadieniais apsilankyti jų internetinėse paskyrose ir pasmaguriauti pačia įvairiausia su Čiurlionio gyvenimu, kūryba, aplinka ir įamžinimu susijusia informacija. Labai plačiai auditorijai skirtose kaleidoskopiškai skelbiamose žinutėse ir Čiurlionio bendražygių portretai, ir jo vaikystės atsiminimai, ir visame pasaulyje atrandami menininko atminties įamžinimo faktai.

O kovo 10 dieną Čiurlionio namų YouTube kanale prasidės šešis mėnesius truksianti kelionė į Čiurlionio muzikos pasaulį, į kurią kviečia pianistas ir Čiurlionio namų Vilniuje vadovas Rokas Zubovas. Kiekvieną trečiadienį 17 valandą Čiurlionio muzikos mylėtojai bus kviečiami pasiklausyti vis naujos muzikinių susitikimų ciklo „M. K. Čiurlionio etiudai su pianistu Roku Zubovu“ laidos. Pianistas šiose trumpose Čiurlionio namų YouTube kanalui kuriamose laidose dalinsis savo įžvalgomis apie Čiurlionio kūrybą, menininko gyvenimo aplinkybes, laikmetį ir skambins savo prosenelio fortepijoninius kūrinius. Ciklą sudarys trisdešimt muzikinių susitikimų, aprėpiančių visą genijaus kūrybą ir gyvenimą. Paskutinysis, trisdešimtasis susitikimas planuojamas per Čiurlionio gimtadienį rugsėjo 22 dieną.

Šių koncertinių susitikimų forma Čiurlionio namai Vilniuje siekia užpildyti dėl karantino apribojimų atsiradusį kultūrinių renginių stygių, suteikti muzikos mylėtojams galimybę bent kiek patenkinti gyvo kultūrinio bendravimo poreikį. Pianistas Rokas Zubovas paatviravo, kad šio ciklo idėja atsirado ieškant būdų nenutraukti koncertinės ir švietėjiškos veiklos:

„karantino metu, man asmeniškai labai sunku susitaikyti su nuolat kintančiomis renginių organizavimo nuostatomis, nuolat tvyrančia nežinomybe kada ir kokiomis sąlygomis bus galima susitikti su muzikos ir kultūros mylėtojais. Pradžioje į galimybę internetu rengti klasikinės muzikos koncertus ar tiesioginiame eteryje susitikti su muzikos mylėtojais ir jiems gyvai skambinti žvelgiau labiau skeptiškai: neatrodė, kad techninės galimybės leistų užtikrinti tokio bendravimo kokybę, o tuo pačiu ir prasmę. Tačiau mėnesiai, leidžiami karantino sąlygomis, reikalavo pergalvoti aplinkybes ir ieškoti būdų. Supratau, kad muzikinis pasaulis jau niekada nebebus toks, koks buvo vos prieš metus, kad mes vis labiau įprasime internete atrasti gyvo bendravimo pakaitalų. Taip atsirado šių muzikinių susitikimų formatas, manau, pritaikytas labai plačiam interneto naudotojų ratui.“

M. K. Čiurlionio namai kviečia jau šį trečiadienį, kovo 10 dieną, 17 valandą Čiurlionio muzikos mylėtojus į ciklo „M. K. Čiurlionio etiudai su pianistu Roku Zubovu“ pirmos laidos premjerą YouTube kanale.

GrojaraštisM. K. Čiurlionio etiudai su pianistu Roku Zubovu

M. K. Čiurlionio namų Vilniuje „info“


2021-02-17

Naujai išleistas Čiurlionio natas redagavo prof. Vytautas Landsbergis ir proanūkis Rokas Zubovas

Lietuvos muzikos informacijos centras išleido du žymiausio visų laikų Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fortepijoninių kūrinių natų leidinius. Juos rengdamas centras bendradarbiavo su Čiurlionio kūrybos tyrinėtojais – prof. Vytautu Landsbergiu ir pianistu Roku Zubovu. Natos išleistos gavus Lietuvos kultūros tarybos ir LR kultūros ministerijos finansavimą.

Pianistas Rokas Zubovas. Foto: Dmitrijus Matvejevas

„Fortepijonas buvo pagrindinis Čiurlionio muzikinės saviraiškos instrumentas, – teigia pianistas bei aktyvus Čiurlionio muzikos puoselėtojas Rokas Zubovas. – Jo muzika fortepijonui – tai tarsi menininko kūrybinė laboratorija, kurioje gimė drąsiausios jo muzikinės vizijos, kartais nelabai betelpančios į vienos meninės saviraiškos rėmus. Fortepijonas buvo pagrindinis Čiurlionio fizinio ryšio su muzika instrumentas, jo improvizacijų ir kūrybinių sprendimų ieškojimų laukas“.

Tačiau redaguoti ir išleisti Čiurlionio kūrinius – toli gražu nėra paprasta, mat kompozitorius gan dažnai neužrašydavo savo kompozicijų iki galo. Žvelgiant į eskizinės būklės kūrinius, redaktoriui kyla itin svarbus klausimas, ką daryti: ar palikti taip, kaip yra rankraštyje, ar mėginti rekonstruoti, interpretuoti, spėti, pasitelkiant to meto kompozicinę praktiką, ir prirašyti trūkstamus taktus? Kitaip tariant, redaktoriui iškyla dilema, kaip netapti naujuoju kūrinio autoriumi, o tik subtiliai ir taktiškai pateikti atlikėjams galimą interpretaciją.

Kūrinių fortepijonui rinktinę sudarė ir redagavo Čiurlionio proanūkis, pianistas Rokas Zubovas. Tai solidus, beveik 100 puslapių leidinys, kuriame galima rasti visus į Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso programą įtrauktus kūrinius: tiek ankstyvosios, tiek ir vėlyvosios kūrybos laikotarpio kompozicijas, kaip kad Fuga b-moll, ar variacijų ciklai „Sefaa Esec“, „Besacas“ ir kt. Rinktinė buvo rengta, tikslinama bei redaguojama net du metus. Kaip sako redaktorius Rokas Zubovas: „Šiame leidinyje siekta išlaikyti kiek įmanoma autentiškesnį autoriaus tekstą. Kai kurie čia pateikiamų kūrinių buvo paties kompozitoriaus rengti atlikimui, pagal jų redakcinius pažymėjimus galime susidaryti vaizdinį, kokios savo kūrinių interpretacijos iš atlikėjų laukė pats autorius.“

Politikos ir kultūros veikėjas, muzikologas prof. Vytautas Landsbergis. Foto: Dmitrijus Matvejevas

Sprendžiant redagavimo galvosūkį, prof. Vytautas Landsbergis pateikė savo viziją, praturtindamas Čiurlionio kūrinius dinamine raiška ar pridėdamas faktūrinio sodrumo. Rinktinėje „Mažoji sonata. Mūsų dainelės“, politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, išleidęs apie 30 knygų, kuriose daugiausiai gvildeno Čiurlionio kūrybą, suredagavo ir išleido tuos klasiko kūrinius, kuriuos gan dažnai pats atliko koncertų metu Lietuvoje ir užsienyje.

„Mažoji sonata“ – tai paties profesoriaus sugalvotas pavadinimas, kur keturi kūriniai (VL 269–271a) sugulė į senovinę sonatos formą. „Turiu viziją, kad ši „Mažoji sonata“ galėtų įsitvirtinti pianistų repertuare kaip didesnis, visapusiškas kūrinys ir, galbūt, būtų tinkamas Čiurlionio pianistų konkursui“.

Antroji rinktinės dalis pavadinta „Mūsų dainelės“. Čia rasite Čiurlionio liaudies dainų aranžuotes, mažas variacijas. Redaktorius jas praplečia, kai kur pasodrina faktūrą, kai kur naujai sudėlioja dalis: „Man norėjosi iš pavienės dainos padaryti didesnį kūrinį, patrauklesnį koncertiniam atlikimui. Todėl jos dažnu atveju yra praplėstos. Aš tiesiog siūlau tokį variantą, kaip pats groju, kaip skambinu savo koncertuose“. Rinktinėje variacija „Lietuviška lopšinė“ apskritai yra skelbiama pirmą kartą. Ją kažkada iš atminties užrašė sesuo Jadvyga Čiurlionytė.

M. K. Čiurlionio kūrinių fortepijonui rinktinę (red. Rokas Zubovas) ir natų leidinį „Mažoji sonata. Mūsų dainelės“ (red. Vytautas Landsbergis) galima įsigyti Lietuvos muzikos informacijos centro elektroninėje parduotuvėje „musiclithuania.com“.

LMIC informacija

2021 m. vasario 17 d.


2021-02-15

M. K. Čiurlionio stipendijų-paskatų virtuali teikimo ceremonija

Vasario 15 d. 12 val., Lietuvos valstybės atkūrimo šventės išvakarėse LMTA Lietuvos muzikos ir teatro akademijos TV platformoje įvyko Iškilmingas M. K. Čiurlionio stipendijų-paskatų įteikimas nuotoliniu būdu.

Virtualioje ceremonijoje dalyvavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos stipendininkas Lukas Butkus, Vilniaus dailės akademijos stipendininkas Denisas Kolomyckis, LMTA rektorius prof. Zbignevas Ibelgauptas, VDA prorektorius menui ir mokslui dr. Marius Iršėnas, M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas Saulius Valius ir atstovai Vincas Matonis bei Rokas Zubovas.

Ceremonijos metu Akademijų rektoriai, M. K. Čiurlionio draugijos atstovai tarė sveikinimo žodžius, o stipendijų laureatai pristatė konkursui siūlytus kūrybinius sumanymus.

Vykusios ceremonijos įrašą galite žiūrėti – ČIA.

Stipendijas-paskatas 2021 metams laimėjo kompozicijos bakalauro studijų antro kurso LMTA studentas Lukas Butkus sinkretinio koncerto fortepijonui „Auto-da-fé“ sukūrimui ir VDA Vilniaus fakulteto Skulptūros katedros studentas, aktorius ir tarpdisciplininio meno kūrėjas Denisas Kolomyckis, spektaklio „Lucid Dream“ kūrimui.

Stipendiją įsteigė ir antrus metus skiria M. K. Čiurlionio draugija


M. K. Čiurlionio paskata-stipendija skirta jaunojo kūrėjo vaizduotės išpažinčiai

Jeigu trokštame savo kultūros, tai skubėkime prie jos visomis jėgomis, išsirinkdami geriausius takus. Jeigu trokštame savo muzikos, tai tegul dirba kiekvienas, kam yra suteikta kūrybos galybė, o savo darbo vaisiais tegu su broliais pasidalija. – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Lietuvos valstybės atkūrimo šventės išvakarėse, vasario 15 d. 12 val. iškilmingos virtualios ceremonijos metu buvo įteikta antroji M. K. Čiurlionio paskata-stipendija jauniesiems kūrėjams iš Vilniaus dailės akademijos (VDA) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA).

Stipendijos laureatai – VDA skulptūros bakalauro studijų programos ketvirto kurso studentas, aktorius, tarpdisciplininio meno kūrėjas Denisas Kolomyckis ir LMTA kompozicijos bakalauro studijų antro kurso studentas Lukas Butkus. Stipendijos dydis kiekvienam studentui yra 5000 eurų.

Denisui Kolomyckiui M. K. Čiurlionio stipendija-paskata skirta spektaklio „Lucid Dream“ kūrimui.

Performansas „FLUQUS WEDDING“ (Šiuolaikinio meno centre, nuotr. Laura Vancevičienė)

Pagrindinis tikslas yra išlikti menininku. Neoliberalioje visuomenėje, kur viskas yra įkainota, kur buvimas menininku stigmatizuotas įvairiomis klišėmis – kaip menininkas atrodo ar ką veikia, kokį gyvenimo būdą gyvena, kur jauni kūrėjai priversti ieškotis su menu ir kultūra nesusijusio darbo, kad įsigytų medžiagas kūriniams, kad galėtų susitvarkyti savo buitį – dėmesys jaunam menininkui yra ypatingai svarbus. <…> Tai, kad teko mokytis baleto, aktorinio, o dabar skulptūros, mane užtikrina, kad tarpdiscipliniškumas ir Čiurlionio įtaka apjungiant keisčiausias meno sritis tarpusavyje yra būtinybė, veikimas kombinacijoje. Čiurlionio sapnai, vaizduotė, filosofija kūriniuose yra neišsemiamas šaltinis. Interpretuoti, kurti santykį, permąstyti – Čiurlionio asmenybė ir jo darbai visada kultivavo, tad tikiuosi man pavyks šią vardo premiją pateisinti savo darbais.

Denisas Kolomyckis

Anot Deniso, tiriamasis darbas bei pasiruošimas spektakliui grindžiamas autobiografine dramaturgija. Spektaklio režisierius ir aktorius „Lucid Dream“ kūrinyje nagrinės psichologinių, emocinių ir fizinių aspektų santykį, pasitelkdamas asmeninius pasakojimus apie neįprastus ar sunkiai išreiškiamus išgyvenimus.

Kūrinys atspindi būdus, kuriais mes siekiame intymumo, kuriais jaučiame troškimą užmegzti ryšį bei peržengti savo pačių odos ribas, žiūrėti į vaizdus ir apie juos kalbėti, suvokti „traumatinių patirčių“ stereotipų formavimąsi, perteikti bendros būties sunkumus nepaisant visko. <…> Sociologiniai pastebėjimai ir kasdienio gyvenimo išgyvenimai įsilieja į kultūrinių vilties, rūpesčio bei atsparumo sampratų apmąstymą. Spektaklyje naudojama „vaidmenų teorija“, kuri suprantama kaip požiūris, pagal kurį kasdienė mūsų veikla apima socialiai apibrėžtų vaidmenų vykdymą, „monarchinės asmenybės“ – kur viena iš identitetą formuojančių grupių yra stipriai pasireiškianti. <…> Ši patirtis turėtų tapti savotiška vaizduotės išpažintimi, intymiu dviejų žmonių kūrybinės apykaitos veiksmu. Teatrinėmis šviesomis apšviestoje, realių ir tuo pat metu skirtingų objektų nuotrupų visumoje, kuriančioje žaidimų aikštelę, galima save pamatyti kaip įvairialypį, daugiasluoksnį veikėją ir leisti istorijai skleistis realiuoju momentu.

Denisas Kolomyckis

Denisas mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, baleto skyriuje. Baigęs mokyklą, jaunasis menininkas nuolatos tobulinasi skirtinguose meistriškumo kursuose ir aktyviai dalyvauja Lietuvos kultūriniame gyvenime, reprezentuoja tarpdisciplininį meną užsienyje. Per pastaruosius metus Denisas rengė fotografijų parodas, spektaklius, tapybos darbus ir instaliacijas, susijusias su žmogaus teisių tematikomis. Jo meno kūriniai buvo eksponuojami Šiuolaikinio meno centre Vilniuje, „Serpentine gallery“ (Londone), „Microscope gallery“ (Niujorke) ir kitur. Jo projekto „Ona, Ona pakelk sijoną” darbai taip pat pristatyti „The Guardian“ ir kitose periodinės kultūrinės žiniasklaidos kanaluose. Kelerius metus jaunasis menininkas dirbo su legendiniu nepriklausomo kino kūrėju, VDA garbės daktaru Jonu Meku Niujorke. 2020 m. pabaigoje skulptūros studijų 4-akursis apdovanotas LR Kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premija. Denisas jau užsitarnavo vieno iš geriausiai žinomų lietuvių performanso meno atlikėjų vardą.

VDA komisiją sudarė M.K. Čiurlionio draugijos atstovas Vincas Matonis, VDA prorektorius menui ir mokslui dr. Marius Iršėnas, VDA vyr. mokslo darbuotoja dr. Algė Andriulytė, VDA dėstytojas Remigijus Gataveckas ir VDA muziejaus direktorius dr. Vidas Poškus.

Susipažinę su 21 kandidato projektais, po trijų atrankos etapų nusprendėme M.K. Čiurlionio stipendiją-paskatą skirti projektui, kuris labiausiai atsiliepė į šiandieninę mums dar vis naują ir iki galo neapmąstytą kasdienybę, kuri kviečia iš naujo pažiūrėti į save ir išeiti iš įprastos komforto zonos, arba kaip sako projekto autorius Denisas Kolomyckis – „peržengti savo pačių odos ribas“. Deniso projektas svarbus savo drąsa išeiti už vizualinės raiškos ribų ir įtraukti vaidybą, muziką, dramaturgiją. Mums tai pasirodė labai šiuolaikiška ir kartu „čiurlioniška“.

Dr. Marius Iršėnas

VDA informacija


2021-02-10

Čiurlionio dvasia atgimsta jaunųjų kūryboje – bus teikiama antroji paskata-stipendija

Praeitą savaitę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įvyko konkursas M. K. Čiurlionio stipendijai-paskatai jauniesiems kūrėjams gauti. Stipendiją įsteigė ir antrus metus skiria M. K. Čiurlionio draugija. Paraiškas LMTA gali teikti Kompozicijos katedros studentai. Stipendiją-paskatą 2021 metams laimėjo kompozicijos bakalauro studijų antro kurso studentas Lukas Butkus sinkretinio koncerto fortepijonui „Auto-da-fé“ sukūrimui. Iškilmingas įteikimas nuotoliniu būdu numatytas vasario 15 d. Lietuvos valstybės atkūrimo šventės išvakarėse.  

Pasak LMTA rektoriaus prof. Zbignevo Ibelgaupto: „M. K. Čiurlionio paskata-stipendija jauniesiems kūrėjams yra nepaprastai reikšminga Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kūrybiniam jaunimui tiek realios paskatos, tiek simboliniu lygmeniu. Ji ne tik padeda ir drąsina pradedančius talentingus muzikus imtis ambicingų sumanymų, bet ir sudabartina idealistinius Čiurlionio siekius, susiedama juos su mūsų laikų jaunųjų idealistų kūrybinėmis aspiracijomis. Vizionieriška Čiurlionio dvasia tarsi atgimsta jaunųjų kūryboje.“

Pagal nuostatus kasmet skiriamos dvi paskatos-stipendijos: po vieną Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Vilniaus dailės akademijos studentams. Stipendijos dydis kiekvienam – 5000 Eur. 

M. K. Čiurlionio draugijos atstovas Rokas Zubovas džiaugiasi, kad šiemet paraiškų buvo dar daugiau negu pernai: „Visos šiais metais Čiurlionio vardo stipendijai gauti pateiktos idėjos buvo intriguojančios, o paraiškos parengtos labai detaliai ir atsakingai. Nuo Čiurlionio vardo paskatos sukūrimo, Čiurlionio draugija vylėsi, kad šis konkursas skatins talentingus jaunus kūrėjus imtis drąsių sumanymu. Atrodo, mūsų siekiai randa atgarsį jaunose širdyse ir tuo labai džiaugiamės.“

Konkursui Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo pateiktos penkios jaunųjų kompozitorių paraiškos: magistrančių Beatos Juchnevič muzikinė monodrama „Sofija“ ir Godos Marijos Gužauskaitės audiovizualinė instaliacija „Kosminė erdvė“, bakalauro trečiakursio Domanto Pūro kūrinys „Tremtinio istorija“ styginių kvartetui, balsui ir elektronikai, ketvirto kurso studentės Liepos Užusienytės opera pagal meno ir mokslo teorijas bei antrakursio Luko Butkaus sinkretinis koncertas fortepijonui „Auto-da-fé“.

Komisija, kurią sudarė M. K. Čiurlionio draugijos atstovas Rokas Zubovas, LMTA Kompozicijos katedros vedėjas prof. Vaclovas Augustinas, LMTA Kompozicijos katedros dėstytojas dr. Jonas Jurkūnas, Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas, LMTA Kompozicijos katedros dėstytojas dr. Mykolas Natalevičius ir LMTA Meno centro vadovė Ana Ablamonova, vienbalsiai atrinkto Luko Butkaus sumanymą. 

L. Butkaus sinkretinis koncertas „Auto-da-fé“ fortepijonui, instrumentiniam ansambliui ir keturiems dainininkams išsiskiria tuo, jog čia bus naudojamas ir literatūrinis sluoksnis, kurį perteiks dainininkai. Tačiau, pasak autoriaus, jie bus ne veikėjais, kaip operoje ar oratorijoje, bet kūrinio idėjas ir siužetą įkūnijančiais trečiašaliais personažais. „Pianistas – centrinė kūrinio ašis – yra tarpininkas tarp literatūrinio-muzikinio dainininkų ir muzikinio instrumentalistų „pasaulių“: jis savo atliekama partija reaguos į dainininkų žodžius ir elgesį, dėl ko atsivers ir ketvirtasis sluoksnis, kuris ištirpdys neperformatyvaus koncertinio muzikos kūrinio ir teatro ribas.“

Kūrinio siužetinė inspiracija yra paties L. Butkaus rašomas eilėraščių ciklas „Auto-da-fé“: „Pažodžiui išvertus pavadinimas reiškia „tikėjimo aktą“… Tai pasakojimas apie idealistinės meilės formą, kuri peržengia laiko, mirties ir baimės ribas; apie žmogaus amžiną laikinumą.“

Lukas Butkus yra ne tik kompozitorius, bet ir koncertuojantis pianistas, aranžuotojas, ansamblio „Artisans“ narys. Šis ansamblis ir rengs kūrinio „Auto-da-fé“ premjerą. Jaunasis muzikas yra daugelio konkursų laureatas, tokių kaip „Jaunieji fortepijono lyderiai“ (Grand Prix, 2015), „Mano nata“ (I vieta, 2019), „Vox Juventutis“ (I premija, 2020) ir t. t. Taip pat rašo prozos kūrinius, 2019 m. išleido pirmąjį romaną „Alisa žino“, kuris „Apple Books“ ir „Google Books“ internetinėse parduotuvėse buvo parsisiųstas apie 700 kartų. Yra apdovanotas už savo gimtojo miesto Marijampolės garsinimą.

Pasak L. Butkaus, jis nuo mažumės žavėjosi M. K. Čiurlionio gyvenimu ir kūryba, jį padrąsinę iškilus dvejonėms „tiek savimi, tiek savo gebėjimais“: „Kai turėjau atsakyti į klausimą, kokį kelią rinktis, muzikinį ar literatūrinį, supratau, kad galima, kaip Čiurlionis, bandyti rasti inspiracijų tiek viename, tiek kitame.“

Pirmąją M. K. Čiurlionio paskatą-stipendiją 2020 m. LMTA pelnė kompozitorius ir atlikėjas Mantvydas Leonas Pranulis etnokosmologiniam garsiniam veiksmui „S’Anatomia / Ženklai“, kurio premjera jau rengiama Kauno miesto kameriniame teatre, prodiusuojant organizacijai „Kosmos Theatre“.

2021 metų M. K. Čiurlionio paskata-stipendija bus teikiama vasario 15 d. 12 val. LMTA TV platformoje (tv.lmta.lt).

LMTA informacija 
2021 02 10


2021-02-01

Pristatome naujai išleistą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio grafikos darbų katalogą

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuotrauka

Katalogą „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: Piešiniai, kompozicijų eskizai, grafika”, kuris pirmą kartą buvo išleistas 2007 metais, sudaro 440 puslapių, kuriuose rasite Osvaldo Daugelio, Antano Andrijausko, Nijolės Tumėnienės ir Mildos Mildažytės-Kulikauskienės mintis apie žymųjį Lietuvos dailininką ir kompozitorių bei jo kurtus knygų viršelius, plakatus, inicialus, pieštus atvirlaiškius, fluorofortus ir monotipijas, knygų grafiką, piešinius bei kompozicijų eskizus. Vartydami katalogą galėsite grožėtis ir tyrinėti net 747 iliustracijas, leidžiančias geriau pažinti įvairialypį M. K. Čiurlionio talentą. 

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuotrauka

Naujai išleistą katalogą „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: piešiniai, kompozicijų eskizai, grafika“ galima įsigyti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus  elektroninėje parduotuvėje. Taip pat čia rasite ir M. K. Čiurlionio grafikos kūrinių reprodukcijų. 

Katalogo ieškokite – ČIA.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus informacija

2021 01 29


2021-01-11

Pirmoji el. parduotuvė – įkvėpta M. K. Čiurlionio

El. parduotuvės nuotrauka

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pristato ilgai lauktą elektroninę M. K. Čiurlionio parduotuvę – įkvėpta M. K. Čiurlionio.

Tai pirma oficiali M. K. Čiurlionio kūrybą pristatanti internetinė parduotuvė Lietuvoje. Joje galima įsigyti vertingų meno knygų, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tapybos ir grafikos reprodukcijų, muzikos įrašų, nuostabiais kūriniais papuoštų drabužių bei aksesuarų, autorinių darbų, užrašų knygučių ir kitų meno įkvėptų prekių.

„Mes siekiame, kad M. K. Čiurlionio gyvenimas ir kūryba būtų prieinama kuo didesniam žmonių ratui, kad juos praturtintų ir įkvėptų.  Štai kodėl daug mūsų parduotuvės gaminių pasakoja istorijas apie M. K. Čiurlionį, tačiau netrūksta ir kitus talentingus menininkus pristatančių prekių.“ – įrašas interneto parduotuvės „Apie“ skiltyje.

El. parduotuvės nuoroda: https://ciurlionis-shop.lt/


2020-11-23

Jaunojo kompozitoriaus operos atsiradimą lėmė M. K. Čiurlionio stipendija–paskata

Kompozitorius ir atlikėjas Matvydas Leonas Pranulis ruošia savo pirmos operos „S’anatomia“ pastatymą. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje kompoziciją studijuojantis jaunasis kūrėjas šį ypatingą kūrybinį sumanymą realizuoja kaip M. K. Čiurlionio draugijos ir Vasario 16-osios fondo įsteigtos M. K. Čiurlionio stipendijos-paskatos laureatas. LMTA Balkono teatre gimstantis veikalas pasibaigus karantinui bus pristatytas Kauno kameriniame teatre bendradarbiaujant su „Kosmos Theatre“ komanda.

Mantvydas Leonas Pranulis

Mantvydas Leonas Pranulis yra pirmasis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentas, tapęs M. K. Čiurlionio draugijos ir Vasario 16-osios fondo įsteigtos M. K. Čiurlionio stipendijos-paskatos jauniesiems kūrėjams laureatu. Stipendija buvo pirmą kartą teikiama šių metų vasario 17-ąją, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną LMTA Didžiojoje salėje. Stipendijos iniciatorė – M. K. Čiurlionio draugija, steigėjas – Vasario 16-osios fondas. Stipendijos dysis – 5000 eurų.

Šiuo metu III kurse LMTA skaitmeninių technologijų specializaciją studijuojantis Mantvydas Leonas Pranulis M. K. Čiurlionio stipendiją-paskatą pelnė 12-os dalių etnokosmologinio garsinio veiksmo „S’Anatomia / Ženklai“ įgyvendinimui.  

„M. K. Čiurlionio stipendija man buvo labai didelis paskatinimas imtis vieno iš didžiausių darbų savo gyvenime. Gavęs paramą, karantino laikotarpiu galėjau susikaupti darbui ir kūrybinio sumanymo plėtotei. Šiandien jau įpusėjo mano garsinio veiksmo „S’Anatomia“ darbai – kūrinys pradeda įgauti fizinį pavidalą. Praėjus karantinui jis bus pristatytas Kauno kameriniame teatre bendradarbiaujant su „Kosmos Theatre“ komanda“, – džiaugiasi jaunasis kūrėjas.

Repetuojant kūrinį „S’Anatomia“ LMTA Balkono teatre

Projektą prodiusuoja „Kosmos Theatre“ bendradarbiaudamas su Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Iki antrojo karantino įvedimo LMTA Balkono teatre jau prasidėjo kūrybinės komandos susitikimai ir repeticijos, jos tęsiamos ir dabar, laikantis visų saugumo reikalavimų. Pastatymą Kauno kamerinio teatro scenoje ketinama pristatyti vos tik karantinui pasibaigus.

Mantvydas Leonas Pranulis yra ir kompozitorius, ir atlikėjas. Su savo suburtu ansambliu „Brave Noises“ jis 2015 metais laimėjo „Vilnius Jazz Young Power“ konkursą ir geriausio instrumentininko prizą. 2017 metais Klaipėdos džiazo festivalyje su grupe „Allergy+“ M. L. Pranulis tapo konkurso „Jazz talentai“ nugalėtoju. Jaunasis kūrėjas taip pat rašo garso takelius kinui, kuria muziką teatro spektakliams, šiais metais išleido savo naujausią, trečiąjį albumą „Liar who fell in love with truth“. „S’Anatomia“ yra dižiausias M. L. Pranulio ligšiolinis darbas.  

M. K. Čiurlionio stipendija-paskata yra kasmetinė. Pagal jos nuostatas, kasmet skiriamos dvi paskatos-stipendijos: po vieną Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Vilniaus dailės akademijos studentams. Pirmaisiais metais stipendija-paskata LMTA buvo skiriama Kompozicijos katedros studentams. Greta M. L. Pranulio kūrybinių projektų paraiškas pateikė dar trys studentai. 2021 metais ketinama skelbti konkursą kitų LMTA katedrų studentams.

Pasak M. K. Čiurlionio draugijos pirmininko Sauliaus Valiaus, tikimasi, kad stipendijos paskatins susimąstyti ir apie artėjantį M. K. Čiurlionio 150 metų jubiliejų, kurį švęsime 2025-aisiais, prisidės prie solidžios šventinės programos kūrimo, kurią sudarys ir su stipendijos parama atsiradę nauji kūriniai.

LMTA informacija 
2020 11 12


Sistema ir dizainas: Jonas Lekevičius