Naujienos

2020-05-19

“Ondine” išeista Čiurlionio simfoninės muzikos kompaktinė plokštelė įvertinta penkiomis žvaigždutėmis

Suomijos muzikos įrašų leidyklos „Ondine“ išeista M. K. Čiurlionio simfoninės muzikos kompaktinė plokštelė, kurioje skamba nauji uvertiūros „Kęstutis“ir simfoninių poemų „Miške“ ir „Jūra“ Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, diriguojamo Modestro Pitrėno, įrašai, susilaukė penkių žvaigždučių įvertinimo iš Liuksemburge esančio Pizzicato portalo.

Per trumpą gyvenimą lietuvių dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) pasiekė didelių aukštumų tiek tapyboje, tiek muzikoje. Jis save matė kaip sinestetą, o jo paveikslai dažnai turi muzikinius pavadinimus, tokius kaip kaip sonata, simfonija ar fuga.

Per savo trumpą dešimties metų karjerą jis sukūrė beveik keturis šimtus muzikos kūrinių, įskaitant dvi stambias simfonines poemas, uvertiūrą (tai vieninteliai išlikę kompozitoriaus simfoniniai kūriniai), fortepijonines sonatas, kamerinę ir vokalinę muziką. Daug jo kūrinių prarasta. Jis taip pat sukūrė apie keturis šimtus paveikslų ir ofortų, keletą literatūros kūrinių ir eilėraščių. Dėl depresijos jis 1911 m. buvo paguldytas į psichiatrijos kliniką, kur mirė nuo plaučių uždegimo.

Programa prasideda išraiškinga, turtingai orkestruota uvertiūra „Kęstutis“, po kurios seka simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, pavadintos taip pat kaip ir du Čiurlionio tapybos darbai.  

Abu kūriniai išsiskiria savo spalvų sodrumu ir gali būti priskirti simbolizmui, t. y. jausminės patirties, kuri vystosi mistiškai, nepriklausomai nuo realybės, rezultatui. Abu kūriniai grindžiami instinktyviu Čiurlionio atmosferos ir spalvos pajautimu ir yra labai originalūs.

Juos Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras atlieka atmosferiškai ir išraiškingai – tai išties verta atrasti.

Švedų leidinys Kulturdelen įvertino įrašą penkiomis žvaigždutėmis. Autorius savo straipsnyje Čiurlionio orkestrinę muziką lygino su Karowicziaus, Richardo Strausso ir Sibeliuso kūriniais.

Ši plokštelė taip pat tapo Presto Classical (didžiausia pasalyje klasikinės muzikos plokštelių parduotuvė) „Redaktoriaus pasirinkimas“.

Turiu padėkoti kolegai Davidui (mūsų rezidentas, kuris domisi viskuo susijusiu su Baltijos šalimis), kad atkreipė mano dėmesį į šį genialų lietuvių kompozitorių, kurio atmosferiški gamtovaizdžiai savo orkestruotės išradingumu prilygsta Sibeliusui ir Mahleriui. Čiurlionio kūriniuose jaučiamipastarojo Pirmosios simfonijos aidai ir Wagnerio “Götterdämmerung” aušros vaizdiniai, o audringas paskutinio kūrinio jūrinis peizažas regis žvelgia pirmyn į Britteno – Peter Grimes.


2020-05-06

Garsus flamandų žurnalistas: apie Čiurlionį metas sužinoti visam pasauliui

Straipsnis publikuotas 2020.05.02 LRT portale. Straipsnio autorius Mindaugas Klusas.

Belgijoje gyvenantis žymus flamandų kultūros veikėjas, dainininkas, TV laidų vedėjas ir žurnalistas Kurtas Van Eeghemas taip žavisi Lietuva, kad apie ją jau rašo antrą knygą. Šįkart jo akiratyje – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. „Jis žinomas Varšuvoje, Baltijos šalyse, Rusijoje. Atėjo metas apie šį talentingą vyrą sužinoti visam pasauliui“, – nei daugiau, nei mažiau – taip ir pasakė LRT.lt pašnekovas.

Kurtas Van Eeghemas / Asmeninio archyvo nuotr.

2018-aisiais K. Van Eeghemas ne vieną mėnesį praleido Lietuvoje, lankė šalies muziejus, teatrus, kino renginius, meno festivalius, domėjosi istorija, pabuvojo įvairiuose Lietuvos miestuose. Po metų K. Van Eeghemas parašė knygą „Lietuva. Kelionė į nepažinta“, bene vienintelę tokio turinio knygą flamandų kalba. Tėvynainiams jis skaito paskaitas apie Lietuvą, ragindamas būtinai pamatyti šį kraštą. Per viešnagę apsilankęs Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje žymusis flamandas susižavėjo šio menininko genijumi. „Kai pirmą kartą Kaune pamačiau Čiurlionio darbus, labai susigraudinau. Jo kūrinių grožis mane labai sujaudino. Kaip įdomiai kūrėjas matė pasaulį! Iškart pajutau, kad tai žmogus, apie kurį turiu parašyti. Įdomi ne tik jo kūryba. Jo gyvenimas buvo labai įdomus, bet sudėtingas, o man patinka sudėtingi dalykai“, – teigė K. Van Eeghemas.

Po Kauno tą pačią savaitę Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje išgirdo M. K. Čiurlionio simfoninę poemą „Miške“ – tai buvo dar vienas postūmis. Čiurlioniški įspūdžiai tą savaitę nesibaigė – flamandas apsilankė Varėnoje, žavėjosi pietinės Lietuvos kraštovaizdžiais, turėjusiais tokios svarbos lietuvių tapytojui ir kompozitoriui.

„Visa jo kūryba semiasi gyvybės iš šių vietų“, – buvo įsitikinęs LRT.lt kalbintas flamandų žurnalistas.

Visą staipsnį skaitykite LRT.lt

Lietuvos ambasada Belgijoje / Lithuanian Embassy to Belgium and Luxembourg Facebook paskyroje pasidalino vaizdo įrašu, kuriame pats Kurtas Van Eeghemas pristato būsimos knygos apie M. K. Čiurlionį kūrimo procesą. (Vaizdo įrašas anglų kalba)

✍️🎼 Brangus Lietuvos draugas, flamandų žurnalistas, kultūros specialistas ir knygos "Lietuva: kelionė į nepažinta" autorius Kurt Van Eeghem dalijasi savo karantino kasdienybe rašant knygą apie Mikalojus Konstantinas Čiurlionis! A dear friend of Lithuania, well-known Flemish journalist, culture specialist and author of the book "Lithuania: a travel to unknown" Kurt van Eeghem shares some of the moments of his quarantine life while writing a new book about Lithuanian composer and artist M. K. Čiurlionis!LRT Užsienio reikalų ministerija Keliauk Lietuvoje Kultūros ministerija

Posted by Lietuvos ambasada Belgijoje / Lithuanian Embassy to Belgium and Luxembourg on Tuesday, April 28, 2020

2020-03-20

Išleista Čiurlionio kūrinių kompaktinė plokštelė

Šiandien iš Suomijos muzikos įrašų leidyklos „Ondine“ vadovo Reijo Kiiluneno Lietuvos nacionalinė filharmonija gavo puikią žinią apie ką tik išleistą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinių simfoniniam orkestrui kompaktinę plokštelę, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Per Filharmonijos renovaciją 2019 m. Vilniaus plokštelių studijoje šią plokštelę įrašė maestro Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.

Įrašo garso inžinieriai – Vilius ir Aleksandra Kerai („Baltic Mobile Recordings“), o vargonų partijos atlikėja simfoninėje poemoje „Jūra“ – jų kolegė Evelina Staniulytė.

Plokštelėje skamba M. K. Čiurlionio uvertiūra „Kęstutis“, simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“. Šių neblėstančio grožio muzikinių vizijų galės klausytis viso pasaulio melomanai, nes „Ondine“ užtikrins CD sklaidą per kompanijos savininkės, bene didžiausios klasikinės muzikos įrašų leidyklos „Naxos“ tinklą.

Pranešimas spaudai publikuotas www.lrt.lt


2020-03-04

Tarptautinio projekto „Europos muzikos takai“ paroda pradeda kelionę po Lietuvą

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Claros Schumann ir Edvardo Griego kelionių maršrutai pristatomi parodoje „Keliaujantys muzikantai“

Paroda, pristatanti trijų Leipcigo aplinkos sujungtų kompozitorių – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Claros Schumann ir Edvardo Griego kelionių maršrutus ir kasdienybę, šį pavasarį ir vasarą džiugins net devynių Lietuvos miestų gyventojus. Keliaujanti paroda apie keliaujančius muzikus – tokį neeilinį kultūrinį įspūdį paruošė tarptautiniame projekte „Europos muzikos takai“ ir nacionaliniame kultūros kelio projekte „Čiurlionio kelias“ dalyvaujantys M. K. Čiurlionio namai.

Traukinių stotis – vieta, kurioje prasidėdavo ir pasibaigdavo daugelis XIX a. – XX a. pr. menininkų kelionių. Būtent todėl ši paroda pasitiks traukiniais keliaujančius žmones – nuo kovo iki liepos mėnesio ji bus pristatoma Varėnos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Plungės traukinių stotyse, taip pat ją pamatys ir Druskininkų, Rietavo ir Palangos gyventojai bei šių miestų svečiai. Parodų atidarymus lydės ir meninė programa „Štai, Čiurlionis!“, kurios metu keliaujančių muzikų ir M.K. Čiurlionio amžininkų kūrinius atliks pianistai Sonata ir Rokas Zubovai, o aktorius Ridas Jasiulionis dalinsis pačių menininkų ir jų artimųjų prisiminimais apie kelionių kasdienybę. 

„Ši paroda siekia per trijų muzikų – E. Griego, M. K. Čiurlionio ir Cl. Schumann – istorijas supažindinti žiūrovą su tuo, kaip XIX a. žmonės keliavo. Šiandien sunku ir įsivaizduoti, kad nuo Bergeno iki Oslo Griegas koncertuoti keliavo savaitę. Paroda iliustruoja, kokios sudėtingos kartais galėjo būti kelionės pas klausytojus. Taip pat labai įdomu, kad lygindami trijų muzikų kelionių maršrutus, suprantame, kiek nemažai iš tiesų keliavo, pamatė ir M. K. Čiurlionis”, – pasakoja M. K. Čiurlionio namų vadovas, pianistas Rokas Zubovas. 

Nuo kelioninių lagaminų, iki prisiminimų iš kelionių dienoraščių – visa tai galės išvysti šios keliaujančios parodos lankytojai. Paroda anksčiau jau buvo pristatyta Vokietijoje, o liepą savo kelionę tęs ir Norvegijoje. 

Ši paroda Lietuvoje keliaus ir per visus Čiurlionio kelio miestus, glaudžiai bendradarbiaudama su Lietuvos geležinkeliais bei Čiurlionio kelio partneriais Varėnos, Druskininkų, Vilniaus, Kauno, Plungės, Rietavo ir Palangos savivaldybėse.

Planuojamas keliaujančios parodos atidarymo, eksponavimo ir meninės programos „Štai, Čiurlionis!“ renginių kalendorius: 

kovo 4 – 25 d. Varėnoje (Varėnos geležinkelio stotis (Savanorių g. 3A), atidarymo renginys – kovo 4 d. 14.00 val.; 

kovo 6 – balandžio 2 d. Vilniuje (Vilniaus geležinkelio stotis (Geležinkelio g. 16), atidarymo renginys – kovo 6 d. 18.00 val.; 

Parodos atidarymas Vilniaus geležinkelio stotyje 2020.03.06

Daugiau informacijos apie parodą ir planuojamus atidarymus: www.mkcnamai.ltwww.ciurlioniokelias.lt

Papildoma informacija apie projektus:

„Europos muzikos takai“ – tai bendras Čiurlionio namų ir partnerių iš Norvegijos ir Vokietijos projektas. Jo veiklų centre – kompozitoriai Edvardas Griegas, Clara Schumann ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Projekto renginiuose, kurie apima koncertus, parodas, ekskursijas, forumus ir diskusijas, nagrinėjami šių menininkų kultūriniai ryšiai, užsimezgę per bendrą, nors ir skirtingu laiku išgyventą, Leipcigo kultūrinę aplinką. Projektą „Europos muzikos takai“ finansuoja ES programa „Kūrybiška Europa“.

„Čiurlionio kelias“ – tai pirmasis nacionalinio kultūros kelio projektas, aktualizuojantis dailininko, kompozitoriaus, kultūrininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos ženklus, esančius Varėnos, Druskininkų, Vilniaus, Kauno, Plungės, Rietavo, Palangos miestų ir rajonų savivaldybėse. Čiurlionio kelias veikia kaip nuolatinis objektų lankymo maršrutas, kurį sudaro apie 500 km. Projekto koordinatorius – Lietuvos muziejų asociacija. Projekto partneriai – Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, M.K. Čiurlionio namai, Druskininkų miesto muziejus, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, Žemaičių dailės muziejus, Palangos kurorto muziejus, Varėnos kultūros centras, Senosios Varėnos šv. Mykolo arkangelo parapija, Čiurlionio draugija ir jos skyriai Čiurlionio kelio miestuose. Projekto „Čiurlionio kelias“ veiklas  finansuoja Lietuvos kultūros taryba.


(Atšaukta) Kompozitoriaus, pianisto iš Izraelio dr. Uri Brener koncertai Lietuvoje

M. K. Čiurlionio namai praneša, kad kovo mėnesį planuoti kompozitoriaus, pianisto iš Izraelio dr. Uri Brener koncertai Lietuvoje įvyks vėliau, praėjus kovai su Convi-19 (pranešimas paskelbtas 2020.03.10. Daugiau skaitykite: www.mkcnamai.lt.

Koncertai–susitikimai su kompozitoriumi ir pianistu dr. Uri Brener (Izraelis), pirmą kartą Lietuvoje taip plačiai pristatant jo kūrybą, paženklintą M. K. Čiurlionio paveikslų. Koncertai įvyks:

Vilniuje kovo 11 d. 16 val. M. K. Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11) – Atšauktas

Kaune kovo 12 d. 17.30 val. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (Putvinskio g. 55) – Atšauktas

 M. K. Čiurlionio namai Vilniuje tęsia projektą „Dialogai su Čiurlioniu“. Šio visus metus apimančio projekto siekis yra pristatyti Čiurlionio palikimo atšvaitus pačiuose įvairiausiuose kultūriniuose kontekstuose, parodyti Lietuvos kultūros mylėtojams įvairiose pasaulio šalyse gimstančias Čiurlionio kūrybos interpretacijas. Štai sausio mėnesį klausytojai jau galėjo gėrėtis pianisto Peterio Laulo (Estija-Rusija) koncertu M. K. Čiurlionio namuose.  Per šiuos metus dar bus pristatyti ne vien Europos šalių muzikai, bet taip pat ir kūrybiniai dialogai su Pietų ir Šiaurės Amerikos atlikėjais. 

Artimiausias „Dialogų su Čiurlioniu“ projekto svečias, tai kompozitorius ir pianistas iš Izraelio Uri Brener. M. K. Čiurlionio namų kvietimu kompozitorius į Lietuvą sugrįžta po daugiau kaip trisdešimties metų pertraukos. Koncertuose kovo 11-12 dienomis Vilniuje ir Kaune įvyks pirmasis toks išsamus Urio Brenerio kūrybos pristatymas Lietuvoje.       

Šio labai produktyvaus kompozitoriaus plunksnai priklauso virš šimto opusų. Jo kūrinius atliko Izraelio simfoninis orkestras diriguojamas Zubino Metha‘os, Jeruzalės simfoninis orkestras diriguojamas  Frédérico Chaslino, „Maskvos solistai“ diriguojami Jurijaus Bašmeto, Izraelio kamerinis orkestras,  „Tel-Aviv Soloists“ orkestras, „Aviv“ kvartetas, „Continuum“ ansamblis (Niujorkas, JAV), Naujasis Džiuljardo ansamblis, bei daugelis kitų atlikėjų ir muzikos kolektyvų. Urio Brenerio kūriniai skambėjo Izraelyje, Vokietijoje, JAV, Australijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Švedijoje, Italijoje, Olandijoje, Rusijoje, Serbijoje, Kroatijoje ir kitose Europos valstybėse. Kompozitorius už savo kūrybą ir veiklą yra pelnęs ne vieną valstybinį Izraelio apdovanojimą. Šiuo metu jis yra Izraelio Simfonietos reziduojantis kompozitorius.  

Urio Brenerio, Maskvoje 1974 metais gimusio, Izraelyje gyvenančio, Rusijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir Izraelyje studijavusio kompozitoriaus, apsigynusio daktaro disertaciją, kūryba nuo ankstyvos jaunystės yra tampriai susijusi su Čiurlionio tapyba. Kaip teigia pats kompozitorius, jo ryšys su Čiurlioniu prasidėjo 1987 metais, kada, būdamas trylikos, jis apsilankė Kaune, M. K. Čiurlionio dailės muziejuje: „Čiurlionio paveikslai mane iškart sužavėjo kaip kažkas nepaprastai išradingo ir gilaus, kaip iš lietuvių tautinės tradicijos kylančios laisvos kūrybinės dvasios išraiška persipynusi su išmintimi ir simbolika. Visa tai buvo persmelkta neįtikėtino muzikalumo, o šių kūrinių „skambumas“, dar labiau sustiprino poveikį. Patekau į naują ir žavų ritmų, spalvų ir harmonijų pasaulį, kurį aš tiesiog turėjau įtraukti į muzikinę erdvę. Dar keletą kartų aplankiau M. K. Čiurlionio muziejų, ir kiekvieną kartą ankstesnis efektas tapdavo tik dar stipresnis ir būtent tuo metu aš pradėjau komponuoti muzikinius kūrinius pagal M. K. Čiurlionio paveikslus.“

Koncertuose Vilniuje, M. K. Čiurlionio namuose kovo 11 dieną 16 val. ir Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje kovo 12 dieną 17.30 val. skambės Čiurlionio kūrinių įkvėpti Urio Brenerio kūriniai „Auka“, „Rex“, preliudai fortepijonui, o taip pat naujas kompozitoriaus opusas „Žydiška siuita“, kuri yra skiriama žydų istorijos metams. Drauge su kompozitoriumi muzikuos žinomi Lietuvos muzikai: smuikininkė Rasa Vosyliūtė, violončelistė Onutė Švabauskaitė ir klarnetininkas Rimvydas Savickas. Koncertų-susitikimų metu kompozitorius pasidalins mintimis apie savo kūrybą ir jos santykį su Čiurlionio palikimu. 

Uri Brenerio koncertus Vilniuje ir Kaune parėmė Lietuvos Žydų (Litvakų) bendruomenė, Geros valios fondas ir Lietuvos kultūros taryba.

M. K. Čiurlionio namai info.


2020-02-11

Talentingiausiems LMTA ir VDA kūrėjams – 5000 eurų Vasario 16-osios fondo M. K. Čiurlionio vardo stipendija

Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, vasario 17 d. 14 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje bus pirmą kartą teikiama M. K. Čiurlionio draugijos ir Vasario 16-osios fondo įsteigtaM. K. Čiurlionio stipendija-paskata jauniesiems kūrėjams. 

Stipendijos iniciatorė – M. K. Čiurlionio draugija, steigėjas – Vasario 16-osios fondas, finansuojantis istorinius tyrimus, valstybingumo stiprinimo ir edukacinius projektus. Pirmieji M. K. Čiurlionio stipendijos-paskatos laureatai – Vilniaus dailės akademijos (VDA) magistrantė, grafikė Viltė Žumbakytė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentas, kompozitorius Mantvydas Pranulis.

„Jeigu trokštame savo kultūros, tai skubėkime prie jos visomis jėgomis, išsirinkdami geriausius takus. Jeigu trokštame savo muzikos, tai tegul dirba kiekvienas, kam yra suteikta kūrybos galybė, o savo darbo vaisiais tegu su broliais pasidalija“, – daugiau nei prieš 100 metų rašė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

Atliepdama lietuvių muzikos ir dailės klasiko siekius, M. K. Čiurlionio draugija 2019 m. inicijavo stipendiją jauniesiems dailininkams ir muzikams ir pateikė paraišką dėl jos finansavimo Vasario 16-osios fondui. Jos tikslas –  paskatinti jaunųjų menininkų kūrybinių sumanymų ir projektų įgyvendinimą. Stipendijos dydis – 5000 eurų. Pirmąsias stipendijas pelnė VDA grafikos magistrantė Viltė Žumbakytė ir LMTA kompozicijos studentas Mantvydas Pranulis.

Kompetentinga atrankos komisija VDA – prorektorė studijoms dr. Ieva Pleikienė, Dailėtyros instituto menotyrininkė dr. Algė Andriulytė, dėstytojas Remigijus Gataveckas, M. K. Čiurlionio draugijos narys Vincas Matonis, Parodų salių „Titanikas“ vadovas dr. Vidas Poškus – rinkosi iš 23 kandidatų.

M. K. Čiurlionio draugijos stipendiją VDA laimėjo Grafikos studijų programos 2 kurso magistrantė Viltė Žumbakytė. Jaunajai menininkei stipendija skirta sukurti naujiems kūriniams, juos pristatyti individualioje parodoje „Tekstūros“ Lietuvos miestuose bei vystyti muzikinę veiklą.

Stipendijos laureatė 8-erius metus mokėsi groti fortepijonu M. K. Čiurlionio menų mokykloje ir tik vėliau žengė vizualiųjų menų keliu. Kūrybinėje praktikoje – grafikos darbuose, skulptūriniuose objektuose-garso instaliacijose – ji apmąsto laiko, daugialypės tikrovės, kasdienybės temas. Tyrinėdama paviršius ir struktūras ieško būdų kaip piešiniais, garsais ar tekstais įkūnyti lėtesnes, gilesnes būsenas, kurios, autorės manymu, tampa tam tikra atsvara išorinio pasaulio greičiui. Studijų VDA metu jaunoji grafikė mokėsi Italijoje, rezidavo Vokietijoje. Šios patirtys V. Žumbakytei suteikė naujų impulsų kūrybinėms mintims vystyti – ieškoti būdų, kaip sujungti vizualinę ir muzikinę veiklą į vieną patyrimų lauką ir atrasti naujas raiškos galimybes.

LMTA buvo skelbiamas konkursas tik kompozicijos studentams. Pateiktos 4 kūrybinės paraiškos, jas vertino kompetentinga žiuri: M. K. Čiurlionio draugijos atstovas Rokas Zubovas, LMTA Kompozicijos katedros vedėjas prof. Vaclovas Augustinas, LMTA Kompozicijos katedros dėstytojai dr. Jonas Jurkūnas ir Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas dr. Mykolas Natalevičius, LMTA Meno centro vadovė Ana Ablamonova.

M. K. Čiurlionio stipendija-paskata paskirta Skaitmeninių technologijų specializacijos II kurso studentui Mantvydui Pranuliui 12-os dalių etnokosmologinio garsinio veiksmo „S’Anatomia / Ženklai“ įgyvendinimui. M. Pranulis yra ir kompozitorius, ir atlikėjas. Su savo suburtu ansambliu „Brave Noises“ 2015 m. laimėjo „Vilnius Jazz Young Power“ konkursą ir geriausio instrumentininko prizą. 2017 m. Klaipėdos džiazo festivalyje su grupe „Allergy+“ tapo konkurso „Jazz talentai“ nugalėtoju. M. Pranulis rašo garso takelius kinui, kuria muziką teatro spektakliams.

Pasak M. K. Čiurlionio draugijos pirmininko Sauliaus Valiaus: „Inicijuodami šią stipendiją tikime, kad Lietuvos rytojus – tai kūrybingas ir savo talentus abiejose Akademijose (VDA ir LMTA) lavinantis jaunimas, kuriam nuoširdžiai rūpi savo šalies kultūros ir identiteto išsaugojimas bei atkaklus naujų kūrybinių kelių siekis. Viliamės, kad stipendijos paskatins susimąstyti ir apie artėjantį M. K. Čiurlionio 150 metų jubiliejų bei prisidės prie solidžios šventinės programos kūrimo.“

UAB Koncernas „MG Baltic“ Vasario 16-osios fondui paskyrė milijoną eurų. Fondo tarybą, kuri vertina paraiškas, sudaro visuomeniniais pagrindais dirbantys istorijos ir didelių projektų bei finansų valdymo patirties turintys specialistai. Paraiškas pateikti galima www.vasario16fondas.lt užpildžius formą ir atsiuntus ją el. paštu v16@mgbaltic.lt.

LMTA ir VDA informacija
2020 02 10


2019-12-20

Išmanus būdas pažinti Čiurlionį Vilniuje – nauja mobilioji programėlė

Atrodo, kad Vilnių pažįstate puikiai? Norėtųsi į sostinę pažvelgti nauju kampu? M. K. Čiurlionio namai, kartu su tarptautiniais partneriais vykdydami projektą „Europos muzikos takai“, pristato naują Vilniaus ir Čiurlionio pažinimo perspektyvą – mobiliąją programėlę, vedančią šio lietuvių kompozitoriaus ir dailininko pėdsakais sostinėje. 

Įvairūs muzikiniai takai populiarūs daugelyje pasaulio šalių, o, po truputį, tokia kultūrinio turizmo forma populiarėja ir Lietuvoje. Neseniai buvo pristatytas M. K. Čiurlionio kelias, vedantis per visą Lietuvą ir joje esančias su Čiurlioniu susijusias vietas. Savo ruožtu, nauja mobilioji programėlė skirta detaliai pažinčiai su sostinės vietomis, vienaip ar kitaip susijusiomis su genialiojo menininko biografija. 

Ar žinote, kurioje vietoje įvyko Čiurlionio ir jo būsimos žmonos Sofijos Kymantaitės aktorinis debiutas? Kur padaryta žymioji Čiurlionio portretinė nuotrauka? O kur menininkas lankė lietuvių kalbos pamokas? Kokią vietą klajonėms su mylimąja Čiurlionis pasirinko paskutiniam vakarui, prieš išsikeliant iš Vilniaus? Tai tik dalis klausimų, į kuriuos atsakymus pateikia mobilioji programėlė. 

„Šios programėlės mintis gimė siekiant pripildyti miestą žmogiškos šilumos. Kartais atrodo, kad kūrėjas tampa artimesniu, supratus, kad esi jam daug kuo tapatus: aplinka, jausmais, kasdiene buitimi. Programėlėje norėjome pažymėti visas su Čiurlioniu susijusias Vilniaus miesto vietas. Tai ne vien architektūros objektai: programėlėje rasite ir Čiurlionio su Sofija pasivaikščiojimų, ir idėjų, kurias aktyviai puoselėjo Čiurlionis, realizacijos vietas. Vilnius tapo nepaprastai svarbiu miestu Čiurlionio gyvenime dėl čia bundančio lietuvių tautinio sąmoningumo, kuriam nuo pat pradžių jis pats buvo neabejingas. Nemažiau svarbus Čiurlioniui Vilnius ir tuo, kad būtent čia jis sutiko savo pagrindinį sielos draugą ir kūrybos bendražygį – rašytoją S. Kymantaitę“, – apie naują iniciatyvą geriau pažinti vilnietišką M. K. Čiurlionio praeitį pasakoja M. K. Čiurlionio namų direktorius Rokas Zubovas.

Nemokamą mobiliąją aplikaciją atsisiuntę žmonės kviečiami apsilankyti 22 skirtingose Vilniaus vietose, vienaip ar kitaip susijusiose su M. K. Čiurlionio gyvenimu. Maršrutas neapsiriboja vien tik senamiesčiu – jis veda ir į geležinkelio stotį, ir į Antakalnio rajoną, o ir kitas sostinės vietas. Kiekviena stotelė susieta ne tik su išsamiu pasakojimu, bet ir archyvine medžiaga – nuotraukomis, koncertų afišomis, paveikslų reprodukcijomis. Visą kelionę, be abejo, lydi, Čiurlionio muzikiniai kūriniai. 

„Europos muzikos takai“ – tai bendras Čiurlionio namų ir partnerių iš Norvegijos ir Vokietijos projektas. Trejus metus vyksiančių jo veiklų centre – kompozitoriai Edvardas Griegas, Clara Schumann ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Projekto renginiuose, kurie apima koncertus, parodas, ekskursijas, forumus ir diskusijas, nagrinėjami šių menininkų kultūriniai ryšiai, užsimezgę per bendrą, nors ir skirtingu laiku išgyventą, Leipcigo kultūrinę aplinką.

Šiuo metu programėlės turinys pristatomas keturiomis kalbomis: lietuvių, anglų, rusų ir lenkų. Ateityje planuojama pridėti vertimą ir vokiečių kalba.

  • Programėlės idėjos autorius Rokas Zubovas.
  • Tekstus parašė, archyvinės medžiagos klausimais konsultavo Nida Gaidauskienė.
  • Vaizdus atrinko Rimantė Sodeikienė.
  • Programėlės dizaineris ir programuotojas Jonas Lekevičius.
  • Programėlei fotografavo ir vaizdus techniškai paruošė Akvilė Anglickaitė.
  • Duomenis sukėlė ir techniškai pritaikė Kazimieras Momkus.
  • Tekstus į anglų kalbą vertė Jekaterina Novotorova, anglų kalbos redaktorius Rimas Čuplinskas.
  • Tekstą į vokiečių kalbą vertė Auksė Noreikienė, vokiečų kalbos redaktorius Rimas Čuplinskas.
  • Tekstą į rusų kalbą vertė Viktorija Dubininienė, rusų kalbos redaktorė Liuda Kašina.
  • Tekstą į lenkų kalbą vertė Laurynas Candravičius ir Paweł Wójcik, lenkų kalbos redaktorė Beata Baublinskienė.

Mobilios programėlės „Čiurlionio Vilnius“ kūrimą parėmė Lietuvos kultūros taryba, programa „Creative Europe“, UAB „Viasana“.

Mobilią programėlę „Čiurlionio Vilnius“ sukūrė ir už jos turinį atsako BĮ „M. K. Čiurlionio namai“. Visos teisės saugomos įstatymo. Kopijuoti ir platinti programėlėje pateikiamus tekstus, vaizdus ir muziką draudžiama. Pažeidėjams numatytos griežtos sankcijos.

Programėlę galite parsisiųsti iš „Google Play“ ir „App Store“. Ieškokite Čiurlionis in Vilnius arba Čiurlionio Vilnius.


2019-12-10

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: korespondencija 1892–1906

Naujausiame leidinyje “Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: korespondencija 1892–1906” lenkų ir lietuvių kalbomis pirmą kartą skelbiama visa Mikalojaus Konstantino Čiurlionio korespondencija.

Sudarytojai: Radoslav Okulicz-Kozaryn, Nijolė Adomavičienė, Petras Kimbrys, lenkų-lietuvių k. vertėja Beata Piasecka, lietuvių-lenkų k. vertėjas Petras Kimbrys.

Leidėjas: Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus.

Knyga jau greitai pasirodys knygynuose ir internetinėse knygų parduotuvėse!


2019-11-20

Belgijos kamerinio instrumentinio ansamblio „Kugoni trio“ koncertas Vilniuje

M. K. Čiurlionio namai bendradarbiaudami su Belgijos ambasada Varšuvoje ir Lietuvos dailės muziejumi pristato vieną įdomiausių šiandienos Belgijos kamerinio instrumentinio ansamblio „Kugoni trio“ koncertą, kuris vyks š. m. lapkričio 26 d. (antradienį) 19 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4). Koncertas nemokamas.

Atlikėjai:
Nicolas Dupont (smuikas)
Kurt Bertels (saksofonas)
Bert Koch (fortepijonas)

Programoje:
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911)
Two Pieces – I. Andante Sostenuto, II. Agitato

Zita Bružaitė (1966)
Elegija (arr. for the Kugoni Trio, 2019)

Jan Van Damme (1965)
Sonate à la mémoire d’Henri Dutilleux – II. Tangible (2016) (dedicated to the Kugoni Trio)

Astor Piazzolla (1921-1992)
Cuatro Estaciones Porteñas – Otoño Porteño (arr. Kugoni Trio)

Piet Jozef Swerts (1960)
Retro (2019) (dedicated to the Kugoni Trio)

Dimitri Shostakovich (1906-1975)
Five pieces for two violins and piano (arr. Kugoni Trio)

Jeroen D’hoe (1968)
Prayer (2018) (dedicated to the Kugoni trio)

Jan Van Landeghem (1954)
Ling Yow Chee Chee Chee (2016) – III. Verbosonia (dedicated to the Kugoni Trio)

Daugiau informacijos apie renginį galite skaityti www.mkcnamai.lt


2019-11-11

Lietuvos chorinės muzikos pristatymas Vermonto valstijoje, JAV

Š. m. lapkričio 23 dieną, Berlingtono mieste, Vermonto valstijoje (JAV) Burlington Choral Society atliks muzikinę programą skirtą Lietuvai “Baltijos širdies plakimas” (angl. Baltic Heartbeat). Programą sudaro Lietuvos chorinės muzikos tradiciniai, šiuolaikiniai ir sakraliniai kūriniai. Programos metu taip pat bus atliktas ir M. K. Čiurlionio kūrinys De Profundis.

Tai jau trečioji programa skirta Baltijos šalių muzikinei tradicijai pristatyti. 2015 metais šis choras pristatė estų programą, o 2018 m. pavasarį – latvių.

Daugiau informacijos galite skaityti ČIA.


Sistema ir dizainas: Jonas Lekevičius