Naujienos

2020-07-03

SOFIJOS festivalio Kuliuose 2020 m. programa

Kuo šiemet nustebins Kuliai, garsėjantys kultūros, laisvės, bendruomeniškumo ir geros atmosferos SOFIJOS festivaliu?

Šiųmetinio SOFIJOS festivalio organizatoriai kvies pažinti naujas kultūras, atstovaujančias skirtingus žanrus, bet derančias ir koreliuojančias tarpusavyje. Festivalio, vyksiančio liepos 19-24 dienomis, temoje  „Kultūrų susitikimo vieta“ atsispindi visa kultūrų įvairovės darna.

Ketvirtojo SOFIJOS festivalio ašis išlieka Kuliuose svarbų savo gyvenime laikotarpį gyvenusi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mūza: rašytoja, dramaturgė, diplomatė, lietuvių modernizmo teoretikė, ženkliai prisidėjusi prie lietuvių kalbos vystymo, visuomenininkė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė.

Festivalis leis pažinti plataus kultūrinio akiračio, skirtingų šalių ir tradicijų moteris. Moteriški motyvai akivaizdžiai vyraus šių metų programoje: dainuojančios, muzikuojančios, konstruojančios, vaidinančios, pasakojančios jos pasirodys greta tradiciškai festivalio ašimi tapusių jaunųjų meno profesionalų.

Gražiausiu metų laiku – vasarą, net šešias liepos mėnesio dienas ir vakarus Kulių miestelio erdvėse vienas kitą keis koncertai, spektakliai, parodos, dizaino dirbtuvės ir ekskursijos. Miestelio bendruomenei ir jos svečiams skirtuose susitikimuose ir renginiuose mainysis įvairių kraštų kultūros: portugalų, turkų, prancūzų, lenkų, lietuvių ir…žemaičių. 

Kelionė tarp tradicijų ir populiariosios muzikos portugališkomis natomis

Festivalio atidarymas* vyks vos pasibaigus garsiesiems Kulių Škaplierinės atlaidams, liepos 19 d., 16 val. kuomet fado profesionalai iš pietų Portugalijos pakvies į emocijų kupiną muzikinę kelionę.

Pirmą kartą Lietuvoje koncertuos dainininkė Ana Laíns, Portugalijoje žinoma kaip „muzikos tapytoja“ šalies spalvomis.  Ana Laíns savo grynu ir galingu balsu pristato pasauliui fado ir portugalų tradicinę muziką. Jos dainos apima visą Portugalijos fado muzikos gilumą.

*Portugalų Fado atidarymo koncertas įvyks, jei dėl COVID-19 pandemijos atlik4jams bus leista įvažiuoti į Lietuvą be karantino

M. K. Čiurlionio muzikos dermė su prancūzų ir turkų kultūromis

SOFIJOS festivalio bendradarbiavimas su, iš pirmo žvilgsnio, pakankamai skirtingų žanrų kūrėjais sinergiškai įprasmina festivalio programą. Bendradarbiaujant su pianistu Roku Zubovu Kuliuose užgimęs projektas „Trijų kultūrų ir Čiurlionio susitikimas“ tęsis šiųmetinio festivalio eksperimentinėje programoje. Susitikime su Čiurlioniu dalyvaus: turkų menininkas, šiuo metu kuriantis Sardinijoje Dunen Mubin, prancūzų menininkas Phil Von ir pianistas Rokas Zubovas.

Eksperimentiniu vadinamas projektas „Trijų kultūrų ir Čiurlionio susitikimas“ – tai skirtingų pasaulių, skirtingų kultūrinių patirčių jungtis, kuri pareikalaus iš užsienio menininkų ne tik gilaus savo kraštų istorinės, muzikinės kultūros tradicijų išmanymo, bet ir M. K. Čiurlionio kūrybos pažinimo (Daugiau apie renginį).

Jauni muzikos talentai suskambės istorinio pasakojimo apie Sofiją fone

Šiemet festivalio muzikinė programa kaip niekada intensyvi. Kuliuose skambės įvairiausių instrumentų sudėties kolektyvai su įvairių žanrų renginiais. Organizatoriai atskleidžia festivaliui specialiai sukurtą teminį programos renginį: paskaita-koncertas  „Akyse man šiandien stovi Krokuva“. Pavadinimą rengėjai suteikė parafrazuojant Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę, atsiminimuose grįžtančią į savo studijų metus Lenkijoje.

Monografijos apie Sofiją autorė dr. Nida Gaidauskienė papasakos, kodėl studijoms buvo pasirinkta Krokuva, kokių kultūrinių patirčių ir avantiūrų jauna Sofija ten patyrė, kurios patirtys vėliau ją artino su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu (Daugiau apie renginį).

Du baigiamieji festivalio vakarai dedikuoti teatrui ir jauniems Lietuvos kūrėjams

„Taško“ teatro aktoriai, praėjusią vasarą nustebinę festivalio svečius muzikiniu spektakliu-siuita „Ugnies medžioklė su varovais“, šiemet Kulių kultūros centre repetuos ir festivalio metu pristatys pagal pirmąją lietuvišką pjesę pastatytą ir atgimusią komediją „Amerika pirtyje“ (rež. Valentinas Masalskis).

Ši pjesė tapo istoriniu 1899 metais Palangoje suvaidintu pirmuoju spektakliu lietuvių kalba, kuriame dalyvavo ir aktorės karjerą pažinusi Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Tais pačiais metais kūrinys „Amerika pirtyje“ buvo suvaidintas ir Kuliuose. 120 metų premjeros sukakties proga SOFIJOS festivalio metu bus atkurtas pirmojo spektaklio kelias.

Galingų istorinių moterų portretai sensacingame spektaklyje-koncerte

Festivalį uždarys spektaklis-koncertas „Graži ir ta galinga“. Tai penkių „Klaipėdos jaunimo teatro“ aktorių moterų naujausias kūrybinis darbas, jau pelnęs populiarumą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Moteriška galia ir grožis – esminis gabių aktorių pasirodymo motyvas. Scenoje greta Astos, Ievos, Marijos, Rugilės ir Vaivos atsiveria Lietuvos istorijoje vietą išsikovojusių bei įtaką kultūros raidai pademonstravusių moterų muzikiniai portretai: Barboros Radvilaitės, kunigaikštienės Bonos, Dalios Grybauskaitės, Julijos Žemaitės, Marytės Melnikaitės, Teklės… Specialiai Kulių festivaliui spektaklį planuojama papildyti Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės portretu (Daugiau apie koncertą).

SOFIJOS festivalis tampa reikšminga Plungės rajono vasaros tradicija

Margoje festivalio programoje kas vakarą vyks skirtingi pasirodymai, taip pat yra suplanuotos kasdien vyksiančios kūrybinės bei meninės veiklos: žinomų Lietuvos fotografų parodos, istorinės ekskursijos, kūrybinės dizaino dirbtuvės.

Visą savaitę svetinguose Kuliuose gyvensiantys ir savo idėjas įgyvendinsiantys festivalio menininkai susitikimų, paskaitų ir dirbtuvių metu mielai bendraus su norinčiais giliau pažinti kūrybos pasaulį.

Istorikės Nida Gaidauskienė ir Zuzana Jankevičienė kvies į ekskursijas Sofijos keliais. Taip pat bus organizuojamos patyriminės ekspedicijos į greta Kulių esančią Reiskių tyro pelkę. Fotografas Jonas Tučkus gilinsis į kuliškių portretus ir festivalio dienomis Kulių bažnyčioje surengs unikalią kuliškių portretų parodą.

Praėjusią vasarą savo kūrybiškumu kuriant skrybėles visus stebinusi dizainerė Rūta Lendraitytė, prekės ženklo „Uttala“ kūrėja ir šiemet visus norinčius kvies prisijungti prie rūbų dizaino dirbtuvių. Netikėtus dirbtuvių rezultatus festivalio dalyviai ir svečiai išvys Kulių gamtos ramybės apsuptyje festivalio uždarymo naktį.

Festivalio organizatoriai tikisi, kad ir šiųmetiniu festivaliu pavyks įrodyti, kad ir mažuose miesteliuose gali įvykti kultūrų susitikimas ir geros kultūrinės patirtys. Lietuvos kultūros tarybos finansavimas SOFIJOS festivaliui yra ne tik finansinė parama, bet ir svarbus festivalio organizatorių iniciatyvos vertinimas, skatinantis toliau tęsti reikšminį kultūrinį darbą regione.

Nedidelio Kulių miestelio bendruomenė kasmet su džiaugsmu svetingai priima festivalio dalyvius ir lankytojus. Panašu, kad tai tampa nauja ir prasminga Plungės rajono vasaros tradicija.

Festivalio organizatorių info.

Festivalio naujienas taip pat galite sekti


2020-06-23

Netikėtas susitikimas su kultūra – šalia Šiaulių geležinkelio stoties

Pirmąją vasaros dieną kultūrinių renginių sugrįžimą pažymėjo tarptautinės parodos „Keliaujantys muzikai“ sugrįžimas. Paroda savo kelionę tęsia leisdamasi į Saulės miestą Šiaulius, kur bus eksponuojama birželio 29–liepos 23 d. Tradicija parodą atidaryti kultūrine programa „Štai, Čiurlionis!“, kurią rengia pianistų Sonatos ir Roko Zubovų duetas ir aktorius Ridas Jasiulionis, tęsiama, o šįkart renginys bus ypač vasariškas – šiauliečiai ir miesto svečiai kviečiami netikėtam susitikimui su kultūra atviroje erdvėje, šalia Šiaulių geležinkelio stoties. 

Paroda „Keliaujantys muzikai“ savo kelionę po Lietuvą pradėjo prieš pat karantiną – pirmieji Lietuvoje ją pamatė vieno iš Čiurlionio miestų, Varėnos, gyventojai, vos po kelių dienų – ir vilniečiai. Leidus atsinaujinti renginiams, paroda savo kelionę tęsė Kauno geležinkelio stotyje, o dabar keliasi į Šiaulius. 

„Paroda, kurioje pristatyti XIX a. pab. po Europą keliavusių muzikų Claros Schumann, Edvardo Griego ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kelionių vargai, džiaugsmai ir aplinkybės, suskamba kaip neblėstantis siekis keliauti, dalintis savo muzika, atrasti naujus kūrybinius horizontus. Šiandien sunku ir įsivaizduoti, kad nuo Bergeno iki Oslo Griegas koncertuoti keliavo savaitę. Paroda iliustruoja, kokios sudėtingos kartais galėjo būti kelionės pas klausytojus. Taip pat labai įdomu, kad, lyginant trijų muzikų kelionių maršrutus, pamatome, kiek nemažai iš tiesų keliavo, pamatė ir M. K. Čiurlionis“. Savo kelionėmis šie muzikai kūrė vieningą Europos kultūros erdvę, kuri šiandien vėl tampa mūsų tikslu, daug įtampų ir klausimų keliančia, nelengvai įgyvendinama vertybe“, – pasakoja pianistas, M. K. Čiurlionio namų direktorius Rokas Zubovas. 

Paroda „Keliaujantys muzikai“ ir toliau keliaus per Čiurlionio miestus. Planuojamos jos eksponavimo datos ir erdvės:

Birželio 20–liepos 20 d., Druskininkų miesto muziejaus dailės galerija; 

Birželio 29–liepos 23 d., Šiaulių geležinkelio stotis; 

Liepos 23–rugpjūčio 15 d., Rietavo kultūros centras, buv. Rietavo Oginskių dvaro karietinė; 

Liepos 24–rugpjūčio 22 d., Klaipėdos geležinkelio stotis; 

Rugpjūčio 16–30 d., Palanga, Tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio renginių metu; Rugsėjo 3–22 d., Plungė, Žemaičių dailės muziejus, buv. kunigaikščių Oginskių dvaro rūmai. 

Parodos „Keliaujantys muzikai“ atidarymas šalia Šiaulių geležinkelio stoties – birželio 29 d., 18 val., lydint muzikinei-kultūrinei programai „Štai, Čiurlionis!“. 

„Europos muzikos takai“ – tai bendras M. K. Čiurlionio namų ir partnerių iš Norvegijos ir Vokietijos projektas. Jo veiklų centre – kompozitoriai Edvardas Griegas, Clara Schumann ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Projekto renginiuose, kurie apima koncertus, parodas, ekskursijas, forumus ir diskusijas, nagrinėjami šių menininkų kultūriniai ryšiai, užsimezgę per bendrą, nors ir skirtingu laiku išgyventą, Leipcigo kultūrinę aplinką.

„Čiurlionio kelias“– tai pirmasis nacionalinio kultūros kelio projektas, aktualizuojantis dailininko, kompozitoriaus, kultūrininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos ženklus, esančius Varėnos, Druskininkų, Vilniaus, Kauno, Plungės, Rietavo, Palangos miestų ir rajonų savivaldybėse. Čiurlionio kelias veikia kaip nuolatinis objektų lankymo maršrutas, kurį sudaro apie 500 km. Projekto koordinatorius – Lietuvos muziejų asociacija. Projekto partneriai – Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, M.K. Čiurlionio namai, Druskininkų miesto muziejus, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, Žemaičių dailės muziejus, Palangos kurorto muziejus, Varėnos kultūros centras, Senosios Varėnos šv. Mykolo arkangelo parapija, Čiurlionio draugija ir jos skyriai Čiurlionio kelio miestuose. Projekto „Čiurlionio kelias“ veiklas  finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Parodos partneriai

AB Lietuvos geležinkeliai

Kūrybiška Europa

Lietuvos kultūros taryba


2020-06-16

Prasideda „55 Fortepijoninės muzikos vasaros Druskininkuose” sezonas

Birželio 27 dieną M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje Druskininkuose prasideda penkiasdešimt penktasis fortepijoninės muzikos vasaros koncertų ciklas. Šis ciklas pradėtas rengti vos įkūrus M. K. Čiurlionio memorialinį muziejų Druskininkuose. Koncertai, rengiami istorinių namų, kuriuose gyveno Čiurlionių šeima, sode, atkūrė tradiciją, gyvavusią dvidešimtojo amžiaus pradžioje, kada kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis vasaromis grįždavo namo iš Varšuvos. Tada sode susirinkę šeiminykščiai ir bičiuliai vakarais klausydavosi pro atvertą langą skambančių paties kompozitoriaus atliekamų improvizacijų, o nuo 1966 metų pianistai čia pradėjo garsinti kompozitoriaus muziką į kurortą gausiai suvažiuojantiems poilsiautojams. Keitėsi santvarka, keitėsi klausytojų kartos, tačiau ši unikali koncertinė sodo erdvė, kada muzika skleidžiasi gamtos ir kultūros santarvėje, liko aktuali ir klausytojų mėgiama iki šių dienų. Kaip ir pirmaisiais koncertų rengimo metais, į kiekvieną koncertinę programą yra įtraukiami M. K. Čiurlionio muzikiniai opusai.

Tradiciškai čia savo kūrybines programas pristato M. K. Čiurlionio pianistų konkursų laureatai, o taip pat ir talentingiausi jaunieji Lietuvos pianistai. Šią vasarą tarp koncertuosiančių pianistų taip pat netruks naujų veidų: Gabrielė Sutkutė ir Neringa Valuntonytė yra pernai vykusio VIII tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureatės, Jonas Šopa ir Medeinė Mickevičiūtė yra Klaipėda Piano Masters laureatai, o Simonas Poška – geriausias šiemetinis nacionalinės M. K. Čiurlionio menų gimnazijos pianistas-absolventas. 

Šiemet, pažymint 30-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metines, pianistai į savo programas buvo kviečiami įtraukti taip pat ir kitų XX-XXI amžių Lietuvos kompozitorių kūrinių, todėl klausytojai galės išgirsti labai plačią lietuviškosios kompozicinės mokyklos paletę. Vasaros koncertuose skambės Broniaus Kutavičiaus, Tomo Juzeliūno, Juliaus Juzeliūno, Vidmanto Bartulio, Loretos Narvilaitės, Ievos Parnarauskaitės, Dainoros Aleksaitės, Anatolijaus Šenderovo, Algimanto Bražinsko, Stasio Vainiūno, Vytauto Bacevičiaus, Balio Dvariono ir Vytauto Barkausko kūriniai. 

Pastaruosius penkiolika metų ciklą organizuoja viešoji įstaiga „Impetus musicus“ drauge su M. K. Čiurlionio memorialiniu muziejumi. Ciklo koncertai prasidės birželio 27 dieną ir vyks kiekvieną trečiadienį dvidešimtą valandą ir šeštadienį šešioliktą valandą iki rugpjūčio 22 dienos. 

Koncertų kalendorių rasite ČIA.

Naujienas sekite ČIA.

Rėmėjai

Lietuvos kultūros taryba

Druskininkų miesto savivaldybė

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

VšĮ Impetus musicus info.


2020-05-27

Europos muzikos takų paroda „Keliaujantys muzikai“ – sugrįžta!

Kultūriniams renginiams teko padaryti pertrauką, tačiau po truputį jie sugrįžta. Pirmoji kalendorinės vasaros diena pažymėta ir tarptautinės parodos „Keliaujantys muzikai“, skirtos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Claros Schumann ir Edvardo Griego kelionių maršrutams ir kasdienybei pristatyti, sugrįžimu – iki pat mėnesio pabaigos ja vėl domėtis galės Kauno geležinkelio stoties keleiviai. O birželio 1 d., 18 val., parodą atidarys muzikinė-kultūrinė programa „Štai, Čiurlionis!“, kurią ruošia pianistų Sonatos ir Roko Zubovų duetas ir aktorius Ridas Jasiulionis. Tiesa, gyvai stebėti pasirodymą, laikydamiesi visų saugomo priemonių, galės tik keleiviai, tačiau visi norintys kviečiami žiūrėti tiesioginę atidarymo transliaciją projekto „Europos muzikos takai“ facebook’o paskyroje. 

Paroda „Keliaujantys muzikai“ savo kelionę po Lietuvą pradėjo prieš pat karantiną – pirmieji Lietuvoje ją pamatė vieno iš Čiurlionio miestų, Varėnos, gyventojai, vos po kelių dienų – ir vilniečiai. Paroda ir ją lydėjusi programa buvo sutikta su dideliu susidomėjimu, deja, dėl karantino, teko padaryti pertrauką, o organizatoriams pergalvoti parodos eksponavimo datas. Visgi pagaliau paroda ir vėl išvys dienos šviesą.

„Kai prieš dvejus metus planavome Lietuvos, Vokietijos ir Norvegijos partnerių bendrai rengiamą parodą „Keliaujantys muzikai“, kuri kovo pradžioje pasiekė Lietuvos miestus, netikėjome, kad uždarų sienų Europoje ji įgaus netikėtus naujus turinio aspektus. Paroda, kurioje pristatyti XIX a. pab. po Europą keliavusių muzikų Claros Schumann, Edvardo Griego ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kelionių vargai, džiaugsmai ir aplinkybės, suskamba kaip neblėstantis siekis keliauti, dalintis savo muzika, atrasti naujus kūrybinius horizontus, rezonuoja dar garsiau. Daugelis galime asmeniškai tapatintis su tų muzikų išgyvenimais ir patyrimais. Savo kelionėmis šie muzikai kūrė vieningą Europos kultūros erdvę, kuri šiandien vėl tampa mūsų tikslu, daug įtampų ir klausimų keliančia, nelengvai įgyvendinama vertybe“, – apie naujas konteksto įgalintas parodos prasmes kalba pianistas, M. K. Čiurlionio namų direktorius Rokas Zubovas.

 Paroda „Keliaujantys muzikai“ ir toliau keliaus per Čiurlionio miestus. Planuojamos jos eksponavimo datos ir erdvės:

Birželio 1–28 d., Kauno geležinkelio stotis;

Birželio 20–liepos 20 d., Druskininkų miesto muziejaus dailės galerija;

Birželio 29–liepos 23 d., Šiaulių geležinkelio stotis;

Liepos 23–rugpjūčio 15 d., Rietavo kultūros centras, buv. Rietavo Oginskių dvaro karietinė;

Liepos 24–rugpjūčio 22 d., Klaipėdos geležinkelio stotis;

Rugpjūčio 16–30 d., Palanga, Tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio renginių metu;

Rugsėjo 3–22 d., Plungė, Žemaičių dailės muziejus, buv. kunigaikščių Oginskių dvaro rūmai.

Parodos „Keliaujantys muzikai“ atidarymas Kauno geležinkelio stotyje – birželio 1 d., 18 val., lydint muzikinei-kultūrinei programai „Štai, Čiurlionis!“. Tiesioginė renginio transliacija – „Europos muzikos takų“ facebook’o paskyroje.

„Europos muzikos takai“ – tai bendras M. K. Čiurlionio namų ir partnerių iš Norvegijos ir Vokietijos projektas. Jo veiklų centre – kompozitoriai Edvardas Griegas, Clara Schumann ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Projekto renginiuose, kurie apima koncertus, parodas, ekskursijas, forumus ir diskusijas, nagrinėjami šių menininkų kultūriniai ryšiai, užsimezgę per bendrą, nors ir skirtingu laiku išgyventą, Leipcigo kultūrinę aplinką.

Parodos partneriai:

AB Lietuvos geležinkeliai

Kūrybiška Europa

Lietuvos kultūros taryba

Daugiau informacijos www.mkcnamai.lt


2020-05-19

“Ondine” išeista Čiurlionio simfoninės muzikos kompaktinė plokštelė įvertinta penkiomis žvaigždutėmis

Suomijos muzikos įrašų leidyklos „Ondine“ išeista M. K. Čiurlionio simfoninės muzikos kompaktinė plokštelė, kurioje skamba nauji uvertiūros „Kęstutis“ir simfoninių poemų „Miške“ ir „Jūra“ Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, diriguojamo Modestro Pitrėno, įrašai, susilaukė penkių žvaigždučių įvertinimo iš Liuksemburge esančio Pizzicato portalo.

Per trumpą gyvenimą lietuvių dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) pasiekė didelių aukštumų tiek tapyboje, tiek muzikoje. Jis save matė kaip sinestetą, o jo paveikslai dažnai turi muzikinius pavadinimus, tokius kaip kaip sonata, simfonija ar fuga.

Per savo trumpą dešimties metų karjerą jis sukūrė beveik keturis šimtus muzikos kūrinių, įskaitant dvi stambias simfonines poemas, uvertiūrą (tai vieninteliai išlikę kompozitoriaus simfoniniai kūriniai), fortepijonines sonatas, kamerinę ir vokalinę muziką. Daug jo kūrinių prarasta. Jis taip pat sukūrė apie keturis šimtus paveikslų ir ofortų, keletą literatūros kūrinių ir eilėraščių. Dėl depresijos jis 1911 m. buvo paguldytas į psichiatrijos kliniką, kur mirė nuo plaučių uždegimo.

Programa prasideda išraiškinga, turtingai orkestruota uvertiūra „Kęstutis“, po kurios seka simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, pavadintos taip pat kaip ir du Čiurlionio tapybos darbai.  

Abu kūriniai išsiskiria savo spalvų sodrumu ir gali būti priskirti simbolizmui, t. y. jausminės patirties, kuri vystosi mistiškai, nepriklausomai nuo realybės, rezultatui. Abu kūriniai grindžiami instinktyviu Čiurlionio atmosferos ir spalvos pajautimu ir yra labai originalūs.

Juos Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras atlieka atmosferiškai ir išraiškingai – tai išties verta atrasti.

Švedų leidinys Kulturdelen įvertino įrašą penkiomis žvaigždutėmis. Autorius savo straipsnyje Čiurlionio orkestrinę muziką lygino su Karowicziaus, Richardo Strausso ir Sibeliuso kūriniais.

Ši plokštelė taip pat tapo Presto Classical (didžiausia pasalyje klasikinės muzikos plokštelių parduotuvė) „Redaktoriaus pasirinkimas“.

Turiu padėkoti kolegai Davidui (mūsų rezidentas, kuris domisi viskuo susijusiu su Baltijos šalimis), kad atkreipė mano dėmesį į šį genialų lietuvių kompozitorių, kurio atmosferiški gamtovaizdžiai savo orkestruotės išradingumu prilygsta Sibeliusui ir Mahleriui. Čiurlionio kūriniuose jaučiamipastarojo Pirmosios simfonijos aidai ir Wagnerio “Götterdämmerung” aušros vaizdiniai, o audringas paskutinio kūrinio jūrinis peizažas regis žvelgia pirmyn į Britteno – Peter Grimes.


2020-05-06

Garsus flamandų žurnalistas: apie Čiurlionį metas sužinoti visam pasauliui

Straipsnis publikuotas 2020.05.02 LRT portale. Straipsnio autorius Mindaugas Klusas.

Belgijoje gyvenantis žymus flamandų kultūros veikėjas, dainininkas, TV laidų vedėjas ir žurnalistas Kurtas Van Eeghemas taip žavisi Lietuva, kad apie ją jau rašo antrą knygą. Šįkart jo akiratyje – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. „Jis žinomas Varšuvoje, Baltijos šalyse, Rusijoje. Atėjo metas apie šį talentingą vyrą sužinoti visam pasauliui“, – nei daugiau, nei mažiau – taip ir pasakė LRT.lt pašnekovas.

Kurtas Van Eeghemas / Asmeninio archyvo nuotr.

2018-aisiais K. Van Eeghemas ne vieną mėnesį praleido Lietuvoje, lankė šalies muziejus, teatrus, kino renginius, meno festivalius, domėjosi istorija, pabuvojo įvairiuose Lietuvos miestuose. Po metų K. Van Eeghemas parašė knygą „Lietuva. Kelionė į nepažinta“, bene vienintelę tokio turinio knygą flamandų kalba. Tėvynainiams jis skaito paskaitas apie Lietuvą, ragindamas būtinai pamatyti šį kraštą. Per viešnagę apsilankęs Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje žymusis flamandas susižavėjo šio menininko genijumi. „Kai pirmą kartą Kaune pamačiau Čiurlionio darbus, labai susigraudinau. Jo kūrinių grožis mane labai sujaudino. Kaip įdomiai kūrėjas matė pasaulį! Iškart pajutau, kad tai žmogus, apie kurį turiu parašyti. Įdomi ne tik jo kūryba. Jo gyvenimas buvo labai įdomus, bet sudėtingas, o man patinka sudėtingi dalykai“, – teigė K. Van Eeghemas.

Po Kauno tą pačią savaitę Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje išgirdo M. K. Čiurlionio simfoninę poemą „Miške“ – tai buvo dar vienas postūmis. Čiurlioniški įspūdžiai tą savaitę nesibaigė – flamandas apsilankė Varėnoje, žavėjosi pietinės Lietuvos kraštovaizdžiais, turėjusiais tokios svarbos lietuvių tapytojui ir kompozitoriui.

„Visa jo kūryba semiasi gyvybės iš šių vietų“, – buvo įsitikinęs LRT.lt kalbintas flamandų žurnalistas.

Visą staipsnį skaitykite LRT.lt

Lietuvos ambasada Belgijoje / Lithuanian Embassy to Belgium and Luxembourg Facebook paskyroje pasidalino vaizdo įrašu, kuriame pats Kurtas Van Eeghemas pristato būsimos knygos apie M. K. Čiurlionį kūrimo procesą. (Vaizdo įrašas anglų kalba)

✍️🎼 Brangus Lietuvos draugas, flamandų žurnalistas, kultūros specialistas ir knygos "Lietuva: kelionė į nepažinta" autorius Kurt Van Eeghem dalijasi savo karantino kasdienybe rašant knygą apie Mikalojus Konstantinas Čiurlionis! A dear friend of Lithuania, well-known Flemish journalist, culture specialist and author of the book "Lithuania: a travel to unknown" Kurt van Eeghem shares some of the moments of his quarantine life while writing a new book about Lithuanian composer and artist M. K. Čiurlionis!LRT Užsienio reikalų ministerija Keliauk Lietuvoje Kultūros ministerija

Posted by Lietuvos ambasada Belgijoje / Lithuanian Embassy to Belgium and Luxembourg on Tuesday, April 28, 2020

2020-03-20

Išleista Čiurlionio kūrinių kompaktinė plokštelė

Šiandien iš Suomijos muzikos įrašų leidyklos „Ondine“ vadovo Reijo Kiiluneno Lietuvos nacionalinė filharmonija gavo puikią žinią apie ką tik išleistą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinių simfoniniam orkestrui kompaktinę plokštelę, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Per Filharmonijos renovaciją 2019 m. Vilniaus plokštelių studijoje šią plokštelę įrašė maestro Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.

Įrašo garso inžinieriai – Vilius ir Aleksandra Kerai („Baltic Mobile Recordings“), o vargonų partijos atlikėja simfoninėje poemoje „Jūra“ – jų kolegė Evelina Staniulytė.

Plokštelėje skamba M. K. Čiurlionio uvertiūra „Kęstutis“, simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“. Šių neblėstančio grožio muzikinių vizijų galės klausytis viso pasaulio melomanai, nes „Ondine“ užtikrins CD sklaidą per kompanijos savininkės, bene didžiausios klasikinės muzikos įrašų leidyklos „Naxos“ tinklą.

Pranešimas spaudai publikuotas www.lrt.lt


2020-03-04

Tarptautinio projekto „Europos muzikos takai“ paroda pradeda kelionę po Lietuvą

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Claros Schumann ir Edvardo Griego kelionių maršrutai pristatomi parodoje „Keliaujantys muzikantai“

Paroda, pristatanti trijų Leipcigo aplinkos sujungtų kompozitorių – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Claros Schumann ir Edvardo Griego kelionių maršrutus ir kasdienybę, šį pavasarį ir vasarą džiugins net devynių Lietuvos miestų gyventojus. Keliaujanti paroda apie keliaujančius muzikus – tokį neeilinį kultūrinį įspūdį paruošė tarptautiniame projekte „Europos muzikos takai“ ir nacionaliniame kultūros kelio projekte „Čiurlionio kelias“ dalyvaujantys M. K. Čiurlionio namai.

Traukinių stotis – vieta, kurioje prasidėdavo ir pasibaigdavo daugelis XIX a. – XX a. pr. menininkų kelionių. Būtent todėl ši paroda pasitiks traukiniais keliaujančius žmones – nuo kovo iki liepos mėnesio ji bus pristatoma Varėnos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Plungės traukinių stotyse, taip pat ją pamatys ir Druskininkų, Rietavo ir Palangos gyventojai bei šių miestų svečiai. Parodų atidarymus lydės ir meninė programa „Štai, Čiurlionis!“, kurios metu keliaujančių muzikų ir M.K. Čiurlionio amžininkų kūrinius atliks pianistai Sonata ir Rokas Zubovai, o aktorius Ridas Jasiulionis dalinsis pačių menininkų ir jų artimųjų prisiminimais apie kelionių kasdienybę. 

„Ši paroda siekia per trijų muzikų – E. Griego, M. K. Čiurlionio ir Cl. Schumann – istorijas supažindinti žiūrovą su tuo, kaip XIX a. žmonės keliavo. Šiandien sunku ir įsivaizduoti, kad nuo Bergeno iki Oslo Griegas koncertuoti keliavo savaitę. Paroda iliustruoja, kokios sudėtingos kartais galėjo būti kelionės pas klausytojus. Taip pat labai įdomu, kad lygindami trijų muzikų kelionių maršrutus, suprantame, kiek nemažai iš tiesų keliavo, pamatė ir M. K. Čiurlionis”, – pasakoja M. K. Čiurlionio namų vadovas, pianistas Rokas Zubovas. 

Nuo kelioninių lagaminų, iki prisiminimų iš kelionių dienoraščių – visa tai galės išvysti šios keliaujančios parodos lankytojai. Paroda anksčiau jau buvo pristatyta Vokietijoje, o liepą savo kelionę tęs ir Norvegijoje. 

Ši paroda Lietuvoje keliaus ir per visus Čiurlionio kelio miestus, glaudžiai bendradarbiaudama su Lietuvos geležinkeliais bei Čiurlionio kelio partneriais Varėnos, Druskininkų, Vilniaus, Kauno, Plungės, Rietavo ir Palangos savivaldybėse.

Planuojamas keliaujančios parodos atidarymo, eksponavimo ir meninės programos „Štai, Čiurlionis!“ renginių kalendorius: 

kovo 4 – 25 d. Varėnoje (Varėnos geležinkelio stotis (Savanorių g. 3A), atidarymo renginys – kovo 4 d. 14.00 val.; 

kovo 6 – balandžio 2 d. Vilniuje (Vilniaus geležinkelio stotis (Geležinkelio g. 16), atidarymo renginys – kovo 6 d. 18.00 val.; 

Parodos atidarymas Vilniaus geležinkelio stotyje 2020.03.06

Daugiau informacijos apie parodą ir planuojamus atidarymus: www.mkcnamai.ltwww.ciurlioniokelias.lt

Papildoma informacija apie projektus:

„Europos muzikos takai“ – tai bendras Čiurlionio namų ir partnerių iš Norvegijos ir Vokietijos projektas. Jo veiklų centre – kompozitoriai Edvardas Griegas, Clara Schumann ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Projekto renginiuose, kurie apima koncertus, parodas, ekskursijas, forumus ir diskusijas, nagrinėjami šių menininkų kultūriniai ryšiai, užsimezgę per bendrą, nors ir skirtingu laiku išgyventą, Leipcigo kultūrinę aplinką. Projektą „Europos muzikos takai“ finansuoja ES programa „Kūrybiška Europa“.

„Čiurlionio kelias“ – tai pirmasis nacionalinio kultūros kelio projektas, aktualizuojantis dailininko, kompozitoriaus, kultūrininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos ženklus, esančius Varėnos, Druskininkų, Vilniaus, Kauno, Plungės, Rietavo, Palangos miestų ir rajonų savivaldybėse. Čiurlionio kelias veikia kaip nuolatinis objektų lankymo maršrutas, kurį sudaro apie 500 km. Projekto koordinatorius – Lietuvos muziejų asociacija. Projekto partneriai – Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, M.K. Čiurlionio namai, Druskininkų miesto muziejus, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, Žemaičių dailės muziejus, Palangos kurorto muziejus, Varėnos kultūros centras, Senosios Varėnos šv. Mykolo arkangelo parapija, Čiurlionio draugija ir jos skyriai Čiurlionio kelio miestuose. Projekto „Čiurlionio kelias“ veiklas  finansuoja Lietuvos kultūros taryba.


(Atšaukta) Kompozitoriaus, pianisto iš Izraelio dr. Uri Brener koncertai Lietuvoje

M. K. Čiurlionio namai praneša, kad kovo mėnesį planuoti kompozitoriaus, pianisto iš Izraelio dr. Uri Brener koncertai Lietuvoje įvyks vėliau, praėjus kovai su Convi-19 (pranešimas paskelbtas 2020.03.10. Daugiau skaitykite: www.mkcnamai.lt.

Koncertai–susitikimai su kompozitoriumi ir pianistu dr. Uri Brener (Izraelis), pirmą kartą Lietuvoje taip plačiai pristatant jo kūrybą, paženklintą M. K. Čiurlionio paveikslų. Koncertai įvyks:

Vilniuje kovo 11 d. 16 val. M. K. Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11) – Atšauktas

Kaune kovo 12 d. 17.30 val. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (Putvinskio g. 55) – Atšauktas

 M. K. Čiurlionio namai Vilniuje tęsia projektą „Dialogai su Čiurlioniu“. Šio visus metus apimančio projekto siekis yra pristatyti Čiurlionio palikimo atšvaitus pačiuose įvairiausiuose kultūriniuose kontekstuose, parodyti Lietuvos kultūros mylėtojams įvairiose pasaulio šalyse gimstančias Čiurlionio kūrybos interpretacijas. Štai sausio mėnesį klausytojai jau galėjo gėrėtis pianisto Peterio Laulo (Estija-Rusija) koncertu M. K. Čiurlionio namuose.  Per šiuos metus dar bus pristatyti ne vien Europos šalių muzikai, bet taip pat ir kūrybiniai dialogai su Pietų ir Šiaurės Amerikos atlikėjais. 

Artimiausias „Dialogų su Čiurlioniu“ projekto svečias, tai kompozitorius ir pianistas iš Izraelio Uri Brener. M. K. Čiurlionio namų kvietimu kompozitorius į Lietuvą sugrįžta po daugiau kaip trisdešimties metų pertraukos. Koncertuose kovo 11-12 dienomis Vilniuje ir Kaune įvyks pirmasis toks išsamus Urio Brenerio kūrybos pristatymas Lietuvoje.       

Šio labai produktyvaus kompozitoriaus plunksnai priklauso virš šimto opusų. Jo kūrinius atliko Izraelio simfoninis orkestras diriguojamas Zubino Metha‘os, Jeruzalės simfoninis orkestras diriguojamas  Frédérico Chaslino, „Maskvos solistai“ diriguojami Jurijaus Bašmeto, Izraelio kamerinis orkestras,  „Tel-Aviv Soloists“ orkestras, „Aviv“ kvartetas, „Continuum“ ansamblis (Niujorkas, JAV), Naujasis Džiuljardo ansamblis, bei daugelis kitų atlikėjų ir muzikos kolektyvų. Urio Brenerio kūriniai skambėjo Izraelyje, Vokietijoje, JAV, Australijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Švedijoje, Italijoje, Olandijoje, Rusijoje, Serbijoje, Kroatijoje ir kitose Europos valstybėse. Kompozitorius už savo kūrybą ir veiklą yra pelnęs ne vieną valstybinį Izraelio apdovanojimą. Šiuo metu jis yra Izraelio Simfonietos reziduojantis kompozitorius.  

Urio Brenerio, Maskvoje 1974 metais gimusio, Izraelyje gyvenančio, Rusijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir Izraelyje studijavusio kompozitoriaus, apsigynusio daktaro disertaciją, kūryba nuo ankstyvos jaunystės yra tampriai susijusi su Čiurlionio tapyba. Kaip teigia pats kompozitorius, jo ryšys su Čiurlioniu prasidėjo 1987 metais, kada, būdamas trylikos, jis apsilankė Kaune, M. K. Čiurlionio dailės muziejuje: „Čiurlionio paveikslai mane iškart sužavėjo kaip kažkas nepaprastai išradingo ir gilaus, kaip iš lietuvių tautinės tradicijos kylančios laisvos kūrybinės dvasios išraiška persipynusi su išmintimi ir simbolika. Visa tai buvo persmelkta neįtikėtino muzikalumo, o šių kūrinių „skambumas“, dar labiau sustiprino poveikį. Patekau į naują ir žavų ritmų, spalvų ir harmonijų pasaulį, kurį aš tiesiog turėjau įtraukti į muzikinę erdvę. Dar keletą kartų aplankiau M. K. Čiurlionio muziejų, ir kiekvieną kartą ankstesnis efektas tapdavo tik dar stipresnis ir būtent tuo metu aš pradėjau komponuoti muzikinius kūrinius pagal M. K. Čiurlionio paveikslus.“

Koncertuose Vilniuje, M. K. Čiurlionio namuose kovo 11 dieną 16 val. ir Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje kovo 12 dieną 17.30 val. skambės Čiurlionio kūrinių įkvėpti Urio Brenerio kūriniai „Auka“, „Rex“, preliudai fortepijonui, o taip pat naujas kompozitoriaus opusas „Žydiška siuita“, kuri yra skiriama žydų istorijos metams. Drauge su kompozitoriumi muzikuos žinomi Lietuvos muzikai: smuikininkė Rasa Vosyliūtė, violončelistė Onutė Švabauskaitė ir klarnetininkas Rimvydas Savickas. Koncertų-susitikimų metu kompozitorius pasidalins mintimis apie savo kūrybą ir jos santykį su Čiurlionio palikimu. 

Uri Brenerio koncertus Vilniuje ir Kaune parėmė Lietuvos Žydų (Litvakų) bendruomenė, Geros valios fondas ir Lietuvos kultūros taryba.

M. K. Čiurlionio namai info.


2020-02-11

Talentingiausiems LMTA ir VDA kūrėjams – 5000 eurų Vasario 16-osios fondo M. K. Čiurlionio vardo stipendija

Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, vasario 17 d. 14 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje bus pirmą kartą teikiama M. K. Čiurlionio draugijos ir Vasario 16-osios fondo įsteigtaM. K. Čiurlionio stipendija-paskata jauniesiems kūrėjams. 

Stipendijos iniciatorė – M. K. Čiurlionio draugija, steigėjas – Vasario 16-osios fondas, finansuojantis istorinius tyrimus, valstybingumo stiprinimo ir edukacinius projektus. Pirmieji M. K. Čiurlionio stipendijos-paskatos laureatai – Vilniaus dailės akademijos (VDA) magistrantė, grafikė Viltė Žumbakytė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentas, kompozitorius Mantvydas Pranulis.

„Jeigu trokštame savo kultūros, tai skubėkime prie jos visomis jėgomis, išsirinkdami geriausius takus. Jeigu trokštame savo muzikos, tai tegul dirba kiekvienas, kam yra suteikta kūrybos galybė, o savo darbo vaisiais tegu su broliais pasidalija“, – daugiau nei prieš 100 metų rašė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

Atliepdama lietuvių muzikos ir dailės klasiko siekius, M. K. Čiurlionio draugija 2019 m. inicijavo stipendiją jauniesiems dailininkams ir muzikams ir pateikė paraišką dėl jos finansavimo Vasario 16-osios fondui. Jos tikslas –  paskatinti jaunųjų menininkų kūrybinių sumanymų ir projektų įgyvendinimą. Stipendijos dydis – 5000 eurų. Pirmąsias stipendijas pelnė VDA grafikos magistrantė Viltė Žumbakytė ir LMTA kompozicijos studentas Mantvydas Pranulis.

Kompetentinga atrankos komisija VDA – prorektorė studijoms dr. Ieva Pleikienė, Dailėtyros instituto menotyrininkė dr. Algė Andriulytė, dėstytojas Remigijus Gataveckas, M. K. Čiurlionio draugijos narys Vincas Matonis, Parodų salių „Titanikas“ vadovas dr. Vidas Poškus – rinkosi iš 23 kandidatų.

M. K. Čiurlionio draugijos stipendiją VDA laimėjo Grafikos studijų programos 2 kurso magistrantė Viltė Žumbakytė. Jaunajai menininkei stipendija skirta sukurti naujiems kūriniams, juos pristatyti individualioje parodoje „Tekstūros“ Lietuvos miestuose bei vystyti muzikinę veiklą.

Stipendijos laureatė 8-erius metus mokėsi groti fortepijonu M. K. Čiurlionio menų mokykloje ir tik vėliau žengė vizualiųjų menų keliu. Kūrybinėje praktikoje – grafikos darbuose, skulptūriniuose objektuose-garso instaliacijose – ji apmąsto laiko, daugialypės tikrovės, kasdienybės temas. Tyrinėdama paviršius ir struktūras ieško būdų kaip piešiniais, garsais ar tekstais įkūnyti lėtesnes, gilesnes būsenas, kurios, autorės manymu, tampa tam tikra atsvara išorinio pasaulio greičiui. Studijų VDA metu jaunoji grafikė mokėsi Italijoje, rezidavo Vokietijoje. Šios patirtys V. Žumbakytei suteikė naujų impulsų kūrybinėms mintims vystyti – ieškoti būdų, kaip sujungti vizualinę ir muzikinę veiklą į vieną patyrimų lauką ir atrasti naujas raiškos galimybes.

LMTA buvo skelbiamas konkursas tik kompozicijos studentams. Pateiktos 4 kūrybinės paraiškos, jas vertino kompetentinga žiuri: M. K. Čiurlionio draugijos atstovas Rokas Zubovas, LMTA Kompozicijos katedros vedėjas prof. Vaclovas Augustinas, LMTA Kompozicijos katedros dėstytojai dr. Jonas Jurkūnas ir Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas dr. Mykolas Natalevičius, LMTA Meno centro vadovė Ana Ablamonova.

M. K. Čiurlionio stipendija-paskata paskirta Skaitmeninių technologijų specializacijos II kurso studentui Mantvydui Pranuliui 12-os dalių etnokosmologinio garsinio veiksmo „S’Anatomia / Ženklai“ įgyvendinimui. M. Pranulis yra ir kompozitorius, ir atlikėjas. Su savo suburtu ansambliu „Brave Noises“ 2015 m. laimėjo „Vilnius Jazz Young Power“ konkursą ir geriausio instrumentininko prizą. 2017 m. Klaipėdos džiazo festivalyje su grupe „Allergy+“ tapo konkurso „Jazz talentai“ nugalėtoju. M. Pranulis rašo garso takelius kinui, kuria muziką teatro spektakliams.

Pasak M. K. Čiurlionio draugijos pirmininko Sauliaus Valiaus: „Inicijuodami šią stipendiją tikime, kad Lietuvos rytojus – tai kūrybingas ir savo talentus abiejose Akademijose (VDA ir LMTA) lavinantis jaunimas, kuriam nuoširdžiai rūpi savo šalies kultūros ir identiteto išsaugojimas bei atkaklus naujų kūrybinių kelių siekis. Viliamės, kad stipendijos paskatins susimąstyti ir apie artėjantį M. K. Čiurlionio 150 metų jubiliejų bei prisidės prie solidžios šventinės programos kūrimo.“

UAB Koncernas „MG Baltic“ Vasario 16-osios fondui paskyrė milijoną eurų. Fondo tarybą, kuri vertina paraiškas, sudaro visuomeniniais pagrindais dirbantys istorijos ir didelių projektų bei finansų valdymo patirties turintys specialistai. Paraiškas pateikti galima www.vasario16fondas.lt užpildžius formą ir atsiuntus ją el. paštu v16@mgbaltic.lt.

LMTA ir VDA informacija
2020 02 10


Sistema ir dizainas: Jonas Lekevičius