Naujienos

2021-10-22

Knygos „Baltijos šalių menas XIX-XX a.“ pristatymas ir susitikimas su autoriumi

Spalio 29 dieną 16:30 val. Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje, vyks knygos „Baltijos šalių menas XIX-XX a.“ pristatymas, kuriame dalyvaus ir pats autorius: į Lietuvą būtent dėl šio renginio atvyksta žymus prancūzų meno kuratorius Serge Fauchereau. 

Renginyje taip pat dalyvaus:
Dailės istorikė ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Algė Andriulytė;
Filosofas, leidyklos HUBRIS vadovas dr. Viktoras Bachmetjevas;
Pokalbį moderuos menotyrininkas Ernestas Parulskis.

Svečių prašoma atvykti užsiregistravus, turint galimybių pasą ar jį atitinkantį dokumentą. Renginio metu dėvėti apsaugines veido kaukes, laikytis saugaus atstumo, bei dezinfekuoti rankas.
Renginio registracijos formahttps://bit.ly/3vwKFeE

„Baltijos šalių menas XIX-XX a.“ – išsami, gausiai iliustruota Baltijos šalių vaizduojamojo meno apžvalga. Knyga aprašo nacionalinės dailės gimimą trijose Baltijos šalyse XIX-XX a. sandūroje ir gyvybingą, įvairialypį, vibruojantį jų meno pasaulį tarpukariu. Ši gausiai iliustruota Baltijos šalių moderniojo meno istorija papildys visų besidominčių Baltijos šalių menu žinias, o galbūt ir atvers kelią į iki šiol nepažintų kūrėjų darbus. 

Knygos autorius Serge Fauchereau – žymus prancūzų kuratorius, dėstęs amerikiečių literatūrą Niujorko, paskui Teksaso universitete, dešimt metų dirbęs Pompidou centre didelių parodų („Paryžius-Niujorkas“, „Paryžius-Berlynas“, „Paryžius-Maskva“, „Realizmai“ ir kt.) kuratoriumi. Nuo to laiko dalyvauja įvairių tarptautinių institucijų veikloje, o taip pat Serge Fauchereau yra apie keturiasdešimties veikalų, iš jų – penkiolikos monografijų – autorius.

Knyga vienu metu pasirodė trimis kalbomis: prancūzų kalba ją išleido leidykla Flammarion, angliškai – leidykla Thames & Hudson. Lietuviškai ją išvertė Birutė Gedgaudaitė.

Hubris leidyklos info.

Facebook


2021-10-20

Mūza ant peties. Claude Debussy ir M. K. Čiurlionis

Kviečiame pasiklausyti vakar LRT radijo eteryje skambėjusio pokalbio įrašą, kuriame laidos „Mūza ant peties“ vedėja Gerūta Griniūtė kalbina pianistą Roką Zubovą. Pokalbio centre M. K. Čiurlionio ir Claude Debussy kūrybos paralelės, jūros tematika.

„Man, aišku, visada kyla noras, kad istorija būtų pasikreipusi kitaip ir 1908 metais šalia Debussy „Jūros“ Paryžiuje būtų skambėjusi ir Čiurlionio „Jūra“. Ir tada labai įdomu, kaip tų didžiųjų kompozitorių, skirtingais keliais einančių, bet abiejų į jūrą žiūrinčių, du kūriniai būtų atrodę paraleliškai“, – svarsto pianistas prof. Rokas Zubovas.

Malonios perklausos ir naujų muzikinių įspūdžių! Įrašo klausykite – ČIA.


2021-10-19

M. K. Čiurlionio paveikslai Italijoje – tarp pasaulio dailės genijų šedevrų

Italijoje, Udinės mieste, spalio 16 dieną duris atveria svarbiausius pastarųjų dviejų amžių menininkus pristatanti paroda „Begalybės forma“(it. “La forma dell’Infinito”), kur šalia tokio kalibro dailininkų, kaip Claude Monet, Paul Cézanne, Henri Matisse ir kitų genijų šedevrų, eksponuojami menininko, kompozitoriaus, dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniai. Penki autoriaus paveikslai iš Kauno nugabenti į „Casa Cavazzini“ – modernaus ir šiuolaikinio meno muziejų. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kaune atstovai portalui ITLIETUVIAI.IT pasakoja, kad vieno žymiausių Lietuvos dailininkų darbai italams dar nėra gerai pažįstami, todėl labai džiugu, kad paroda suteikia progą pažinti šį talentingą kūrėją.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslai šiauriniame Friuli-Venezia Giulia regione, Udinės mieste įsikūrusiame, muziejuje „Casa Cavazzini“ pristatomi kartu su Claude Monet, Paul Cézanne, Alfred Sisley, Henri Matisse, Dante Gabriele Rossetti, Michail Nesterov, Umberto Boccioni, Pablo Picasso ir kitų dailės genijų darbais. 

Iš viso parodoje, kurioje pagerbtas ir M. K. Čiurlionis, pristatomi net 24 menininkų darbai. Kai teigiama parodos organizatorių pranešime, Udinės mietas dar niekada nematė tokios daugybės į vieną vietą sukviestų, didžiausią žymę pastarųjų dviejų šimtmečių pasaulio dailės istorijoje palikusių talentų darbų. Iš devynių Europos šalių atvykę šedevrai sujungė šį miestą su tokiomis kultūros sostinėmis kaip Paryžius, Londonas, Viena, Barselona ir kitais miestais. Tarp jų – ir Kaunas, iš kur į „Casa Cavazzini“ muziejų atkeliavo net penki dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiurlionio paveikslai.

„Italija – tai yra meno šalis. Mes labai džiaugiamės, kad M. K. Čiurlionio kūriniai keliauja po Italiją, kad italų publika gali labiau pažinti menininką“, – D. Gruzdienė.

„Tai ne pirmas M. K. Čiurlionio vizitas Italijoje, bet mes labai džiaugiamės, kad Čiurlionis buvo dar kartą pakviestas dalyvauti nuostabioje parodoje „Begalybės forma“ Udinėje“, – sako parodą padėjusi rengti M. K. Čiurlionio dailės muziejaus atstovė Danutė Gruzdienė.

„Begalybės forma“ – tai projektas, sumanytas Udinėje veikiančios kultūros asociacijos „Comitato di San Floriano“, žinomos dėl 25 tarptautinių meno parodų, pristatytų pastaraisiais metais Illegio, Udinėje, Briuselyje ir Romoje. Pagrindinė parodos idėja – meno kelio į begalybę atsekimas.

Pasak organizatorių, parodos sumanymas taip pat buvo kaip meninis atsakas į pastarųjų metų išgyvenimus bei pandemijos sukeltas pasekmes. Jos pavadinimas „Begalybės forma“ (it.”La forma dell’Infinito”) simbolizuoja siekį ir troškimą pažinti begalybę, kuri reiškia labai daug. Tai gali būti siejama su begaliniu gyvenimu, protu, grožiu, kuriam nieko netrūksta ir kuris niekada negali išblėsti. O menas visą tai apjungia ir suteikia begalybės formą. Pusšimtis parodoje eksponuojamų įvairius laikotarpius ir šalis pristatančių šedevrų, organizatorių teigimu, lankytojus lyg kalbantys aktoriai priartina prie istorijos, galinčios paliesti širdį ir protą. 

M. K. Čiurlionio dailės muziejaus atstovės teigimu, idėja surengti tokią parodą kilo italams. Ir nors Lietuvos genijaus kūriniai pirmą kartą Italijoje buvo demonstruoti 2010 m. Milano Karališkųjų rūmų muziejuje „Palazzo Reale“, G. Gruzdienė pripažįsta, kad italams M. K. Čiurlionis dar nėra gerai žinomas. Tai ir buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl organizatoriai norėjo, kad Lietuva skolintų šiuos kūrinius parodai. 

„Italija – tai yra meno šalis. Mes labai džiaugiamės, kad M. K. Čiurlionio kūriniai keliauja po Italiją, kad italų publika gali labiau pažinti menininką“, – portalui ITLIETUVIAI.IT teigia D. Gruzdienė. 

Pašnekovė pabrėžia, kad M. K Čiurlionis yra daugiasluoksnis menininkas, o jo kūryboje galima rasti daug įvairių elementų. Todėl neabejojama, kad penki šio Lietuvos menininko kūriniai neabejotinai taps įsimintinais parodos „Begalybės forma” akcentais.

Italams M. K. Čiurlionis dar nėra gerai žinomas. Tai ir buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl organizatoriai norėjo, kad Lietuva skolintų šiuos kūrinius parodai.

„Tikriausiai ne veltui jis buvo pakviestas dalyvauti šioje parodoje pavadinimu „Begalybės forma“. M. K. Čiurlionis yra daugiasluoksnis, įvairiapusiškas ir jo kūryboje galima rasti labai daug prasmių ir idėjų, todėl, manome, kad italai nesuklydo pasirinkdami šio menininko kūrinius“, – sako D. Gruzdienė. 

Į parodą Udinėje iš Kauno atvežti šie M. K. Čiurlionio paveikslai: „Angelas (Angelo preliudas)“, „Angelėliai (Rojus)“, „Pasaka (Pilies pasaka)“, „Pasaka II“ (iš triptiko „Pasaka“) ir „Sonata nr. 6. Allegro“ (iš ciklo „Žvaigždžių sonata“).  M. K. Čiurlionio muziejaus darbuotojai pripažįsta, kad organizatorių atrinkti kūriniai labai atitinka parodos tematiką.

KAS: Paroda „Begalybės forma“(it.”La forma dell’Infinito”)

KUR: Modernaus ir šiuolaikinio meno muziejus „Casa Cavazzini“Via Cavour, 14, 33100 Udine UD (Friuli-Venezia Giulia) 

KADA: 2021 m. spalio 16 d. – 2022 m. kovo 27 d. 

Justina Puvačiauskaitė
ITLIETUVIAI.IT


2021-10-18

Rokas Zubovas & Phil Von: Eiti ramybėn. Albumo pristatymo koncertas

Šiais sudėtingais visuotinio netikrumo laikais nėra paprasta išlaikyti orumą ir dvasinę ramybę. Puikiai išsilavinęs ir jautrus menininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis sunkiais gyvenimo momentais paguodą ir atramą rasdavo lietuvių liaudies muzikoje. Amžiais nugludintose melodijose ir sąskambiuose klasikas apčiuopė universalumą, puikiai tinkantį ir naujesnių laikų žmonėms. Jis ne tik pats entuziastingai kūrė naują, tuo metu labai modernią muziką liaudies muzikos pagrindu, bet ir ateities menininkus įpareigojo tęsti šį darbą:

„Tie tatai kompozitoriai, plėtodami muziką, iš dainelės pagamina dainą, iš dainos simfonijos kompoziciją ir auklėja tikrai kultūrinę muziką“. – M.K. Čiurlionis

Šį pavedimą nuosekliai vykdo vienas žymiausių pasaulio M.K. Čiurlionio muzikos žinovų ir atlikėjų, jo proanūkis, pianistas Rokas Zubovas. Jis įrašė ir išleido daugybę albumų su M.K. Čiurlionio muzika, įskaitant monumentalią šešių kompaktinių plokštelių antologiją su knyga „M.K. Čiurlionis. Kūriniai fortepijonui“. Kaip solistas, įvairių kamerinių ansamblių bei fortepijoninio dueto „Duo Zubovas“ narys, pianistas sėkmingai koncertavo daugelyje Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos šalių.  

2018 metais Rokas Zubovas susipažino su jau kelis metus Vilniuje gyvenančiu prancūzų elektroninės ir teatro muzikos kūrėju ir aktoriumi Philu Vonu. Ankstesnėje  Philo Vono muzikoje, ypač jo grupės „Von Magnet“ įrašuose, jaučiasi stipri flamenko ir kitų liaudies muzikos stilių įtaka, todėl kritikai ją pavadino electro-flamenco. Gyvendamas Vilniuje, Philas Vonas sukūrė ir dažnai gyvai atlieka lietuvių liaudies muzikos ir Lietuvos neo-folk atlikėjų įrašų elektroninių interpretacijų programą. 2019 metais jis prodiusavo solinį kompozitoriaus Algirdo Klovos albumą „Versmės tėkmė“.  

Netrukus duetas pristatė programą, kurioje M.K. Čiurlionio lietuvių liaudies dainų motyvais sukurtos pjesės fortepijonui suskamba laisvesnėje, šiuolaikinėje Roko Zubovo interpretacijoje. Koncerto metu Philas Vonas įvairiais elektroniniais prietaisais transformuoja fortepijono garsą ir papildo jį natūraliais gamtos bei elektroninių instrumentų garsais. Patalpinti į skaitmeninę futuristinę terpę elektroniniais efektais transmutuoti liaudies muzikos prisotinti fortepijono akordai suskamba kaip kosminis orkestras. Jie tarsi ieško būdų itin intensyvioje, agresyvioje kasdienybėje rasti kelią į dvasinę pusiausvyrą, todėl projekto autoriai pavadino jį „Eiti ramybėn“.

Papildomai studijoje apdoroti koncertiniai įrašai buvo panaudoti keliais tarptautiniais apdovanojimais įvertintos M.K. Čiurlionio paveikslų motyvais sukurtos interaktyvios virtualios realybės instaliacijos „Angelų takais“ garso apipavidalinimui.

Gavus AGATA finansavimą, visa „Eiti ramybėn“ programa netrukus pasirodys VšĮ „Muzikos zona“ išleidžiamoje vinilo plokštelėje.

Albumas bus pristatytas specialiu Roko Zubovo ir Phil Von koncertu Vilniaus Kotrynos bažnyčioje 2021 lapkričio 8 d. Koncerto pradžia – 19:00. Po koncerto planuojama plokštelių pasirašymo sesija.

Muzika | Bilietai

Muzikos zona info.


Personalinė dailininkės Ariadnos Čiurlionytės akvarelių paroda M. K. Čiurlionio namuose

M.K. Čiurlionio namuose spalio 19 d., antradienį, 18 val. atidaroma personalinė dailininkės Ariadnos Čiurlionytės akvarelių paroda. Šia paroda tęsiamas projektas „Čiurlionio gentis šiandien” (#ČiurlionioGentis), kuriuo siekiama supažindinti su po pasaulį – nuo Užupio iki Melburno – pasklidusiomis Čiurlionių giminėmis.

Ariadna Čiurlionytė – jauniausiojo M. K. Čiurlionio brolio Jono dukra. Vilniaus dailės akademijoje menininkė baigė tapybos ir dailės pedagogikos studijas. Nuo 1989 metų dalyvauja parodose ir pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybines autorės inspiracijas žadina gamtos, muzikos, poezijos vidiniai išgyvenimai. Dirbdama aliejaus, akrilo bei akvarelės technikomis, ji kuria paveikslus, kuriais spalvomis įtraukia žiūrovą į dialogą. Menininkės kūryba – atviras, kartu su gyvenimu vykstantis procesas. Tai ne tik dvasinės išraiškos, meninės patirties, bet kartu gyvenimo ir savęs pažinimo kelias.

Ariadna Čiurlionytė gimė Vilniuje muzikų šeimoje. Nuo mažens augo meno supamoje aplinkoje, todėl neatsitiktinai pamėgo ir pasirinko dailę. „Nuo 2007 metų pradėjau dirbti akvarele. Nors akvarele susidomėjau atsitiktinai, tačiau, matyt, atsitiktinumų nebūna. Ši nelengva technika vis labiau viliojo savo subtiliomis, spontaniškomis improvizacinėmis, o kartu ir preciziško kruopštumo raiškos galimybėmis,“ – pasakoja parodos autorė.

Nuo 2007 metų Ariadna Čiurlionytė yra dalyvavusi beveik penkiasdešimtyje akvareles meno renginių: surengusi keturias personalines ekspozicijas, dalyvavusi respublikinėse ir tarptautinėse akvarelininkų parodose ir pleneruose Lietuvoje ir užsienyje (Lenkijoje, Estijoje, Vokietijoje, prestižinėse tarptautinėse Fabriano ir Urbino parodose Italijoje). Menininkė yra Lietuvos dailininkų sąjungos Akvarelininkų sekcijos narė.

Ariadna Čiurlionytė „Vasaros laiškai“ (diptikas), popierius, akvarelė, 38 x 58, 2017 m.

„Kūryba man – tai apmąstymai, atviras langas į pasaulį, tai pasaulio stebėjimas, žavėjimasis juo ir dialogas su juo. Apmąstymai dažnai netelpa viename popieriaus lape, jie veržiasi į naujas erdves – ciklus, diptikus. Jie nori išsilieti raidėmis, sakiniais, laiškais… Spalva man labai svarbi raiškos priemonė. Pasaulis gali atsiverti ir kaip spalvos nostalgija… Spalva ryški ir kupina energijos arba jautri, niuansuota, subtili ir rami, pakylėta iki metaforos…“, – mintimis apie kūrybą dalinasi dailininkė ir kviečia aplankyti parodą M. K. Čiurlionio namuose.

„Ariadnos Čiurlionytės akvarelėse subtiliai atsiskleidžia nepakartojamas tapytojos talentas. Atspindėdama skirtingų emocijų prisodrintus vaizdus, dailininkė jautriai perteikia šviesos ir spalvos santykius, todėl jos darbuose išryškėja kolorito įvairovė, pradedant švelnių monochrominių tonų dermėmis ir baigiant skambia kontrastingų spalvų ritmika.“ – Dailėtyrininkė Rita Mikučionytė

„A.Čiurlionytės kompoziciją norėtųsi palyginti su vitražu pagal spalvų pasirinkimą ir juvelyriniu kūriniu pagal darbo kokybę.“ – Menotyrininkė Marina Motiejauskienė

„Tai meditatyvus tylos, vidinių išgyvenimų pasaulis, apgaubtas aukštų dvasinių idealų šviesa, paveldėtas per prigimtį, giminės tradicijas. Ariadnos akvarelės lengvos, skaidrios, pulsuojančios ritmine gyvybe, tarsi atsitiktiniu dėmės, šviesos, bliko žaismu. Tikrovė čia užmenama kokiu nors sielą pažadinančiu motyvu, detale. Jos akvarelių visuma atskleidžia neabejotiną baltų kultūros žmogaus ir gamtos vienybės paveikslą. Ariadna kuria ir kitokio pobūdžio akvareles – jungia sausos ir šlapios akvarelės technikas. Jungdama spalvinių dėmių ir linijines struktūras pasiekia efektingą, dekoratyvų įspūdį, dažnai išgaudama simbolinę, metaforinę prasmę.“ – dailėtyrininkė Danutė Ona Jedzinskienė

Parodos atidaryme dalyvaus dailėtyrininkės Danutė Ona Jedzinskienė ir Rita Mikučionytė. Skambins Rokas Zubovas.         

Paroda veiks iki lapkričio 30 d.

M. K. Čiurlionio namų info.


2021-10-06

Gaukite pirmieji | Serge Fauchereau „Baltijos šalių menas XIX-XX a.“

„Ilgai laukta prancūzų menotyrininko Serge’o Fauchereau knyga apie Baltijos šalių meno raidą XIX-XX a. sandūroje jau pakeliui. Užsisakykite jau dabar ir ši gausiai iliustruota, išsami apžvalga jus pasieks jau kitą savaitę (išsiųsime spalio 12 d.)“ – rašoma leidyklos Hubris Facebook paskyroje.

„Batijos šalių menas XIX-XX a.“ – išsami, gausiai iliustruota Baltijos šalių vaizduojamojo meno apžvalga. Knyga aprašo nacionalinės dailės gimimą trijose Baltijos šalyse XIX-XX a. sandūroje ir gyvybingą, įvairialypį, vibruojantį jų meno pasaulį tarpukariu.

XIX a. Baltijos šalių menininkai ir rašytojai pradėjo kovoti dėl savo kultūrinio paveldo, nepanašaus į užgrobėjų kultūrą, ir galiausiai jis sulaukė pripažinimo. Pradedant simbolizmo laikotarpiu ir tokiais pirmtakais kaip Čiurlionis, Magis ar Purvitis ėmė reikštis šių tautų savitumas. Tarpukariu, kai šios trys šalys sesės atgavo visišką nepriklausomybę, prasidėjo turtinga atsivėrimo užsieniui ir mainų epocha, pažymėta mikliarankės Aleksandros Belcovos tapyba, subtiliomis geometrinėmis Akbergo formomis ir fotografiniais Domicelės Tarabildienės eksperimentais. Ši gausiai iliustruota Baltijos šalių moderniojo meno istorija patenkins mūsų smalsumą ir papildys mūsų žinias.

Knygos autorius Serge Fauchereau – žymus prancūzų dailėtyrininkas, meno kritikas ir kuratorius, dėstęs amerikiečių literatūrą Niujorko, paskui Teksaso universitete, dešimt metų dirbo Pompidou centre didelių parodų („Paryžius-Niujorkas“, „Paryžius-Berlynas“, „Paryžius-Maskva“, „Realizmai“ ir kt.) kuratoriumi. Nuo to laiko dalyvauja įvairių tarptautinių institucijų veikloje. Apie keturiasdešimties veikalų, iš jų penkiolikos monografijų (Braque, Kupka, Arp, Mondrian, Malevič ir kt.), autorius.

➤ Knygą galite įsigyti – ČIA.

Leidyklos „Hubris“ info.


7 meno dienos: Apie Čiurlionio ir Skriabino muzikos namus

M. K. Čiurlionio namų Vilniuje, Nacionalinės filharmonijos ir Tytuvėnų festivalio renginys – Peterio Laulo rečitalis

Vytautė Markeliūnienė. Publikuota Nr. 30 (1395), 2021-10-01

Įdomu, kad praėjusi savaitė Vilniaus koncertiniame gyvenime įgijo gana ryškų Aleksandro Skriabino muzikos profilį (tai gana reta) – trečiadienį (rugsėjo 22 d.) skambėjo įvairių jo kūrybos tarpsnių fortepijoninė muzika, o šeštadienį (25 d.) Nacionalinio simfoninio orkestro sezono pradžios koncerte – „Ekstazės poema“. Šiame kontekste dar galima buvo pastebėti ir kitą muzikos kontūrą – švelnesnį ir ne tokį ryškų – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos. Tęsiant apie konteksto situaciją, krinta į akis, kad Čiurlionio muzikinė kūryba vis dar netampa savaime suprantama oficialių, didelių muzikinių renginių vertybe, o veikiau jai pasirenkamas asmeniškesnių iniciatyvų prieglobstis. O tai irgi nėra blogai, gal net savaip čiurlioniškiau, nors… Rugsėjo 22-oji, šio menininko gimimo diena, ko gero, nuolat tyvuliuoja kokiais nors konkrečiais atminties įvykiais Čiurlionio namuose ar Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, kur nekyla abejonių, kad šio menininko kūrybos matmuo yra labai stipri nacionalinės meninės tapatybės atrama, svarstant apie XX a. pradžios kontekstą, apie tuos nacionalinio meno namus, kuriuose visi esame kaip ir namiškiai. O mūsų dėmesys namų reikalams ir tėra mūsų pačių reikalas, kuriuo noriai rūpinamės arba ne.

Pianistas Peter Laul. Foto: K. Pleita

Beje, kartais tenka iš fortepijono pedagogų (tikrai ne visų) išgirsti, esą Čiurlionio fortepijoninė muzika – ne visai tas „formatas“, esą ji nepatogi, jaunam pianistui neįdomi, o gal ir publikai… Panašios istorijos klostosi ir su simfonine Čiurlionio kūryba – esą netobuli formos, orkestruotės dalykai. Betgi kodėl iškyla tokie apgailėtini ir mėgėjiško ribotumo ar komplekso sukelti klausimai? Juk esame namiškiai… Kas geriau nei mes galime šią muziką suvokti, interpretuoti, permąstyti, padaryti ją savo neatsiejama savastimi? Be prievolės, nurodymų, o tiesiog laisvu pasirinkimu.

Šiais laikais puoselėti vieno ar kito menininko muzikinę kūrybą yra nemažai būdų, kuriems didelę paslaugą daro leidyba, sklaida, specialūs atlikėjų konkursai etc. Bet, ko gero, patikimiausias (šimtmečiais išbandytas) būdas – asmeniniai ryšiai. Gal ir klystu, bet, regis, būtent dėl šių ryšių rugsėjo 22 d. Filharmonijos Didžiojoje salėje įvyko pianisto Peterio Laulo fortepijoninis rečitalis, sudarytas iš Čiurlionio ir Skriabino kūrinių. Ir tai, kad jam buvo pasirinkta Filharmonijos salė, koncertui suteikė akivaizdžiai didesnį svorį, nei tuomet, jei jis būtų skambėjęs, tarkim, kad ir simpatiškuose, svetinguose mažučiuose Čiurlionio namuose ar dar kur nors. Šis koncertas buvo bendra Čiurlionio namų, Nacionalinės filharmonijos ir Tytuvėnų festivalio pastanga (apie tai koncerte kalbėjo pianistas Rokas Zubovas, kuris pateikė ir kitus reikšmingus meninius muzikinės programos akcentus).

Peterio Laulo fortepijoninis rečitalis tapo tarytum gražia parodos ekspozicija, kurioje klausytojai pramaišiui žvalgėsi tai į Čiurlionio, tai į Skriabino fortepijonines ištarmes. Išryškėjo dvi skirtingos prigimtys: muziko-dailininko-žodžio menininko ir muziko-pianisto-filosofo-poeto. Iš esmės tai buvo Skriabino fortepijoninės muzikos rečitalis su tam tikru Čiurlionio muzikos priedu – nemažu, solidžiu. Taip, amžių sandūros sąšaukos, virpantis antimaterialumas, trascendencijos skrydis – tai driekėsi kaip punktyrinė paralelė. Čiurlionio kaip šviesos ir erdvės meistro, o Skriabino – kaip pakylėtos tarties meistro. Vis dėlto pastaroji substancija veikiau įsigyveno Skriabino fortepijoninėse partitūrose, kurios P. Laului yra tikri namai, ir labai mylimi, gerai pažįstami namai (tai liudijo ir dar trys Skriabino bisai). Be to, Skriabino kūrybinės minties skrydžiai iš tiesų labiau susiliejo su tikrosios pianistinės prabangos masteliais, kurių raiškai pianistas išteklių nestokojo. Ačiū jam už tokią išraiškingą Skriabino fortepijoninės muzikos retrospekyvą!

Pianistas Peter Laul. Foto: K. Pleita

Džiugu, kad Čiurlionio kūrinių yra pasaulyje plačiai koncertuojančio pianisto repertuare ir kad rugsėjo 22-ąją toks rečitalis įvyko Nacionalinėje filharmonijoje. Dviejų kompozitorių dialogas šįkart driekėsi specifiniu matmeniu, kurį norėjosi detaliai sekti kartkartėmis dirstelint į koncerto programėlę (juk skambėjo apie 40 miniatiūrų, kurias nebūtinai visi klausytojai turi mokėti atmintinai!). Tačiau tik virš scenos švietė keli žibintai, o publika skendėjo blausioje prieblandoje. Gal tai tiesiog sumanytas efektas, suponuojantis atitinkamą vizualinę plotmę, nuotaiką? Nepaisant šių nereikšmingų detalių, P. Laulo koncertas vis dėlto suteikė daug šviesos, įspūdžių, malonių išgyvenimų, svarstant apie Čiurlionio muzikos vis dar ieškomą vietą po saule. Tikėtina, kad ši vieta bus surasta. Kiekvienas indėlis čia yra labai brangus.

P. S. 2013 m. Vienoje, Leopoldo muziejuje (Leopold Museum), teko lankytis puikioje dailės parodoje „Wolken“ („Debesys“). Eksponatai – patys įvairiausi žanrine, stilistine prasme: nuo Klimto iki Warholo. Tačiau dar ilgai niekaip neapleido neatsakytas klausimas – kodėl ten nebuvo Čiurlionio? Išsamesniam peizažui jo pašėlusiai trūko. Kas galėtų atsakyti į šį klausimą?


2021-09-30

ATSISVEIKINIMAS SU REMIGIJA BUKAVECKIENE (1928−2021) M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje

Remigija Bukaveckienė (1928−2021)

Rugsėjo 27 d. netekome šviesios Asmenybės, kurios pastangomis buvo įsteigti Čiurlionio namai, atvertos jų durys – Remigijos Bukaveckienės (1928−2021). Būdama biochemikė, Lietuvos veterinarijos akademijos docentė, ji rengė įsimintiniausias kraštotyros ekspedicijas, su studentais nuolat lankė M. K. Čiurlionio dailės muziejų Kaune, klausėsi Valerijos Čiurlionytės pasakojimų.

1987 m. įsteigta M. K. Čiurlionio draugija – jos nariai išrinko Remigiją sekretore. Kad susisiektų su po visą Lietuvą pasklidusiais draugijos nariais, ji rašė tūkstančius laiškų, kupinų žmogiškos šilumos. Išėjusi į pensiją Remigija persikėlė į Vilnių ir ėmėsi istorinių tyrimų. Per kelerius metus dokumentiškai įrodė, kuriame bute dabartiniame Savičiaus g. 11 name nuomojosi kambarį M. K. Čiurlionis. Tai tapo juridiniu pagrindu sustabdyti įsibėgėjančią butų privatizaciją ir Čiurlionio draugijos bei Lietuvos kultūros fondo vardu šioje vietoje įsteigti Čiurlionio namus. Jų durys iškilmingai atvertos 1995 m. rugsėjo 24 d. − Remigija čia darbavosi be jokio atlyginimo. Kiekvieną atėjusįjį vaišindavo arbata, šiltam pokalbiui neseikėdavo laiko. Ir vėliau, kol tik leido jėgos, dalyvavo šių namų renginiuose, rūpinosi jų gerove. Už šią altruistinę iniciatyvą 2011 m. Remigija Bukaveckienė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Mums labai trūks Jūsų, taktiškoji, darbščioji, kantrioji Remigija…  

Kviečiame atsisveikinti su Remigija Bukaveckiene Vilniuje spalio 1 d., penktadienį,

9.30−10.00  val. – Šv. Mišios Bernardinų bažnyčioje (Maironio g. 10)

10.00−13.00 val. – atsisveikinimas Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11)

Laidotuvės vyks tą pačią dienągimtojo Žemaičių Naumiesčio kapinėse. 


2021-09-23

Spaudos konferencija Seime: Kaip Lietuva minės M. K. Čiurlionio 150 metines?

Turime būti pasiruošę minėti 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, teigia Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.

„Artėjant 2025 metams, kai Lietuva ir visas pasaulis švęs mūsų genijaus M. K. Čiurlionio 150-ąsias metines, mes turime būti ir pasiruošę tokiai šventei, ir duoklę atiduoti šiam genijui, jo kūrybai“, – trečiadienį (2021 m. rugsėjo 22 d.) per spaudos konferenciją Seime teigė parlamentaras.

„Ir apskritai – mes turime sudaryti tą bazę ar pagrindą, kuriuo ir vyktų mūsų Lietuvos kultūros kaitos arba kaita, kad tai nebūtų suprasta kaip kokio nors vieno asmens šventimas, garbinimas ar panašiai, o kad būtų suprasta, jog M. K. Čiurlionis visu savo gyvenimu ir kūryba nušvietė mums tą kelią, kuriuo turėtume eiti“, – pridūrė jis.

M. K. Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas sakė, kad menininko palikimas Lietuvoje nėra tinkamai pristatytas.

„Deja, reikia pripažinti, kad M. K. Čiurlionio palikimas nėra deramai pristatytas: neturime pirminių šaltinių – jo laiškų, jo tekstų, vertimo į užsienio kalbas, neturime pakankamai aukšto lygio jo muzikinių kūrinių, akademinių redakcinių leidinių, neturime kokybiškų jo paveikslų albumų, kurie būtų išleisti su tekstais, pristatančiais M. K. Čiurlionio kūrybą įvairioms pasaulio šalims. Ir čia tik patys minimaliausi jam skirti namų darbai, kurie nuolat stebina turistus, atvykusius į Lietuvą“, – kalbėjo menininko proanūkis.

Vis dėlto jis teigė besitikintis, kad 2025-aisiais pavyks M. K. Čiurlionio gimimo metines paminėti deramai.

„Mums reikia, kad M. K. Čiurlionio spalvomis nušvistų nauji plotai – tie plotai, kuriuose dabar gyvename. Kad ta Europos kultūrinė erdvė, terpė, kurioje dabar esame, pamatytų M. K. Čiurlionį (…) Mes dar šansą turime, kad 2025 metais sutiksime N. K. Čiurlionio gimtadienį, jubiliejų deramai, kad M. K. Čiurlionis iki 2025 metų turi šansą tapti pasaulinio tyrinėjimo objektu“, – teigė R. Zubovas.

Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje. Jis mirė 1911-ųjų balandžio 10-ąją netoli Varšuvos, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.

StraipsnisRamūnas Jakubauskas, BNS 2021.09.22 14:38

Kviečiame žiūrėti vykusios spaudos konferencijos įrašą:

Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio spaudos konferencija „Kaip Lietuva minės M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines?“ Spaudos konferencijos metu buvo aptarti  Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo 2021-2024 metų prioritetai. Atsižvelgiant į tai, kad artėja 2025 metai, kuomet bus švenčiamos Lietuvos genijaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinės, spaudos konferencijoje didelis dėmesys buvo skiriamas Lietuvos valstybės ir jos kūrėjų svarbiausių sukakčių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu programų sudarymo ir įgyvendinimo modelio sukūrimo ir įdiegimo aptarimui.

Dalyvavo: Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis;  Albinas Vilčinskas, kultūros viceministras; Rokas Zubovas, M.K. Čiurlionio namų Vilniuje direktorius; Daina Kamarauskienė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė; Saulius Valius, Lietuvos kultūros tarybos narys; Rūta Prusevičienė, Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė.


2021-09-21

Specialus interviu. P. Laulas: Čiurlionio kūriniai žavi nesuvaidintu nuoširdumu ir švara

M. K. Čiurlionio namų Vilniuje vadovas, Čiurlionio provaikaitis, pianistas Rokas Zubovas birželio mėnesį turėjo galimybę pasikalbėti su pianistu Peteriu Laulu, kuris rugsėjo 22 dieną Vilniaus ir 23 dieną Kauno filharmonijos salėse pristatys specialiai Čiurlionio 146-ajam gimtadieniui parengtą koncertinę programą „Poema Čiurlioniui ir Skriabinui“. Tai jau antrasis projekto „Čiurlionio dialogai“ koncertas filharmonijoje, kurio metu pasaulinės pianizmo žvaigždės interpretuoja Čiurlionio kūrybą, atrasdamos joje sąsajų su savo kultūrine aplinka.

Štai, pernai norvegų pianistas Håvard Gimse programoje derino Čiurlionio ir Skandinavijos kompozitorių kūrinius. Jo interpretacijose Čiurlionio muzikiniai peizažai nusidažė ramiomis šiaurietiškomis spalvomis, labai organiškai įsiterpdami tarp Griego, Sibelijaus, kitų savo amžininkų muzikinių opusų.

Šiais metais klausytojų laukia kelionė į kosminį Čiurlionio ir Skriabino pasaulį. Šie du genijai-vizionieriai, savų pasaulių regėtojai, ir buvo R. Zubovo ir P. Laulo pašnekesio, važiuojant tarp Druskininkų ir Vilniaus, tema.

Štai šiek tiek sutrumpintas jų pokalbis.

R. Z.: Kada pirmą kartą išgirdote Čiurlionio vardą?

P. L.: Negaliu tiksliai pasakyti, kada tai įvyko, nes jaučiuosi, jog šis vardas man žinomas nuo neatmenamų laikų. Aš tą vardą sužinojau žymiai seniau, negu supratau, koks tai menininkas ir kompozitorius. Mokiausi pas nuostabią pedagogę Tatjaną Aleksandrovną Voroniną, o ji kiekvieną vasarą važiuodavo į Lietuvą, čia labai draugavo su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi. Iš jos aš vis girdėdavau lietuviškos kultūros vardus ir ypač Čiurlionio pavardę. Pradžioje Čiurlionis man visgi buvo visų pirma dailininkas, ir tik vėliau atradau, kad jis, kaip tikras renesanso žmogus, turėjo labai daug skirtingų talentų ir neapsiribojo siaurais interesais. Taigi, Čiurlionio vardą ir jo tapybą žinau jau kokius dvidešimt penkis metus, o štai muziką giliau pažinau tik tada, kai ėmiau ją groti.

R.Z.: Prieš dvidešimt metų laimėjote Skriabino konkursą ir po visą pasaulį skambinate Skriabino kūrybą. Dabar Jūsų programoje abu – Čiurlionis ir Skriabinas. Kaip jie dera drauge?

P.L.: Man atrodo, kad Skriabinas ir Čiurlionis labai organiškai dera vienoje programoje. Niekad vienoje programoje negročiau pavyzdžiui Skriabino su Rachmaninovu, ar Čiurlionio su Čaikovskiu, o Skriabinas ir Čiurlionis vienas kitą gerai papildo, nes yra daug juos siejančių dalykų. Labai giminingas, mano įsitikinimu, yra jų abiejų polinkis kurti nedidelės apimties, labai kompaktiškus ir talpius kūrinius, kuriuose atrandame pilną tobulybę, bet kuriuose taip pat visą laiką jaučiame ir improvizacijos elementus. Be to, Skriabinas, kaip ir Čiurlionis, nelaikė savęs vien muziku, jis taip pat siekė būti poetu ir filosofu, nors, žinoma, jam žymiai geriau sekėsi muzikos srityje. Visus sidabro amžiaus kūrėjus vienijo specifinė pasaulio samprata, bendra, viską apimanti filosofija, tam tikras pasinėrimas į misticizmą, net okultizmą. Man atrodo, kad jie abu [Čiurlionis ir Skriabinas – R.Z.] priklauso sidabro amžiui ir iš dviejų skirtingų pusių tą epochą labai gražiai įprasmina. Todėl mano mintyse jų jungimas į vieną programą yra labai organiškas. Net negaliu prisiminti, kada tiksliai ši mintis gimė. Mano įsitikinimu – tai labai vaisinga idėja. Ją tikrai ir toliau vystysiu, esu numatęs jau ir Maskvoje pristatyti šių dviejų kompozitorių programą. Tai numačiau padaryti S. Richterio namuose-muziejuje, kur planuoju programą papildyti ir Čiurlionio paveikslų video projekcijomis.  

R.Z.: Puikus sumanymas, ypač, kad kaip tik artinasi abiejų kompozitorių sukaktys, 150-mečiai, Skriabino – kitąmet, o Čiurlionio – už trijų metų. Tai leidžia šią programą rodyti bent kelis metus, tarsi tiesiant dvasinį tiltą tarp dviejų kultūrų. Dabar Lietuvoje Skriabino muzika, deja, skamba gana retai. Mums Lietuvoje jo muzika visada labai šviežiai primena tuos dvasinius pasaulius, kurie taip retai pasiekiami. Jūsų, koncertuose Rusijoje pristatant Čiurlionį, veikiausiai laukia tas pats rezultatas – pažįstamas, savas Skriabinas ir nežinomas Čiurlionis…

P.L.: Rusijoje Skriabinas niekada nebuvo užmirštas. Susiklostė tradicija, kad Skriabinas ir Rachmaninovas visada yra tarsi tokia kompozitorių pora. Yra žmonių, kurie mėgsta Rachmaninovą, kiti – Skriabiną. Vakaruose Skriabinas visada buvo tam tikra egzotika. Sunku tai kaip nors paaiškinti, gal nebent tuo, kad Skriabino muzikoje labai mažai „nacionalinio kolorito“, o klausytojai kaip tik ir laukia, kad rusiškoje muzikoje būtinai bus arba laukinės aistros, ar labai jausmingos, perdėtai emocingos rusiškos melodijos… net ir labiausiai europietiškoje Čaikovskio muzikoje šios savybės vis dėl to girdimos, jau nekalbant apie Musorgskį ir Stravinskį. Skriabino muzika – pilnai kosmopolitiška ir visiškai neturi lengvai prieinamo „rusiškumo“, gal todėl ją vakaruose sunku „propaguoti“, bet nežiūrint į tai, mes stengiamės, darome viską ką galime, kad ją išgirstų. Ir reikia pasidžiaugti, kad vakaruose ją pradeda groti vis dažniau. Nes juk tai – kompozitorius, nesukūręs nei vieno, net mažiausio kūrinėlio, kurio nevertėtų groti. Jo kūryba dar tikrai laukia pelnyto įvertinimo. Čiurlionis kartais yra grojamas Rusijoje, bet reikia pripažinti, kad jis nesulyginamai geriau žinomas kaip dailininkas. Labai ryškus, ypatingas, labai gerai žinomas ir gerbiamas tapytojas. Šį kartą svečiuodamasis pas jus „M. K. Čiurlionio namuose“ Vilniuje buvau vėl iš naujo labai sujaudintas ir paveiktas jo paveikslų. Šį kartą pažiūrėjęs pas Jus rodomų „Angelų takais“ – virtualios realybės filmo pagal Čiurlionio paveikslus dar kartą įsitikinau, kad tai didžiausias genijus, sukūręs savo autentišką, unikalų vaizdinių pasaulį. Taip pat, kaip Skriabinas sukūrė savo su niekuo nesupainiojamą muzikinį pasaulį, taip Čiurlionis sutvėrė į nieką nepanašų tapybos pasaulį. Pasaulį, kurio iki Čiurlionio nebuvo, o dabar jis yra. Ir dar reikia prisiminti, kad jis tai padarė tuo metu, kada aplink buvo tiek fantastiškų tapytojų, kurių kiekvienas kūrė savo pasaulį.

R.Z.: Ar ieškodamas savo santykio su Čiurlionio muzika, formuodamas savo įspūdį kreipiate dėmesį ir į jo tapybos pasaulį, ar šie du pasauliai Jūsų mintyse yra atskiri?

P.L.: Kai pradėjau groti pirmuosius Čiurlionio muzikinius kūrinius, turiu prisipažinti, negalvojau apie jo tapybą, o gilinausi į grynai muzikinius jų aspektus, bet dabar, iš naujo paveiktas jo tapybos, jaučiu, kad ta tapyba, dar man nelabai gerai suvokiamais būdais, pradeda veikti mano santykį su jo muzika. Tikrai žinau, kad iki koncerto Vilniuje intensyviai nagrinėsiu Čiurlionio paveikslus. O koncerto Maskvoje idėja yra būtent muzikos ir paveikslų santykiai, tad turėsiu rimtai pasinerti į juos, kad atsirinkčiau, kurie ir kaip dera prie programos.

R.Z.: Dar Jūsų laukia susitikimas su Čiurlionio tapybos originalais Kaune rugsėjo mėnesį.

P.L.: Labai laukiu to susitikimo.

R.Z.: Abu kompozitoriai, Čiurlionis ir Skriabinas, mūsų sąmonėje yra „dvasios gigantai“, abu kuria dvasios pasaulius, smarkiai praplečiančius mūsų suvokimą apie realybę, apimančius, galima sakyti, kosmoso platybes… Abiejų kūrėjų dvasios pasauliams visiškai svetima buitis ir kasdienybė. Bet tuo pačiu metu matome, kad Skriabino dvasinis pasaulis gimsta iš labai abstrakčių, intelektualių, galbūt, ir mistinių, okultinių šaltinių, kai tuo tarpu Čiurlionio pasaulis formuojasi iš labai tarsi žemiškų įtakų – gamtos grožio, lietuviškos dainos, pasakos, legendos…

P.L.: Taip, tai yra būtent tai, kas juos skiria. Čiurlionis, nors jo kūriniai neretai yra net ir nepabaigti, nors jis dažnai palieka daug ką pačiam atlikėjui nuspręsti, ar tai būtų tempas, ar dinamika, ar artikuliacija, visada žavi savo nesuvaidintu nuoširdumu ir švara, kartais atrodo, kad jo muzikinė kalba gali būti sietina net ir su naiviuoju menu, pačia geriausia prasme. O štai Skriabino muzika visada yra labai užaštrinta, o be to Skriabino muzika, kaip man atrodo, visada atspindi pasikeitusią sąmonę, joje santykis su realiu pasauliu nėra toks, kaip pas Čiurlionį: Skriabino muzikoje nėra jokio peizažiškumo, jokio programiškumo, ten nerasime realybės atspindžių, ar tai būtų jūra, miškas, ar dar kas nors. Ji žymiai abstraktesnė ir atspindi pakitusią sąmone, galima sakyti, kad tai apsvaiginanti muzika, šiek tiek tarsi apgirtusi muzika. Tai ją mano įsivaizdavime labiau suartina su vėlyvąja Čiurlionio tapyba, nei muzika: su tais jo žalios spalvos atspalviais, žymiai intensyvesniais nei būna realiame gyvenime. Ir tais vaizdiniais, kurie žymiai nuostabesni ir idealesni nei galėtų būti realioje aplinkoje. Tokia tarsi pagražinta, pakeista realybė. Visa tai būdinga ir Skriabino muzikai – ji tarsi labiau išgražinta, nei turėtų būti. O Čiurlionio muzikoje tarsi ir nėra tų pretenzijų į išieškotą intelektualizmą, į kažką, kas būtų virš realybės. Tiesa, vėlyvojoje Čiurlionio muzikoje atsiranda tie naujieji intelektualūs ieškojimai, ir todėl labai skaudu, kad jis taip anksti mirė ir mes niekada nesužinosime, kur tie nauji ieškojimai būtų jo muziką nuvedę.

R.Z.: Ačiū Jums už pokalbį. Nekantriai lauksime Jūsų koncertų rugsėjo mėnesį.

Koncertai:

Rugsėjo 22 d. 19 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje. Bilietus galima įsigyti interneto svetainėje www.filharmonija.lt

Rugsėjo 23 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje. Bilietus galima įsigyti interneto svetainėje www.kaunofilharmonija.lt

Organizatoriai

M. K. Čiurlionio namai Vilniuje

VšĮ „Tytuvėnų festivalis“

Partneriai

Lietuvos nacionalinė filharmonija

Kauno valstybinė filharmonija

Rėmėjai

Lietuvos kultūros taryba

Vilniaus miesto savivaldybė

Projektu „Čiurlionio dialogai“ siekiame pristatyti Čiurlionio palikimo atšvaitus pačiuose įvairiausiuose kultūriniuose kontekstuose, parodyti Lietuvos kultūros mylėtojams įvairiose pasaulio šalyse gimstančias Čiurlionio kūrybos interpretacijas.


Sistema ir dizainas: Jonas Lekevičius