M. K. Čiurlionio nutapyti du karaliai laiko rankose spinduliuojančią kaimo sodybą. Slėpiningas nakties gamtos vitalumas, kosminė žmonių gyvenimo begalybė, dabarties ir praeities sambūvis, tautosakinė epinė karalių bei pilių reikšme, liaudies kultūros išaukštinimas.

Analizuojant M. K. Čiurlionio paveikslą „Karalių pasaka“, akivaizdu, kad tautosakinis pasakiškasis lietuvių kultūros klodas sudarė svarbią jo pasaulėjautos dalį, buvo vienas iš jo meninę vaizduotę žadinusių veiksnių. Viename iš savo straipsnių apie lietuvių liaudies dailę M. K. Čiurlionis rašė: „… ji turi būti mūsų dailės pamatas, iš jos turi pakilti savotiškas lietuvių stilius, ji yra mūsų pasididžiavimas, nes tas gražumas, kurį turi savyj, yra grynas, savotiškas ir išimtinai lietuviškas.“ (Čiurlionis M.K. Apie muziką ir dailę. – V.: Valst. grož. Lit. l-kla, 1960. P. 279)

2024-02-24 – 2024-06-08 šis paveikslas eksponuojamas Belvederio muziejuje, Herenvene, Nyderlanduose.

Paminklas M. K. Čiurlioniui „Sakmė. Karaliai“

Paminklas M. K. Čiurlioniui „Sakmė. Karaliai“

Vieta

Susijęs turinys